Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Nerijaus Meilučio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. Ž. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. gruodžio 1 d nuosprendžio, kuriuo B. Ž. pripažintas kaltu

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (A. Ž. sužalojimas) ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti A. Ž. priteistą neturtinę žalą;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (A. Ž. sužalojimas) ir paskirta bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti A. Ž. priteistą neturtinę žalą;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (M. N. sužalojimas) ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti M. N. priteistą neturtinę žalą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudėjus, ir B. Ž. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti A. Ž., A. Ž. ir M. N. priteistą neturtinę žalą.

A. Ž. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš B. Ž. priteista 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 2000 Eur (du tūkstančiai eurų) advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti nukentėjusiajam A. Ž..

A. Ž. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš B. Ž. priteista 400 Eur (keturi šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam B. Ž..

M. N. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš B. Ž. priteista 300 Eur (trys šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai M. N..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. B. Ž. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2019 m. liepos 27 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia, kumščiu sudavė smūgius A. Ž. į veidą ir kairįjį šoną bei paėmęs plytas jas metė į A. Ž., kurios pataikė jam į kojų blauzdas, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos veide ir dešinėje rankoje bei odos nubrozdinimus blauzdose.

2. B. Ž. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad smurtaudamas artimoje aplinkoje nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį – brolį, o būtent: 2019 m. liepos 27 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia, paėmęs plytas, jas metė į savo brolį A. Ž., kurios pataikė jam į kairės rankos dilbį, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos veide ir kairėje rankoje.

3. B. Ž. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2019 m. liepos 27 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, rankomis sugriebė M. N. už dešinės rankos ir ją pasuko, tuo padarydamas nukentėjusiajai M. N. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje dešiniame dilbyje, dešinio peties sąnario endoprotezo panirimą.

Motyvuojamoji dalis

9. Nuteistojo B. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

12. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino B. Ž. kaltu padarius dvi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir vieną BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistajam pritaikytas tinkamai.

16. Teisėjų kolegija nustatė, kad apylinkės teismas, vertindamas bylos duomenis ir pasisakydamas dėl apelianto B. Ž. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuosprendyje nurodė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Taip pat nuosprendyje teismas įvertino B. Ž. parodymus ir nurodytus argumentus, kuriais jis tvirtino, kad prieš nukentėjusiuosius nesmurtavo ir buvo jų puolamas.

17. Apeliaciniame skunde B. Ž. nurodo, kad jis nesmurtavo prieš nukentėjusiuosius A. Ž., A. Ž., M. N., jis gynėsi, nes buvo jų puolamas. Kolegija daro išvadą, kad šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, paneigtas bylos duomenimis, todėl atmestinas.

28. Specialisto išvadoje Nr. pG 3632/2019(01) nurodyta, kad A. Ž. nustatyta poodinės kraujosruvos veide ir dešinėje rankoje bei odos nubrozdinimai blauzdose. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar daiktais, 2-4 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019-07-27).. Sužalojimų vietose nėra užsifiksavusių individualių žalojusių daiktų savybių, todėl nėra galimybės tiksliai pasakyti, ar sužalojimai buvo padaryti suduodant smūgius, ar dėl sąlyčio su plytomis. Sužalojimai padaryti mažiausiai 7 trauminių poveikių pasėkoje (t. 1, b. l. 105).

30. Specialisto išvadoje Nr. pG 865/2019 (06) nurodyta, kad M. N. sužalojimų padarymo galimybė, sugriebiant dešinę ranką dilbio ar riešo srityje ir užsukant, neatmetama (t. 1, b. l. 161).

31. Taigi, minėtos specialistų išvados patvirtino prieš nukentėjusiuosius panaudoto smurto apimtis, sužalojimų pobūdį ir sunkumą, panaudoto smurto laiką. Iš specialistų išvadų nustatyta, kokie sužalojimai, kokio sunkumo ir kada buvo padaryti nukentėjusiesiems. Taip pat patvirtino smurto panaudojimo tikimybę ir tai atitiko nukentėjusiųjų parodymus apie tai, kad įvykio metu prieš juos buvo smurtauta, jie buvo sužaloti.

33. Kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiųjų A. Ž., A. Ž., M. N. parodymai apie įvykio aplinkybes ir B. Ž. atliktus veiksmus, atitiko įvykio vietoje buvusių ir įvykį mačiusių liudytojų parodymus. Liudytojas B. Ž. (apelianto tėvas) patvirtino aplinkybes apie tai, kad konfliktas vyko kieme, kad jo sūnus B. Ž. mėtė plytas. Sugyventinė M. N. jam sakė, kad ją partrenkė B. Ž.. Liudytojas V. Ž. patvirtino aplinkybes apie tai, kad brolis B. Ž. mėtė plytas į brolį A. Ž., o šis (A. Ž.) tas plytas numušė, nes kitaip jos būtų pataikę jam į veidą. Taip pat liudytojas V. Ž. patvirtino matęs, kaip brolis B. Ž. pasiėmė vamzdį ir pradėjo eiti link jų, o tuo metu pribėgęs jų bendras pažįstamas V. G., paguldė B. Ž. ant žemės, kad šis nemėtytų plytų. Po konflikto B. Ž. iš antakio bėgo kraujas, tačiau jo niekas iš jų nemušė, galbūt susitrenkė krisdamas. Po konflikto M. N. ir A. Ž. skundėsi rankų skausmu, o A. Ž. laikėsi už šono. Liudytojas V. G., kuris nėra nei B. Ž., nei nukentėjusiųjų giminaitis, patvirtino, kad dirbdamas B. Ž. namuose išgirdo triukšmą ir pamatęs, kad situacija pavojinga ėjo nutraukti konflikto. Jis matė, kad B. Ž. buvo paėmęs metalinį vamzdį, kuriuo buvo užsimojęs prieš A. Ž., vėliau pradėjo mėtyti plytas, tuomet jis (V. G.) puolė B. Ž., jį apkabino rankomis ir pargriovė. Taip jis padarė norėdamas nutraukti B. Ž. veiksmus, nes jie buvo labai pavojingi. Liudytojas V. G. nurodė, kad agresyviai elgėsi tik B. Ž.. A. Ž. ir M. N. lyg kažkuo ir skundėsi. Apylinkės teismas nuosprendyje teisingai nurodė tai, kad kaltinamojo prašyti apklausti liudytojai K. D. ir V. K. taip pat nepatvirtino, kad prieš B. Ž. būtų smurtavę A. Ž. ar A. Ž.. Liudytojas K. D. nurodė, jog muštynių nematė, nes buvo girtas ir apie įvykį sužinojo kitą dieną iš V. K., jis taip pat pasakė, kad A. Ž. skaudą ranką.

36. Kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad savo forma ir turiniu apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 304–307 straipsniuose keliamus reikalavimus, būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi nuosekliai ir sudaryti logišką visumą. Nuosprendis privalo būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. BPK 305 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma: 1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; 3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados; 4) bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai.

37. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai priėmė sprendimą pripažinti kaltu B. Ž. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir BK 140 straipsnio 2 dalį, nusikalstamos veikos kvalifikuotos tinkamai. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Nuosprendis surašytas nepažeidus BPK reikalavimų. Įvertinus nuosprendį, matyti, kad teismas išsamiai išdėstė visus bylos duomenis, juos vertino ir darė išvadas dėl B. Ž. kaltumo. Kolegija konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo nuosprendis yra išsamiai ir teisiškai argumentuotas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad nuoseklūs nukentėjusiųjų parodymai, liudytojų parodymai, byloje esančios specialisto išvados patvirtina, jog dėl nukentėjusiųjų sumušimo yra kaltas B. Ž., yra teisingos. Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai nekito, buvo nuoseklūs, atitiko rašytinius įrodymus ir vieni kitus papildė. Teismas tyrė bei analizavo visus įrodymus, šiuos įrodymus įvertino tiek atskirai, tiek ir lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas dėl B. Ž. kaltės. Apylinkės teismas teisingai vertino, apelianto prašymu, apklaustų liudytojų K. D. ir V. K., parodymus. Nuosprendyje taip pat buvo aptarta ir aplinkybės, jog nėra įrodymų, kad A. Ž. ar A. Ž. būtų sudavę smūgius B. Ž..

38. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus parodymų patikrinimą vietoje, nukentėjusysis A. Ž. parodė įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad 2019 m. liepos 27 d. jis buvo (duomenys neskelbtini) esančioje tėvo B. Ž. sodyboje. Pro langą pamatė, kad iš tėvui B. Ž. priklausančio ūkinio pastato išėjo jo brolis B. Ž.. Būdamas prie vartelių, brolio B. Ž. paklausė: „ko čia ieškai“. Būnant jam (nukentėjusiajam A. Ž. prie vartelių, esančių (duomenys neskelbtini), brolis B. Ž. jam spyrė, bet nepataikė, toje pačioje vietoje B. Ž. smūgiavo į veidą, šoną atėjusiam jo sūnui A. Ž.. Po to B. Ž. nuėjo į savo sklypą, pasiėmė plytas ir pradėjo mėtyti į jį ir jo sūnų A. Ž.. Parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad parodymų patikrinimo vietoje metu A. Ž., būdamas sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie šuns būdos, parodė vietą, kur jam ir jo sūnui A. Ž. stovint įvykio dieną, maždaug 2-3 metrų atstumu būdamas B. Ž., į juos metė plytas ir jos pataikė jam į rankos dilbį, o sūnui A. Ž. pataikė į blauzdas. Taip pat A. Ž. paaiškino, kad jam būnant toje pačioje vietoje, B. Ž. puolė su metaliniu vamzdžiu rankose, bet V. G. jį paguldė ant žemės (t. 1, b. l. 72-73, 75-77). Analogiškas aplinkybes dėl įvykio vietos A. Ž. paaiškino apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (t. 1, b. l. 51-52; t. 3, b l. 23-25) bei akistatos su B. Ž. metu ikiteisminiame tyrime (t. 2, b. l. 45-47). Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausti nukentėjusysis A. Ž., nukentėjusioji M. N. taip pat nurodė, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), savo parodymus patvirtino ir įvykio vietą parodė, atlikus parodymų patikrinimą vietoje (t. 1, b. l. 83-84, 106-107, 109-111; t. 3. b. l. 21-23; t. 1, b. l. 162-164, 165-166, t. 3, b. l. 8-9). Apklaustas teisme B. Ž. (nuteistasis) neneigė aplinkybės, kad įvykio dieną buvo atėjęs į tėvo B. Ž. teritoriją, ieškojo savo daikto ir prie vartelių kilo konfliktas su broliu A. Ž., jo sūnumi A. Ž., jis (nuteistasis) bėgo į savo teritoriją. Teismo posėdžio protokole užrašyti šie B. Ž. parodymai - “viskas vyko už vartų, dar tėvo teritorijoje, kai jie puolė bėgau į savo teritoriją, į jų teritoriją mečiau dvi ar tris plytas, policininkai jas nufotografavo, konfliktas prasidėjo prie vartelių, persikėlė prie šuns būdos“ (t. 3, b. l. 5-8). Taigi, nukentėjusiųjų, nuteistojo parodymai patvirtina, kad nusikaltimo padarymo vieta yra (duomenys neskelbtini) todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad neteisingai nurodyta vykusio konflikto ir nusikaltimo padarymo vieta, bei apelianto argumentas, kad A. Ž. ir A. Ž. atėjo į jo sodybą, jį puolė ir sumušė.

39. Teisėjų kolegija, vertindama baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, sutinka su apylinkės teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad B. Ž. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su A. Ž. metu, tyčia metė į A. Ž. plytą ir taip sužalojo jam kairės rankos dilbį, ir tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam A. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos veide ir kairėje rankoje, taip pat tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje B. Ž. sugriebė ranka už nukentėjusiosios M. N. rankos ir ją pasuko, tokiais veiksmais M. N. nežymiai sutrikdė sveikatą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje dešiniame dilbyje, dešinio peties sąnario endoprotezo panirimą, taip pat B. Ž. tuo pat metu tyčia kumščiu sudavė A. Ž. smūgį į veidą ir kairį šoną bei metė plytas, jos pataikė į A. Ž. kojų blauzdas, taip padarė nukentėjusiajam A. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos veide ir dešinėje rankoje bei odos nubrozdinimus blauzdose. Teisinga yra apylinkės teismo išvada, kad B. Ž. suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir jų norėjo. Tokie B. Ž. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir BK 140 straipsnio 2 dalį.

40. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino B. Ž. kaltu padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi dėl B. Ž. panaudoto smurto prieš nukentėjusiąją M. N. ir nukentėjusįjį A. Ž., jiems buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Taip pat B. Ž. padarė vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi dėl B. Ž. panaudoto smurto prieš nukentėjusįjį A. Ž., jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taip pat kolegija konstatuoja, kad priešingai nei teigia skunde apeliantas, byloje yra nustatyta, kad B. Ž. atliko tyčinius smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiuosius, padarė jiems nežymius sveikatos sutrikdymus, jis veikė tyčia, suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė padarinius ir norėjo taip veikti.

41. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantas turėjo pagrindą manyti, kad jo atžvilgiu bus panaudota fizinė jėga ir smurtas, todėl jo atlikti veiksmai turėtų būti priskiriami būtinajai ginčiai (BK 28 straipsnis).

42. Kolegija pažymi, kad BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

43. Kolegija, įvertinusi bylos duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių aplinkybių, kurios patvirtintų B. Ž. nurodomą faktą, jog buvo pavojingas kėsinimasis ir jis gynėsi nuo nukentėjusiųjų puolimo. Byloje ištirti įrodymai nepatvirtina tokios nuteistojo B. Ž. išsakytos pozicijos. Apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vertindamas visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, padarė vienareikšmišką išvadą, jog puolančius, agresyvius veiksmus toje konfliktinėje situacijoje atliko tik B. Ž.. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti su šia apylinkės teismo išvada. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, jog nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad agresyvius, puolančius veiksmus būtų atlikę A. Ž., A. Ž., M. N., nuo kurių būtų turėjęs gintis nuteistasis B. Ž.. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog bent vienas iš nukentėjusiųjų būtų grasinę nuteistajam B. Ž. panaudoti prieš jį smurtą, su juo susidoroti, ar būtų buvę agresyvūs ir atliktų puolančius veiksmus, todėl aukštesnysis teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos įrodymų visetą, daro išvadą, jog nukentėjusieji neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti laikomi akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi į nuteistąjį B. Ž.. Todėl nagrinėjamu atveju nenustatytos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties, numatytos BK 28 straipsnyje, sąlygos.

44. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutikdama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams ir jų esmės iš naujo nekartoja, kadangi tiek liudytojų parodymai, tiek rašytinė bylos medžiaga yra detaliai aptarta ir išanalizuota pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

45. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusysis A. Ž. melagingai nurodė, jog jam buvo sulaužytas šonkaulis, o pažyma apie tai buvo suklastota, dėl to atliekamas ikiteisminis tyrimas. Kolegija konstatuoja, kad šis apeliacinio skundo argumentas neturi įtakos apelianto atsakomybei, nes jis nėra nuteistas už tai, kad A. Ž. sulaužė šonkaulį.

46. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad apylinkės teismo nuosprendis dėl B. Ž. pripažinimo kaltu yra teisėtas ir pagrįstas, o apelianto apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

47. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmes pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), įstatyme numatytas bausmės skyrimo nuostatas taikė tinkamai.

48. Tačiau aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė bausmių bendrinimo taisykles, paskyrė neteisingą galutinę subendrintą bausmę, t. y. neteisingai paskyrė bausmę (BPK 328 straipsnio 2 punktas), todėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendis keistinas.

49. Nusikaltimų sutaptis yra tada, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, savo požymiais atitinkančių veikas, numatytas keliuose BK specialiosios dalies straipsniuose. Nusikaltimų sutaptis gali būti realioji arba idealioji. Pagal baudžiamojo įstatymo prasmę realiosios sutapties atveju keliais savarankiškais veiksmais padaromi du ar daugiau nusikaltimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Idealioji sutaptis yra tada, kai esant vieningam tikslui, tais pačiais veiksmais, tuo pačiu metu padaroma veika, atitinkanti kelių skirtinguose BK straipsniuose numatytų nusikaltimų sudėtis.

50. BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (BK 63 straipsnio 2 dalis). BK 63 straipsnio 5 dalyje įstatymų leidėjas yra numatęs, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis.

51. Taigi, nagrinėjamu atveju, BK 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytoms nusikalstamoms veikoms sudarant idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, pirmosios instancijos teismo B. Ž. paskirtos bausmės bendrintinos taikant bausmių apėmimo būdą, t. y. griežtesne 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme apimant švelnesnes bausmes – laisvės apribojimus 6 (šešiems) mėnesiams ir 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti A. Ž., A. Ž. ir M. N. priteistą neturtinę žalą.

52. Nukentėjusiojo A. Ž. atstovas advokatas Justas Vilys prašė nukentėjusiojo A. Ž. naudai iš nuteistojo B. Ž. priteisti 886,93 Eur – nukentėjusiojo A. Ž. išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (3 t., b. l. 143), kurias nukentėjusysis patyrė apeliacinės instancijos teisme, pateikė sąskaitą už teisines paslaugas Nr. JV004595- 402,93 Eur sumai ir sąskaitą už teisines paslaugas Nr. JV004688 - 484 Eur sumai (t. 3, b. l. 146, 147). Byloje yra pateiktas išrašas už teisinių paslaugų apmokėjimą (t. 3, b. l. 145). Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad šios nuostatos taikomos taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno apeliacinį skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog apeliacinį procesą inicijavo nuteistasis B. Ž., į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, tokį prašymą tenkina bei vertina, jog prašoma priteisti bendra suma, atsižvelgiant į tai, jog byloje buvo pateiktas atsiliepimas į apeliacinį skundą, advokatas Justas Vilys atstovavo nukentėjusiojo A. Ž. interesus dalyvaudamas Kauno apygardos teisme vykusiame teisiamajame posėdyje, atitinka advokato darbo sąnaudas, yra proporcingos jo atliktiems veiksmams, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl iš nuteistojo B. Ž. priteistina 886,93 Eur (nukentėjusiojo A. Ž. išlaidos advokato paslaugoms apmokėti) nukentėjusiajam A. Ž..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo B. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudėjus, ir B. Ž. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti A. Ž., A. Ž. ir M. N. priteistą neturtinę žalą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalį, B. Ž. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti A. Ž., A. Ž. ir M. N. priteistą neturtinę žalą.

Priteisti nukentėjusiajam A. Ž. iš B. Ž. 886,93 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus devyniasdešimt tris centus) - išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.