- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-10
- Bylos Nr.
- e2S-591-210/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- A. X.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. M. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2261-853/2017, sprendžiant ieškovės D. M. ieškinio atsakovui A. X. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. M. kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką, sudarytą 2013 m. balandžio 3 d. Airijoje, Dublino Civilinės metrikacijos skyriuje, kuri apskaityta 2017 m. gegužės 9 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp ieškovės D. M. ir atsakovo A. X., pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės D. M. ieškinį atsakovui A. X. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės kaip neteismingą Mažeikių rajono apylinkės teismui, išaiškindamas ieškovei, kad ieškinį gali pateikti teismui pagal atsakovo gyvenamąją ar šalių nuolatinę gyvenamąją vietą Airijoje.
3. Teismas šioje byloje taikė 2003-11-27 Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“ (toliau – Reglamentas „Briuselis II bis“). Teismas nustatęs, kad ieškovė su atsakovu 2013 m. balandžio 3 d. Airijoje, Dublino Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, kuri apskaityta Lietuvoje 2017 m. gegužės 9 d. Mažeikių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), ir tik 2017 m. gegužės 8 d. ieškovė D. M. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pripažino, kad ieškovė ir atsakovas gyvena Airijoje. Ieškovė tik dabar deklaravo gyvenamąją vietą Mažeikiuose, o atsakovo gyvenamoji vieta galimai yra Airijoje, todėl teismas sprendė, kad reikalavimas dėl santuokos nutraukimo nėra teismingas Mažeikių rajono apylinkės teismui, o teismingas Airijos teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė D. M. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Apeliantės teigimu, asmuo faktiškai gali gyventi keliose gyvenamosiose vietose, tokiais atvejais vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta (CK 2.16 str. 2 d.). Šiuo metu sutuoktinių gyvenamoji vieta yra skirtingose valstybėse, tačiau abi valstybės – Lietuva ir Airija – yra ES valstybės narės, todėl pagal reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnį ieškovė turi teisę pasirinkti arba Airijos kompetentingą teismą, kaip buvusią sutuoktinių bendrą gyvenamąją vietą, kurioje vienas iš sutuoktinių toliau gyvena (reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a punkto 2 papunktis), arba Lietuvos kompetentingą teismą, nes ji yra LR pilietė ir Lietuvoje gyvena ilgiau nei 6 mėnesius (reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a punkto 6 papunktis). Ieškovė savo gyvenamą vietą deklaravo 2017 m. gegužės 8 d., bet faktiškai anksčiau grįžo į Lietuvą, čia ieškovė ieškosi darbo, rūpinasi sergančiu tėvu ir neketina išvykti iš Lietuvos.
4.2. Apeliantė nurodo, kad atsakovas, jos sutuoktinis, yra Kosovo pilietis, jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Airijoje, iki 2017 metų turi laikiną leidimą gyventi šioje šalyje. Ieškovė neketino likti gyventi Airijoje, savo asmeninių socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta laiko Lietuvą, o Airijoje tik gyveno ir dirbo laikinai, todėl ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta nėra Airijoje.
4.3. Jei pirmos instancijos teismui kilo abejonių dėl šeimos bylos tarptautinio (užsienio) elemento ir jurisdikciją lemiančių kriterijų buvimo, jis turėjo taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą ir reikalauti papildomų duomenų šioms abejonėms pašalinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Byloje kilęs ginčas dėl bylos, turinčios užsienio elementą, teismingumo, sprendžiant ar ieškinys dėl santuokos nutraukimo yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams.
6. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.
7. Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2013 m. balandžio 3 d. Airijoje, Dublino Civilinės metrikacijos skyriuje, sudarė santuoką, kuri apskaityta Lietuvoje 2017 m. gegužės 9 d. Mažeikių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. gegužės 8 d. ieškovė D. M. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).
8. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimus dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, nurodydama, kad jos gyvenamoji vieta nuo 2017-05-08 deklaruota Lietuvoje, o atsakovo galimai – Airijoje, todėl pagal reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnį ieškovė turi teisę pasirinkti arba Airijos kompetentingą teismą, kaip buvusią sutuoktinių bendrą gyvenamąją vietą, kurioje vienas iš sutuoktinių toliau gyvena (reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a punkto 2 papunktis), arba Lietuvos kompetentingą teismą, nes ji yra LR pilietė ir Lietuvoje gyvena ilgiau nei 6 mėnesius (reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a punkto 6 papunktis).
9. Remiantis CPK 784 ir 785 straipsniais, šeimos bylos, jei nors viena ginčo šalis yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės nuolat gyvenantis Lietuvoje, yra teismingos Lietuvos Respublikos teismams. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčui taikomas 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“. Reglamento 3 straipsnio 1 dalies a papunkčio pagrindu, reikalavimas dėl santuokos nutraukimo yra teismingas teismui valstybės, kurioje yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta. Ieškovės nurodyta, kad jos sutuoktinio A. X. gyvenamoji vieta galimai yra Airijoje.
10. Apeliantė remiasi Reglamento 3 straipsnio 1 dalies a papunkčio pagrindu, numatančiu, kad reikalavimas dėl santuokos nutraukimo yra teismingas teismui valstybės, kurioje yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki pareiškimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, jeigu joje yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta. Ieškovė ieškinį Mažeikių rajono apylinkės teismui dėl santuokos nutraukimo pateikė 2017-05-29, savo gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaravo tik nuo 2017-05-08, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nėra pagrindo taikyti šią Reglamento normą, kadangi byloje nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovė ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki pareiškimo padavimo gyveno Lietuvoje. Šiame kontekste pastebėtina, kad teismas, vertindamas ieškovės nuolatinę gyvenamąją vietą gali pažvelgti į situaciją plačiau ir neapsiriboti vien jos deklaravimu, tačiau tam turi būti pateikti nekeliantys abejonių įrodymai, kokių nagrinėjamoje byloje nepateikta.
11. CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartims, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 str.). Tai reiškia, kad, jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Nors pagal CPK 784 ir 785 straipsnių nuostatas šeimos bylos, jei nors viena ginčo šalis yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės nuolat gyvenantis Lietuvoje, yra teismingos Lietuvos Respublikos teismams, tačiau remiantis tarptautiniu reglamentavimu šalis, siekdama teisminės gynybos privalo įrodyti kad šalyje gyvena ilgiau nei šešis mėnesius, gi šiuo konkrečiu atveju ieškovė Lietuvoje negyvena ilgiau nei 6 mėnesius (bent tokių patikimų duomenų byloje nėra).
12. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovė siekdama nutraukti santuoką turi teisę pasirinkti arba Airijos kompetentingą teismą, kaip buvusią sutuoktinių bendrą gyvenamąją vietą, kurioje vienas iš sutuoktinių toliau gyvena (reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a punkto 2 papunktis), arba Lietuvoje pragyvenusi ilgiau nei šešis mėnesius, Lietuvos kompetentingą teismą, nes ji yra LR pilietė (reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a punkto 6 papunktis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas formaliai tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su bylos teismingumo nustatymu, pagrįstai ieškovo ieškinį vertino kaip neteismingą Lietuvos teismams, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis paliekama nepakeista.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.