- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2012-06-27
- Bylos Nr.
- 1-62-174/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00323-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Miliuvienė (pirm.), Dalius Jocys, Linas Pauliukėnas
- Nukentėjusysis
- J. T., I. T.
- Kaltinamasis
- V. M., V. S.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), rusas, LR pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, be nuolatinės gyvenamosios vietos, neteistas, kaltinamas pagal BK129 str. 2 d. 6 p., 9 p., BK 180 str. 1 d., BK 311 str. 1 d.
V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), rusas, LR pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p., BK 180 str. 1 d., BK 311 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamieji V. M. ir V. S. padarė tyčinį nužudymą pavartodami fizinį smurtą ir atimdami nukentėjusiajam galimybę priešintis itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės žmogų, tai yra:
kaltinamieji V. M. ir V. S. 2010 m. birželio 16 d. naktį, laikotarpiu nuo 00 val. iki 08 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kaltinamajam V. S. būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, kilus konfliktui, kurio priežastis nėra nustatyta, veikdami bendrininkų grupe, sudavė nukentėjusiajam N. T. ne mažiau kaip vienuolika smūgių į įvairias kūno vietas, spaudė nukentėjusįjį, apvyniojo ir surišo jo rankas bei kojas elastinga stranguliuojančia kilpa ir padarė poodines kraujosruvas kairiajame dilbyje, krūtinės ląstos dešinėje pusėje, ant kairės kojos kelio, kaktos dešiniojo gumburo, kaktos kairėje pusėje, nosies, kairės akies viršutiniame voke, viršutinėje ir apatinėje lūpoje, dešiniajame smilkinyje, muštinę pakaušio žaizdą ir įspaustinį kaukolės skliauto kaulų lūžimą, ovalo formos poodines kraujosruvas rankose, odos nubrozdinimus liemens nugariniuose paviršiuose, suspaudimo žymes rankose ir kojose. Surišus N. T. rankas ir kojas, jis negalėjo pasipriešinti, todėl buvo bejėgiškos būklės. Nukentėjusysis N. T. dėl prieš jį vartojamo fizinio ir psichologinio smurto jautė didelį fizinį skausmą bei dvasines kančias. V. M. ir V. S. suveržė elastinga smaugvirvės kilpa N. T. kaklą ir dėl to nukentėjusysis nuo uždusimo mirė. Tokiu būdu pavartodami fizinį smurtą ir atimdami nukentėjusiajam galimybę priešintis itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės N. T..
Be to, kaltinamieji V. M. ir V. S. 2010 m. birželio 16 d. naktį, laikotarpiu nuo 00 val. iki 08 val. UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, V. V. S. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, nužudę nukentėjusįjį N. T., išniekino jo palaikus, tai yra kietu aštriu, duriančiomis-pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu vienašmeniu įrankiu (galbūt peiliu), per kakle esančią stranguliacinę vagą atidalijo N. T. galvą nuo liemens, neteisėtai ją paėmė ir nugabenę prie Klaipėdos rajone esančio Smiltelės upelio, užpylę ant kibire esančios mirusiojo N. T. galvos akmens skaldą, kibirą su galva įmetė į Smiltelės upelį po tiltu, esančiu 2,5 km nuo Rimkų pervažos važiuojant link Lėbartų.
Kaltinamieji V. M. ir V. S. dėl jiems pareikštų kaltinimų kaltais neprisipažino.
Kaltinamasis V. M. parodė, kad 2010 m. birželio 15 d., apie 22 val., jis nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“. Jam paskambino V. S. ir paprašė ten ateiti. Sakė, kad girtauja su N. T.. Kai jis atėjo, V. S. jau ten buvo. Jis atvažiavo su dviračiu į (duomenys neskelbtini) namą. Važiavo iš darbo, nuo jo darbo vietos iki serviso yra apie 4 km. Jis tą naktį dirbo nuo 18 val. iki 8 valandos. Važiavo į miestą pirkti maisto produktų ir kai buvo prie parduotuvės, jam paskambino V. S.. Kai jis atėjo, V. S. su N. T. gėrė. Jis alkoholio nevartoja, todėl V. S. jo paprašė nueiti nupirkti gėrimų. Su V. S. buvo pažįstamas trejus metus. V. S. žinojo, kad jis negeria alkoholio, o kodėl jis jį pasikvietė, nežino. Jam nieko nesakė. Jis nuėjo iki „RIMI“ parduotuvės ir parnešė butelį vyno ir 2 butelius alaus. Kodėl jie patys nėjo pirkti gėrimų, nežino. Pinigų jie nedavė, jis pirko už savo pinigus. N. T. pažinojo, teko būti pas jį darbe, nes jo hobis – kompiuteriai, o N. T. pardavinėjo kompiuterių dalis, pildydavo spausdintuvų kasetes. Kai jis atnešė alaus ir vyno, šie išgėrė ir vėl paprašė nueiti parnešti vyno. Su jais faktiškai nebendravo. Galvoja, kad reikėjo iš karto iš ten išeiti, nes alkoholio nevartojo ir nelabai kaip jautėsi ten, kur jis geriamas. Tačiau V. S. paprašė jo pabūti ir jis pabuvo, bet neilgai, apie 2 valandas, o apie 24 valandą jis išėjo ir nuvažiavo į darbą. Kol jis su jais buvo, tarp V. S. ir N. T. kilo konfliktai ir jie mušėsi. Kai jis antrą kartą parėjo iš parduotuvės, jie per tą laiką jau buvo susimušę, nes abu buvo kruvini, bėgo kraujas, tarpusavyje barėsi. Jis juos ramino, šaukė, juos išskyrė. Jie nusiramino ir toliau kalbėjosi. Jis po to dar pabuvo apie valandą ir išėjo. Visa tai vyko apie dvi valandas, jis du kartus buvo išėjęs į parduotuvę. Pirmą kartą ėjo į „RIMI“, o antrą kartą į naktinę parduotuvę, kuri prekiavo alkoholiu. Jis išvažiavo atgal į darbą, tačiau asmens, kuris buvo pasilikęs dirbti, jau nebebuvo. Jo vardo ir pavardės nežino, tik žino, kad jis gyveno vagonėlyje, kuris buvo serviso aikštelėje. Kai jis išvažiavo iš darbo, jam sakė, kad išvažiuoja neilgam, o vairuotojai, kurie atvažiuoja pasiimti mašinų, pasiima jas patys. Daugiau jis nieko nežino, tai, kas atsitiko, sužinojo ikiteisminio tyrimo metu.
Patikslina, kad jie mušėsi du kartus, paskutinį kartą susimušė apie 24 valandą. Po antro konflikto jis norėjo juos nuraminti ir pasikalbėti su N. T., dėl kokių priežasčių jie mušasi. N. T. sėdėjo ant kėdės ir kad šis nesuduotų jam į veidą, jis jam ant rankų užmetė laidą ir jas apvyniojo. Ant kojų nebuvo nieko uždėjęs. To nebuvo ir jo parodymai apie tai buvo neteisingi. Jis bandė klausti, kodėl kilo konfliktas. To paties klausė ir V. S.. Šis stovėjo atokiau. V. S. jis rankų nerišo, nes šis pasakė, kad N. T. pirmas pradėjo konfliktą ir jam sudavė.
Jis nematė, kaip V. S. mušė N. T.. Iš kur tokie jo parodymai, jis nežino. Jis juos pasirašė, nes nesuprato, kas ten parašyta, o tik perskaitė, nes jį labai skubino. Advokatas dalyvavo, bet jo dalyvavimas buvo pasyvus. Jo ikiteisminio tyrimo metu niekas nemušė ir neterorizavo. Neprisimena, kodėl iki galo nesusipažino su apklausos protokolu, gal dėl blogos savijautos. Kas iš jų buvo labiau sumuštas, negali pasakyti, bet krauju išsitepę buvo abu.
Kai jis atėjo, tai sėdėjo prie stalo ir nieko nedarė, alkoholio negėrė ir niekur nebuvo prisilietęs. Jie sėdėjo atskirai prie stalo ir kai pradėjo konfliktuoti, pastūmė stalą, tada jis surinko sudaužytus indus ir butelius ir išmetė į šiukšliadėžę.
Jo kraujo niekur negalėjo būti, nes jis konflikte nedalyvavo. Iš kur ant jo bato buvo surasta kraujo, negali paaiškinti. Ant rūbų kraujo buvo, nes dieną prieš tai jis buvo užpultas ir sumuštas prie namų. Jeigu yra V. S. ar N. T. kraujas, tai kai juos skyrė, kai jie buvo kruvini, tai kraujo galėjo likti. Per 4 dienas jis batų neplovė, nes jie buvo zomšiniai ir jis paprasčiausiai kraujo nepastebėjo.
Pas V. S. jis gyveno 2 dienas, buvo pasidėjęs savo daiktus ir nakvojo. Iš Naujakiemio gatvėje esančio buto laikinai perėjo pas V. S.. Jie nebuvo draugai. N. T. rankas tik apvyniojo su laidu, o jis nesipriešino, nes taip pat norėjo pasikalbėti dėl konflikto. Tačiau jis negalėjo paaiškinti ir nenurodė konflikto priežasties. Rankas surišo, nes N. T. buvo neadekvatus, šaukė ir jis bijojo, kad ir jam nesuduotų. Po pokalbio rankas jam atrišo. Įpylė jam vyno ir išėjo.
Kitą dieną po darbo jis nuvažiavo pas V. S., susirinko savo daiktus, su juo susibarė. Jam nepatiko tas konfliktas, kuris įvyko prie jo. Su daiktais grįžo į darbą ir ten juos paliko. Pusę dienos jie su šeimininku važinėjosi mašina. Jis dirbo visą parą, o ilsėjosi iki 10 valandos. Kai atvažiavo šeimininkas, jis paprašė, kad padėtų parsivežti daiktus. Pas V. S. važiavo su šeimininku T. C..
Jis matė, kad N. T. veidas buvo kruvinas. Policijos pareigūnui jis nesakė, kad nupjovė galvą. Kur yra galva, jam pranešė vienas žmogus. Jis atvažiavo į servisą 16 dieną apie 15 valandą. Asmuo buvo jaunas, jam padavė raštelį, kuriame buvo laiškas, kuriame buvo parašyta, jog įkalčiai yra po tiltu, bet jis į tai nekreipė dėmesio. Teigia, kad nunešė į V. S. namus nedidelį spausdintuvą, nes jis stovėjo ant stalo ir jį jam abu buvo parodę, kad jį reikės paimti, kai jie buvo biure. Kai ėjo į parduotuvę, paėmė spausdintuvą ir parnešė į V. S. namus. Kodėl V. S. pats to nepadarė, jis nežino. Kai parnešė į namus spausdintuvą, grįžo atgal į biurą, kur buvo N. T. su V. S.. Tai buvo pirmas kartas, kai buvo išėjęs parnešti gėrimų.
Muštynės vyko, kai jis stovėjo prie lango, kai jau buvo sugrįžęs. Vėliau, kai pamatė antras muštynes, kada jau buvo grįžęs antrą kartą iš parduotuvės, juos išskyrė. Tuo metu nesiklausė, apie ką jie kalbasi, tik jie kalbėjosi nenormaliai.
Jis sužinojo, kad N. T. miręs. Su V. S. nekalbėjo apie tai, kaip jis jį užmušė, tada jam pasakė, kad jo tai nedomina. Kad N. T. nužudytas, V. S. jam pasakė kitą dieną, kai jis atvažiavo pasiimti savo daiktų. To pokalbio daugiau niekas negirdėjo. V. S. pasakė, kad kažkas sakė, jog N. T. užmuštas. Kas jam apie tai pasakė, jis nesakė. Po to, kai jis gavo informaciją, kad įkalčiai paslėpti po tiltu, jis nesuprato, kokie įkalčiai, ir iki sulaikymo nežinojo, tik tyrėja jam pasakė apie galvą. Jam atnešė laišką, o tyrėjai jis pasakė, kad skambino, nes ji nenorėjo paimti telefoninių pokalbių išklotinių, todėl taip ir užrašė.
Jis neneigia, kad išėjęs iš biuro skambino V. S. kelis kartus, bet negalėjo prisiskambinti. Jis turėjo 3 telefonus, o iš kurio skambino, neprisimena.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas tiki šio kaltinamojo parodymais tiek, kiek jie atitinka faktines bylos aplinkybes. Kiti parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra nenuoseklūs, jų nepatvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai, todėl juos teismas vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apie tai bus pasisakyta vėliau.
Ikiteisminio tyrimo metu, 2010-06-29, papildomai apklausiant jį kaip įtariamąjį, V. M. parodė, kad 2010-06-15, apie 23 valandą, būdamas N. T. darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, matė, kaip V. S. mušėsi su N. T. bei N. T. gulint ant žemės sudavinėjo smūgius rankomis į veidą. Jis pats paėmęs laidą surišo N. T. rankas ir kojas (t. 5, b. l. 34–41).
Kaltinamasis V. S. parodė, kad įvykio dieną ėjo į polikliniką, nes skaudėjo nugarą ir turėjo gultis į ligoninę, nes buvo užspaustas nervas. Jį labai dusino, reikėjo pasidaryti dokumentų kopijas, bet buvo uždarytas kopijavimo centras, todėl prisiminė N. T., kurį anksčiau pažinojo. Jis tvarkydavo kompiuterius, turėjo detalių, darydavo dokumentų kopijas. Nuėjo pas jį. Prieš tai B., kuris tuo metu dirbo pas N. T., jam buvo pažadėjęs iš senų detalių padaryti spausdintuvą. Tuo metu V. M. daiktai buvo pas jį, nes V. M. išvarė jo sugyventinė. Jis pas jį nakvojo vieną naktį.
B. jam darė spausdintuvą iš senų detalių. Paklausus, kiek kainuos, jis davė suprasti, kad reikia atsiskaityti alkoholiu. Jis davė jam 10 litų, tai B. nupirko vyno ir alaus ir jie visi gėrė. Kai išgėrė, jis ėjo pirkti alkoholio dar du kartus. Vienu metu N. T. sudavė B. į veidą, tas susvyravo ir išėjo, nes buvo susinervinęs. Lauke jau buvo tamsu. Tada jam paskambino, ar jis paskambino V. M., tiksliai neprisimena, ir paprašė jo, kad šis ateitų ir padėtų parnešti spausdintuvą, nes jam labai skaudėjo nugarą. Pasakė, kad ateidamas pakeliui nupirktų butelį, ir šis atnešė ar vyno, ar alaus. Jis buvo pamiršęs, kad tarp N. T. ir V. M. buvo labai blogi santykiai. Po kurio laiko V. M. su N. T. susimušė ir jam taip pat buvo suduotas stiprus smūgis, nuo kurio jis prarado sąmonę. Už ką jam sudavė, jis nežino, bet negalėjo pajudėti, kad suduotų atgal. Matė, kad V. M. surišo N. T., bet vėliau atrišo, o kai N. T. norėjo atsikelti, jis jiems pasakė, kad jie išsiaiškintų patys. Jis išėjo, eidamas namo, dar gulėjo ant suoliuko, nes buvo bloga. Jam skambino V. M. ir klausė, kur jis yra. Kažką kalbėjo apie galvą, sakė, kad ar tai nupjovė, ar tai nupjaus. Jis nesuprato, ką jam sako, galvojo kad šis „sapalioja“. Tada V. M. vėl paskambino ir klausė, ar jis jam duos mašiną. Jis atsakė, kad duos. Po kurio laiko jis vėl kažką sakė apie galvą, bet tai jau buvo jo namuose. Tuo metu į kambarį buvo įėjęs jo brolis, bet V. M. jį išvarė. V. M. pasiėmė mašinos raktelius, todėl jis jo paprašė, kad parneštų spausdintuvą. Kai jis iš ryto atėjo, atnešė mašinos raktelius ir spausdintuvą, bet ne seną, kuris jam buvo surinktas, o naują. Jam nieko nesakė, tik buvo kažkoks apdujęs, šypsojosi ir sakė : „sakyk, kad manęs ten nebuvo“, nors jis ten buvo pasilikęs. Jam buvo juokinga. Pasakė, kad skuba, ir išėjo. Jis nuėjo į parduotuvę, nusipirko „Mixso“, atsisėdo mašinoje ir gėrė. Prie jo priėjo pažįstamas vairuotojas ir pasakė, kad prie kelio kažkam nupjovė galvą. Žino, kad tarp V. M. ir N. T. gegužės mėnesį buvo konfliktas, nes jis jam pardavė ne tą detalę, kurios jam reikėjo. Jis nežino, iš kur pas jį ant rūbų buvo rastas N. T. kraujas. Gal kai šis jį kėlė, nes jam skaudėjo nugarą. Ekspertas jį apžiūrėjo ir nerado jokių sužalojimų. Iš kur ant kempinės, kur buvo rasta N. T. galva, buvo rastas jo kraujas, jis negali paaiškinti.
N. N. T. buvo už jį stambesnis ir stipresnis. Jo suduotas smūgis buvo stiprus. Jei N. T. su V. M. susimušė, tai ir buvo kraujo. Ant rūbų, ant batų galėjo būti kraujo, kai N. T. buvo sumuštas.
Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas kaip įtariamasis, V. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010-06-15, apie 15 val., buvo užėjęs pas N. T. į darbą, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kur abu gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 22 val. atėjo V. M. ir toliau visi trys gėrė. Apie 00 val. tarp jo ir N. T. kilo konfliktas ir jis išėjo namo. N. T. liko su V. M.. 2010-06-17, apie 15 val., jis nuvyko į V. M. darbo vietą, kuri yra (duomenys neskelbtini). V. M. jam papasakojo, kad nužudė N. T. ir nupjovė jam galvą (t. 4, b. l. 3–8, 9–11, 15–28).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas tiki šio kaltinamojo parodymais tiek, kiek jie atitinka faktines bylos aplinkybes. Kiti parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra nenuoseklūs, jų nepatvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai ir teismas juos vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apie tai bus pasisakyta vėliau.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Nors kaltinamieji dėl visų jiems pareikštų kaltinimų kaltais neprisipažino, jų kaltė įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji I. T. patvirtino tas aplinkybes, kad nužudytasis yra jos tėvas. Nurodė, kad kaltinamasis V. S. jai labai matytas. Matė jį tėvo darbo kabinete. Ji vieną kartą buvo atėjusi pas tėtį į darbą, V. S. sėdėjo tėvo kėdėje ir labai nemaloniai su ja kalbėjosi. Jis su tėvu nebuvo kolegos, nes tokio įspūdžio ji nesusidarė. Jai jis nepatiko, nes labai šiurkščiai jai atsakė ir elgėsi labai šiurkščiai. Jos tėtis turėjo invalidumą, jo buvo silpna širdis, net reikėdavo padėti jam atsikelti iš lovos ir vos užlipdavo laiptais, nes neturėjo jėgų, o apie tai, kad jis galėtų pavartoti smurtą, negali būti nė kalbos. Lietuvoje ji nebegyvena 7 mėnesius. Įvykio metu čia gyveno ir buvo pirmoji, kuri sužinojo kas įvyko, nes tėtis tą naktį negrįžo namo ir tai buvo keista. Jis užsiėmė kompiuterių verslu, kopijavimu, rašalų pildymu. Pas jį dirbo V. B. ir pats tėtis. Paskutiniuoju metu jis buvo labai užsidaręs, nes darbe buvo kažkokie nesutarimai. Jis viską laikė savyje ir ramindavosi gerdamas vyną. Dar nusipirko savigynai pistoletą, kurio, kaip jis sakė, gali prireikti. Dėl narkotikų tai tikrai netiesa, nes tėtis buvo prieš narkotikų vartojimą.
Kad kažkas vyko, buvo matyti, nes jis nuolatos gėrė vyną. Jis buvo geras, išgėręs visais pasitikėdavo ir arti savęs prisileisdavo. Su V. B. sutardavo gerai. Ji net neabejoja, kad ginklas buvo pirktas ne šiaip sau, nes jis kalbėjo, kad savo mirtimi jis nemirs.
Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos yra pareiškusi ir prašo priteisti 500 000 Lt moralinės žalos. Su tėvu kartu negyveno apie 2 metus iki tos tragedijos.
Ji ir dabar negali ramiai gyventi, kreipiasi į gydytojus psichiatrus ir jai reikia gerti raminamuosius vaistus.
Nukentėjusioji J. T. parodė, kad su žuvusiuoju kartu pragyveno 27 metus. Paskutiniu metu pastebėjo, kad vyras daug geria. Gal jai nenorėjo pasakyti visko, tik sakė, kad greitai viskas baigsis ir pradės viską iš naujo. Iš pradžių verslas sekėsi gerai, kol nepradėjo dirbti V. B.. Jie kartu gerdavo, jis jį atleisdavo iš darbo ir vėl priimdavo. Po to atsirado tie draugai (nukentėjusioji nurodė į kaltinamuosius). Ji matydavo, kaip jie bendrauja. V. M. yra mačiusi prie buto durų, kai vieną dieną ėjo į darbą, tai buvo prieš įvykį. Ji labai nustebo, nes jo vyro darbe nematydavo, ten būdavo tik V. S.. Kai pamatė juos per televizorių, tai ir prisiminė. Ji bijojo po įvykio viena gyventi, nes buvo dingę buto raktai.
Paskutiniu metu vyras sakydavo, kad dingsta kompiuteriai, telefonai, pinigai, nes jis pinigus laikė darbe stalčiuje.
Byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį neturtinei ir turtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala sudaro 250 000 Lt, o turtinė žala, tai banko paskola, nes vyras duodavo pinigų paskolai padengti, nes 2004 metais buvo pirktas butas, bei dalis pinigų skirta firmai. Ji dabar tos firmos atsisakė. Vyras buvo jos vienintelis akcininkas. Ar firma turėjo skolų, ji nežino ir tiksliai pasakyti negali.
Turtinę žalą dar sudaro ir laidotuvių išlaidos bei paminklo pastatymas. Laidojimo pašalpą 1040 Lt ji gavo ir 520 Lt skyrė Teisingumo ministerija. Ta suma iš civilinio ieškinio yra išskaičiuota. 4 100 Lt yra už paminklą ir šią dieną ji sumokėjusi 500 Lt avansą ir sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kurią gali pateikti teismui.
Vyras buvo 2 grupės invalidas ir gaudavo pinigų iš savo veiklos, o dabar jai vienai tenka atiduoti kreditą. Dar reikia lėšų vaistams. Išgėręs vyras būdavo ramus ir ji netiki, kad jis galėjo pulti muštis. Iš darbo jis pareidavo išgėręs.
Dėl neturtinės žalos priteisimo civilinį ieškinį palaiko ir prašo priteisti 250 000 Lt neturtinės žalos ir 7504,50 Lt turtinės žalos. Iš Teisingumo ministerijos gavo 520 Lt turtinės žalos ir 7800 Lt neturtinės žalos. Civilinis ieškinys nėra patikslintas.
Liudytoja I. M. patvirtino tas aplinkybes, kad yra mačiusi tik V. S.. Dieną prieš N. T. nužudymą ji buvo pas jį biure dėl kompiuterio ir spausdintuvo remonto ir buvo ten nuo 16 iki 18 valandos. N. T. buvo su darbuotoju, kurio vardas V.. Biuras didelis, atskirtas spintomis, ji girdėjo, kad V. kalbasi rusiškai su kažkokiu asmeniu. Tada keletui minučių iš už spintos išėjo V. S.. Ar jis buvo išgėręs, pasakyti negali. Ji atnešdavo N. T. taisyti kompiuterinę techniką ir yra porą kartų mačiusi N. T. išgėrusį.
Liudytojas M. C. patvirtino tas aplinkybes, kad apie porą metų pažįsta V. S.. Jis pats tame pastate remontavo telefonus. V. S. ten ateidavo. Žino, kad jis dirbo taksistu. V. S. ateidavo pas jį. Kad jis būtų buvęs pas N. T., nematė.
Su N. T. jis bendraudavo, nes yra remontavęs jo telefono aparatus. Jis dažnai ateidavo, bet elgdavosi neadekvačiai, todėl jis su juo mažai bendraudavo. Jis agresyvus nebuvo, tik reikšdavo įvairias pretenzijas.
Jis dirbdavo iki 22 val. vakaro ir beveik kasdien vakarais matydavo, kad N. T. išgėręs. Kartu su juo biure būdavo ir V. ir jie kartu gerdavo.
Tą vakarą matė tik N. T., o V. S. matė prieš savaitę. Jį yra matęs apie 5 kartus, o į pastatą šis ateidavo dažnai. Jis dirbo tą vakarą, kai po 18 valandos į duris, kurias jau buvo užrakinęs, pasibeldė N. T. ir paprašė iškviesti policiją. Jis buvo stipriai girtas ir sakė, kad pas jį sėdi trys su „kalašnikovu“ ir jo neišleidžia. Jis pasakė, kad policiją iškvies, bet jam pasirodė keista, kad jeigu jo neišleidžia, tai kaip jis atėjo pas jį. Paskambino savo pažįstamam A., kuris taip pat dirbo tame pastate, ir paklausė, ką daryti. Šis atsakė, kad jis būtų ramus ir niekur neskambintų, nes N. T. dažnai nusišneka, todėl jis niekur ir neskambino. Po 20 min. vėl atėjo N. T. ir klausė, ar jis iškvietė policiją. Atsakė, kad ne, o jei nori, tegul pats skambina. Surinko laidiniu telefonu policijos numerį ir padavė jam telefono ragelį. Girdėjo, kad policijos pareigūnas atsiliepė, bet N. T. nekalbėjo, tik kažką numykė ir padėjo ragelį. Jis po to išėjo namo ir nieko nematė. Užrakino pastato duris, o iš ryto sužinojo, kad N. T. užmuštas.
Kada išėjo namo, nepamena, bet ikiteisminio tyrimo metu nurodė tikslų laiką, nes prieš išeidamas parašė žmonai SMS žinutę. Tai iš tiesų galėjo būti 21. 30 val. Jis nežino, ar N. T. likdavo miegoti darbo vietoje.
Kai N. T. buvo atėjęs pirmą kartą, jis nuėjo pažiūrėti į koridorių, o kai atėjo antrą kartą, jis išėjęs, dar pasiklausė, bet jokių garsų negirdėjo ir todėl pagalvojo, kad šiam haliucinacijos. Kai jis buvo atėjęs, jokių sumušimo žymių nei pirmą kartą, nei antrą kartą nebuvo.
Jo biuras yra pirmame aukšte, o į N. T. kabinetą reikėjo užlipti laiptais. Jei jis būdavo savo kabinete, tai iš kabineto triukšmo nesigirdėdavo, nes pas jį yra dvejos durys. Jis buvo išėjęs į holą ir jokio triukšmo nebuvo, kai ėjo namo, taip pat jokio triukšmo negirdėjo. Su N. T. bendravo tik darbiniais reikalais. Jokių konfliktų su juo nebūdavo. Jo biure nėra nei stiklų, nei langų ir jis negali matyti pro uždarytas duris, kas vaikšto koridoriuje.
Liudytojas A. T. patvirtino tas aplinkybes, kad jis dirba A. V. individualioje įmonėje, kuri įsikūrusi (duomenys neskelbtini). Rytą atėjęs į darbą ir atidaręs laukines duris, kairėje koridoriaus pusėje rado kompiuterį, priedėlį. Tuos daiktus D. V. surinko ir nunešė į šoną, nes jie trukdė išsidėlioti savo prekes. Į viršų jis užlipęs nebuvo. Dieną prieš tą įvykį darbe buvo. Vakare jam M. gal ir skambino, bet tai buvo vėlai vakare. Dieną jis dirba su A. V.. Su M. C. buvo pažįstamas. Su N. T. artimai nebendravo, tik pasisveikindavo. Jis buvo labai įdomus žmogus, pas jį rinkdavosi „įvairaus plauko“ žmonės. N. T. dažnai būdavo išgėręs. Jis nepamena, kad kaltinamieji būtų atėję pas N. T. į darbą. Tą rytą, kai atėjo į darbą, laukinės durys buvo užrakintos.
Jų parduotuvę ne kartą buvo bandyta apiplėšti, bet tą rytą jie nieko nepasigedo. Apie 10 valandą ryto atėjo darbuotojas V., kuris dabar miręs, iš „Valentino langai“ ir pasakė, kad žmogus guli kraujo klane ir iš jų iškvietė policiją.
M. jam buvo pasakojęs, kad jam N. minėjo, jog jam kažkas grasina, bet jis į tai nekreipė dėmesio.
Išeidamas namo duris užrakino. Jie dirba iki 18 valandos. Tą vakarą galėjo išeiti 19.40 val., nes turėjo darbo. Iš jų darbo patalpų sunku girdėti, kas vyksta N. T. kabinete, nebent kas sudužtų, bet to nebuvo. Lauko durys rakinamos tik raktu, o iš vidaus užsukimo spynos nėra.
Pastate yra labai daug įmonių ir buvo susitarta, kad po 18 val. šios durys bus užrakinamos.
Liudytojas P. K. patvirtino tas aplinkybes, kad kaltinamieji jam pažįstami. Jis dirba Klaipėdos apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro Smurtinių nusikaltimų tyrimo tyrėju.
Su kaltinamaisiais procesinių veiksmų neatliko, tik dalyvavo kaip operatyvinis darbuotojas ir vyko tik pokalbis, o ne apklausa. Jei ir dalyvavo apklausoje, tai tik kaip saugantis pareigūnas, nes tyrėja buvo moteris.
Prisimena įvykio vietos apžiūrą prie upelio, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad V. M. jam pasakė apie nupjautą galvą. V. M. pats važiavo prie upelio parodyti, kur yra galva. Šioje byloje dirbo visi skyriaus operatyviniai darbuotojai. Asmeniškai jie bendrauja tik operatyviniu būdu ir tai nebūna apklausos. Jų skyriui tuo metu vadovavo S., o jo pavaduotojas buvo D..
Liudytojas D. V. patvirtino tas aplinkybes, kad jam tik žinoma, jog žuvo žmogus. Kai tą rytą atėjo į darbą, koridoriuje rado išmėtytus daiktus. Jis juos surinko ir padėjo prie jų kabineto durų. Jis tuo metu nedirbo, tik atėjo padėti tėvui išdėlioti daiktus. Į darbą jie atėjo 8.30 valandą. Po to atėjo V., kuris dirbo 2 aukšte, ir pasakė, kad N. T. biure kažkas ne taip, ir paprašė iškviesti policiją. Jie patys nėjo žiūrėti, tik kai atvažiavo policija ir greitoji, jiems pasakė, kad asmuo nebegyvas. Jis pagalvojo, kad tie daiktai gali priklausyti N. T. įmonei, tačiau ir po šiai dienai nežino, kam jie priklausė.
Liudytoja D. D. patvirtino tas aplinkybes, kad pažįsta V. M.. Jie ketverius metus gyveno kartu. Jis iš jos išėjo gegužės mėnesio pabaigoje, prieš dvi savaites iki įvykio. Paskutiniu metu jis buvo labai nuliūdęs dėl įvykusių skyrybų. Buvo susidraugavęs su V. S. ir kai nusipirko kompiuterį, tai eidavo jam padėti. V. M. paskutinius dvejus metus iš viso negėrė. Jam nedavė ramybės skyrybos, alimentai, jis buvo depresijos būsenos, net ji yra pirkusi jam raminamųjų vaistų. Jis sakydavo, kad net darbe nervinasi, nes uošvė nuolat skambinėja ir prašo pinigų. Jis dažnai negerdavo, bet kai išgerdavo, tai gerdavo savaitę, bet po to jis užsikodavo ir nebegėrė. Išgėręs agresyvus nebuvo. Su juo ji išsiskyrė ramiai. Jis sakė, kad eina gyventi pas V. S., bet ten nakvojo tik vieną naktį, po to išsikėlė į (duomenys neskelbtini), į vagonėlį. Ten dar buvo 2 darbininkai. Ji nežino, ar vagonėlyje jis gyveno vienas, nes ten nebūdavo. Apie įvykį ji nieko nežino.
Liudytojas T. C. patvirtino tas aplinkybes, kad pažįsta V. M. daugiau kaip 20 metų, nes su juo kartu dirbo jūroje. Jis buvo labai geras jo draugas. Paskutiniu metu jis gyveno pas jį vagonėlyje, kuris priklausė įmonei. Paskutiniaisiais metais alkoholio negėrė, nes buvo užsikodavęs. Jis pats vežė jį užsikoduoti, nes kai jis prarado šeimą, liko beveik plikas, tai jis jam padėdavo. Kai jis gyveno su ta moterimi, jie bendravo.
Kai jis išsiskyrė su žmona, tai labai išgyveno. Jis uždirbdavo labai daug pinigų, bet butus keitėsi ir pirko uošvės vardu. Kai vieną kartą grįžo iš reiso, pas žmoną spintoje rado labai daug dolerių, o žmona paaiškino, kad tai juodai dienai, ir dėl to jų šeima išsiskyrė.
2010 m. birželio 16 d. rytą jis skambino V. M. ir tarėsi, kur jį pasitiks ir nuveš į darbą, nes rytais jį paimdavo. Jis turėjo darbinį telefoną ir jam skambino keletą kartų, bet dar teko jo laukti. Tą rytą 7. 30 val. jis V. M. paėmė prie kino teatro „Jūratė ir Kastytis“, ir tai buvo pirmas kartas, kad jį iš ten paėmė.
Pastaruoju metu jis blogai atrodė. Kad elgiasi neadekvačiai, pastebėjo prieš 7 mėnesius. Klausė jo, gal vartoja ką nors, tai šis paaiškino, kad jis ne narkomanas, o tik vartoja raminamuosius vaistus. Yra matęs ir V. S..
Kai V. M. buvo sulaikytas, jis jam neskambino, skambino kitas darbininkas ir paaiškino, kad naktį V. M. išvežė policija.
V. M. paėmė prie kino teatro, kur netoli gyveno D. D.. Kur jis pasakė laukti, ten ir laukė. Tada jokių nubrozdinimų ant jo veido jis nepastebėjo.
Kai jis atvažiavo prie kino teatro, dar 10 minučių laukė, skambino ir klausė, kur jis yra, tai jis atėjo nuo Statybininkų prospekto pusės.
Liudytojas V. B. patvirtino tas aplinkybes, kad pažįsta V. S.. Dirbo pas N. T.. Išgertuvės ten vykdavo, bet ne kasdien, o kas 2–3 dieną. 2010 m. birželio 16 dieną jis dirbo ir į darbą apie 15.30 valandą atėjo V. S., nes buvo N. T. pažįstamas. Jis dirbo, o jie šnekėjosi. Ten buvo viena patalpa ir kartais jis praeidavo pro šalį. Jie buvo bendri pažįstami, kartu gulėjo ligoninėje. Tą dieną jis su N. gėrė vyną, o V. S. gėrė alų. Namo jis išėjo 18.30 valandą. Prie jo jie susipykę nebuvo, be to, jis buvo stipriai girtas ir ne viską prisimena, nes 15 d. yra jo gimtadienis, o į darbą jis atėjo apie 12 valandą jau išgėręs. Kai išėjo, lauko durys jau buvo užrakintos, tai išėjo pro kitą išėjimą. Alkoholio jau nebebuvo, tai jie sakė, dar pasėdės ir eis.
Ikiteisminio tyrimo metu jis atpažino daiktus, nes jie buvo firmos, tai kopijavimo aparatas ir spausdintuvas. Juos atpažino, nes pats juos taisė. Spausdintuvą jis tvarkė V. S.. N. T. išgėręs būdavo normalus. Jis jam nemokėdavo pinigų, tai todėl jis išeidavo iš darbo, po to jis vėl jį priimdavo. V. S. yra matęs 2–3 kartus. Jie su N. T. nebuvo nė karto susipykę ir policijos kviesti nereikėjo. V. M. jis neatsimena, matė tik V. S..
Tą vakarą todėl, kad buvo išgėręs, pasakė T., kad šis per mažai moka jam pinigų ir šis jam sudavė. Nuo smūgio jis atsirėmė į sekciją. Po to jis greitai išėjo.
Iš daiktų parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad atpažinimo metu liudytojas V. B. daiktus: spausdintuvą „Canon PIXMA MP 150“, nešiojamąjį kompiuterį „TOSHIBA“ ir TV priedėlį, rastus įvykio vietos apžiūros metu pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pirmame aukšte, atpažino kaip daiktus iš UAB (duomenys neskelbtini). Spausdintuvą „Canon PIXMA MP 150“ jis tvarkė V. S. (t. 2, b. l. 143–148).
Liudytoja D. P. patvirtino tas aplinkybes, kad dirba Klaipėdos apskrities policijos komisariate Nusikaltimų tyrimo biuro Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriuje tyrėja. Kaltinamuosius pažįsta, procesinius veiksmus su jais atliko ji. Nuo pradinės bylos tyrimo stadijos dirbo šioje byloje. Kur yra paslėpta žuvusiojo galva, kiek pamena, V. M. nurodė operatyviniams darbuotojams ir nuvykus į nurodytą vietą galva buvo rasta. Kam iš operatyvinių darbuotojų jis pasakė, ji neprisimena. Ką per apklausą paaiškino P. K., viskas buvo užfiksuota. V. M. ir apklausoje nurodė tą patį ir to neneigė. Jeigu P. K. buvo apklaustas, tai ji neprisimena, ką jis kalbėjo, bet kažkuris iš operatyvinių darbuotojų pasakė, kad V. M. prisipažino, kur yra galva. Tuo metu dirbo daug operatyvininkų: P. K., J. D.. Ją informavo žodžiu, kad reikia nuvažiuoti į vietą ir atlikti apžiūrą. Pirmojoje apklausoje V. M. kaltu neprisipažino ir atsisakė duoti parodymus.
Ką V. S. kalbėjo apklausoje, taip ir užrašyta. Ar V. S. apie galvą ką nors sakė ji nepamena, tik sakė, kad jam skambino V. M. ir sakė, kad galva yra upelyje. Tai užfiksuota apklausose. Tiksliai aplinkybių nepamena, bet kas buvo sakoma, viskas yra užfiksuota.
Liudytojas J. D. patvirtino tas aplinkybes, kad dirba Klaipėdos AVPK Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriuje. Kaltinamuosius pažįsta, nes dirbo su jais byloje. Birželio mėnesį buvo rastas žmogaus kūnas su amputuota galva. Jis bendravo kaip operatyvinis darbuotojas su abiem kaltinamaisiais. Pirmiausia sulaikė V. S. ir kai jam pasakė, už ką jis sulaikytas, jis pasakė, kad ne tą sulaikėte, kad reikia sulaikyti V. M., kuris jam pasakojęs, kad nupjovęs galvą ir panardinęs kažkur į vandenį. Tada sulaikė V. M., darė kratą, rado sukruvintų drabužių ir grįžtant V. M. sutiko parodyti, kur galva. Jis sakė, kad važiuoti reikės tolėliau. Tuo metu buvo daug žmonių, vadovas buvo S., taip pat buvo P. K.. Gali būti, kad jis buvo prie V. S., kai tardytoja rašė protokolus, bet jis buvo visur. Jis irgi yra bendravęs su juo. V. M. galėjo ir K. pasakyti kur galva, ar pirmam, ar vėliau, kai išvedė į lauką ir laukė automobilio ar pačiame automobilyje.
Kai dirbo su V. M., tuo metu kabinete buvo ne vienas žmogus ir jis pasakė, kad parodys, kur yra galva. Jie važiuodami kalbėjo, kad pasakytų, kaip ir kas buvo, tai jo pirma versija buvo ta, kad N. T. pats numirė, o tik po to jam nupjovė galvą. Po to aiškino, kad V. S. mušėsi su juo, kad N. T. buvo sumuštas. Visą laiką keitė parodymus. Jo kalba buvo ne visai sąmoninga, kartais kalbėdavo kaip žmogus, suvokiantis aplinką, kartais jo nesuprasdavo, ir jiems kilo abejonių dėl jo psichinės būklės.
Kai sulaikė V. M., jis pradžioje sakė, kad parodys, kur galva, po to pasakė, kad pats nupjovė. Jis nepaaiškino, kodėl, ir jie nelabai suprato, ką jis norėjo pasakyti. Kitą dieną jis jau kalbėjo kitaip.
Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 314/10 (03) nustatyta, kad N. T. mirė nuo uždusimo, kaklą suveržiant elastinga smaugvirvės kilpa. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyti N. T. padaryti kūno sužalojimai bei kad sužalojimų padarymo metu asmuo buvo sąmoningas ir suvokė jam daromų daugkartinių poveikių sukeliamus skausmus (t.1, b. l. 77–80).
Iš 2010-06-16 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtos UAB (duomenys neskelbtini) patalpos, esančios pastato, kuris yra (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, antrajame aukšte. Iš apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad šiose patalpose buvo remontuojami kompiuteriai ir kita radijo technika, visur daug įvairių radijo detalių. Apžiūros metu rastas be galvos N. T. lavonas (t.1, b. l. 7–72).
Iš 2010-06-18 atpažinimo protokolo nustatyta, kad I. T. atpažino (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, rastą vyriškos lyties lavoną bei nurodė, kad tai yra N. T. (t.1, b. l. 85).
Iš 2010-06-19 apžiūros protokolo nustatyta, kad Smiltelės upelyje, ties tiltu, kuris yra kelyje nuo Klaipėdos link Lėbartų, Klaipėdos rajone, rasti du indai, viename iš kurių surasta N. T. galva (t. 1, b. l. 111–131).
Iš 2010-06-19 atpažinimo protokolo nustatyta, kad V. C. atpažino Klaipėdos rajone, Smiltelės upelyje, rastą žmogaus galvą bei nurodė, kad tai yra N. T. galva (t. 1, b. l. 84).
Iš 2011-03-17 daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti įvykio vietoje rasti ir paimti TV priedėlis DVB-T Receiver DT 400, spausdintuvas CANON PIXMA MP 150, kompiuteris TOSHIBA 2415-S205. Apžiūroje dalyvavęs specialistas nurodė apžiūrėtų daiktų vertę (t. 1, b. l. 104–109).
Iš 2010-08-04 specialisto išvados Nr. 539 nustatyta, kad buvo tirti pirštų pėdsakai, rasti įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Tyrimo metu nustatyta, kad vienas piršto pėdsakas nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 21, pėdsakas, nukopijuotas nuo sudaužyto skenerio karkaso dalies (nuotrauka Nr. 9), yra paliktas N. T. kairės rankos bevardžiu pirštu ir vienas piršto pėdsakas nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 37, pėdsakas, nukopijuotas nuo spausdintuvo „Canon“, kuris buvo rastas pastato (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pirmame aukšte, prie lauko durų, yra paliktas (nuotrauka Nr. 18) N. T. kairės rankos didžiuoju pirštu. Du pirštų pėdsakai nukopijuoti ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 31, nukopijuoti nuo dirbtuvių dalyje ant stalo prie lango buvusio raudonos ir baltos spalvų puoduko (nuotrauka Nr. 16 ir 17), yra palikti V. S. kairės rankos didžiuoju pirštu ir kairės rankos smiliumi (t. 3, b. l. 53-61).
Iš 2011-01-18 specialisto išvados Nr. 140-(5476)-IS1-312 nustatyta, kad marškinių, kelnių ir poros basučių, paimtų 2010-06-19 kratos metu V. S. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), rasta N. T. ir V. S. kraujo. Ant kairiojo bato, paimto kratos metu V. M. gyvenamojoje vietoje, vagonėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, rasta N. T. kraujo. Ant puodelio, paimto įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir ant kempinės dalies, rastos kibire su amputuota N. T. galva, rasta sumaišyto V. S. ir N. T. kraujo. Ant kairiojo bato, paimto kratos metu V. M. gyvenamojoje vietoje, vagonėlyje esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, rasta sumaišyto N. T. ir V. M. kraujo (t. 3, b. l. 70–82).
Iš 2011-03-10 specialisto išvados Nr. 140-(5178)-IS1-1435 nustatyta, kad užfiksuotas pėdsako fragmentas įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, galėjo būti paliktas V. M. kairės kojos bato pado pusbačio dalimi. Ant kėdės dalies atsispaudęs pėdsako fragmentas galėjo būti paliktas V. M. dešinės kojos bato pado pusbačio dalimi (t. 3, b. l. 114–121).
Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 861/10 (03) nustatyta, kad V. S. padaryti šie sužalojimai: netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke ir kairiame skruoste, netaisyklingos formos odos nubrozdinimas krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus kairėje pusėje, mentės apatinio kampo projekcijoje (t. 4, b. l. 31).
Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 860/10 (03) nustatyta, kad V. M. padaryti šie sužalojimai: juostos formos status kampo pavidalo odos nubrozdinimas viršugalvio dešinėje pusėje, odos nubrozdinimai kaktoje, kairėje blauzdoje, dešinėje blauzdoje (t. 5, b. l. 47).
Teismo posėdžio metu apklausiamas ekspertas V. A., susipažinęs su jam pateiktais V. M. medicininiais dokumentais, ir atsakydamas į klausimą, ar kaltinamasis pagal savo sveikatos būklę galėtų atlikti laisvės atėmimo bausmę, nurodė, kad iš teismo gautų asmens medicininių dokumentų matyti, kad nemaža nesveikatų, kurios pagal savo išraiškos laipsnį, ligos sunkumo laipsnį, pagal patį ligos (nesveikatos) pobūdį neįeina į sveikatos būklių ir ligų sąrašą, dėl kurių nuteistieji galėtų būti atleisti nuo bausmės atlikimo laisvės netekimo vietose pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos skyriaus, Sveikatos apsaugos ministerijos sąrašą, kur nurodytos nepagydomos ligos ir sveikatos būklės, pagal kurias nuteistieji gali būti atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos. Visos tos nesveikatos nesiekia ir nėra ribinės su tų nesveikatų lygiu, kad būtų reikalinga detaliau spręsti, ar tos nesveikatos yra neatitinkančios to sąrašo. Nėra objektyvaus pagrindo nustatyti, kad pagal pateiktų dokumentų duomenis būtų atitiktis arba artima būklė šiam sąrašui.
Ekspertas taip pat nurodė, kad jis atliko mirusiojo N. T. palaikų tyrimą. Yra viena jo specialisto išvada. Atliekant tyrimą ir dar nepateikus išvados dėl toksikologinių išvadų, pateko antra žmogaus kūno dalis, todėl tai buvo pridėta prie pirminio akto, sulaukta toksikologinės analizės rezultatų keleto dienų laikotarpiu ir viename akte visa tai atlikta.
Sužalojimų pobūdis, grupė medicininių požymių bei šių požymių visuma leidžia daryti prielaidą, kad nusikaltimo padarymo metu veiką vykdė ne vienas asmuo. Nenustatyta, kad nužudytasis būtų buvęs neįgalus fizine prasme ir kad negalėtų priešintis, tai paprastai vyksta žmogui sukeliant skausmą, o šiuo atveju, netgi ne vienkartinį. Rastos tipinėse vietose kraujosruvos, kurios, kaip nurodyta specialisto išvadoje, yra būdingos savigynai, reiškia, kad asmuo jautė skausmą ir nuo jo gynėsi. Sužalojimai nugariniuose kūno paviršiuose, apie tai taip pat pasisakyta specialisto išvadoje, rodo, kad asmuo priešinosi, suvokė ir jautė skausmą. Geros kūno mitybos žmogui, o jo kūno amplitudė aprašyta ekspertizės pradinėje dalyje, rodo, kad reikėjo tikėtinai palaužti asmens fizinį pasipriešinimą, fiksuojant jam galūnes. Vienam žmogui to padaryti neįmanoma. Neįmanoma fiksuoti dviejų rankų vienu metu ir dar uždėti kilpą. Rankos turi būti laikomos. Kraujosruvų vieta riešų vietose yra ovalų formos, o tai rodo, kad rankos buvo spaudžiamos riešų srityse, kiekviena atskirai, ir jeigu žmogui, gulinčiam ant nugaros, nes nubrozdinimai yra nugariniuose paviršiuose, fiksuojamos rankos, tai žmogus, kuris tai daro, neturi trečios rankos, kad dar uždėtų kilpą. Tai reiškia, kad buvo ta „trečioji ranka.“ Dėl pomirtinio galvos atidalijimo ekspertas paaiškino, kad atidalijant žmogaus galvą per kaklą, atidalijus jau slankstelį, kaip tvirčiausią jungiančiąją dalį, darant pjovimo judesius, galvos laisvoji dalis juda ir maskatuoja įrankiu darant pjūvius. Tokiais atvejais susirado tipinis pjovimo būdas laipteliais, eglute, pirmyn atgal. Šiuo atveju iš nuotraukų matyti, jog iš visų pusių, ypač iš nugarinės dalies, kad kaklo padalijimas yra tiesus, o tai rodo, kad pjovimo metu galva turėjo būti fiksuota nejudančiai. Jei žmogus vienoje rankoje laiko įrankį, su kita ranka neapima galvos dėl jos didelio diametro plaštaka ir viena ranka fiksuoti galvos neišeina. Reikėjo tą daryti keliems asmenims, maža to, kad susidarytų toks pjūvis, reikėjo galvą pakelti.
Nurodė, kad jis pateikė išvadą, jog stranguliacinė vaga kakle yra sudėtinė. Tai yra stranguliacinės vagos, kurios perdengia viena kitą. Tai atsiranda tokiais atvejais, kai stranguliacinė vaga yra užveržiama (susidaro pirma stranguliacinė vaga), atleidžiama ir nenuėmus kilpos nuo stranguliacinės vagos, nugarinėje dalyje jai tebesant, ties ta pačia vaga vėl užveržiamas kaklas. Kadangi buvo persidengiančios vagos, tai rodo, kad kaklo užveržimas ir atleidimas buvo daromas keletą kartų. O tai itin skausminga.
Šiuo atvejų požymių, rodančių, kad tos stranguliacinės vagos galėjo atsirasti esant tempimui ir bandant pasipriešinti, siekiant nusiimti kilpą pačiam savo rankomis, nebuvo.
Toksikologinės analizės metu gauti duomenys rodo, kad asmuo buvo vidutinio girtumo laipsnio. Jis nebuvo sunkaus girtumo laipsnio, kai sąmonė yra išreikštai prieblandinės būsenos, aptemusi, be to, rastos savigynos žymės rodo, kad žmogus jautė skausmą, nuo jo gynėsi.
Buvo nustatyta, kad mirusiajam buvo suduotas vienas smūgis į galvą. Medicininiu požiūriu, kai žmogui traumuojama galvą, gali sutrikti sąmonė. Bet šio tyrimo metu rasti objektyvūs požymiai, tai yra tai, kad rankose, dilbių srityse, rastos savigynos žymės rodo, kad prieš fiksuojant asmeniui rankas, jis jomis dengėsi, vadinasi, jautė skausmą. Nėra jokio objektyvaus medicininio pagrindo teigti, kad patyręs traumuojantį poveikį į galvą, asmuo neteko sąmonės, o jau po to jam buvo surištos rankos ir kojos. Priešingai, savigynos žymių radimas rodo, kad prieš fiksuojant asmenį, jis aktyviai gynėsi.
Taip pat ekspertas paaiškino, kad esant kūno nubrozdinimams susidaro šašeliai, kurie nukrenta per savaitę. Jeigu jie dar yra, tai sužalojimai negali būti senesni nei padaryti prieš savaitę. Jeigu yra ypatumas, dėl kurio gijimo procesas yra sutrikęs, ekspertas apžiūri, mato kokią nors tropinę opą, trombozę, kraujagyslių nepakankamumą, ir tai pažymima akte ir išvadoje. Tada tai paaiškinama sprendžiant klausimą dėl sužalojimo senumo ir paklaidos galimumo.
Iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-41 nustatyta, kad V. S. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo ir teismo procese. Nustatytos diagnozės netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones (t. 4, b. l. 155–157).
Iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-36 nustatyta, kad V. M. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo ir teismo procese. Nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones (t. 5, b. l. 163–165).
Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamųjų kaltę.
Abu kaltinamieji savo kaltę neigia teigdami, kad nenužudė N. T.. Kaltina tai padarius vienas kitą abu teigdami, kad tuo metu jų ten nebuvo, o buvo pasilikęs kitas kaltinamasis. Tačiau objektyvūs bylos duomenys rodo, kad tai netiesa. Neabejotinai nustatyta, kad 2010 m. birželio 16 d. naktį, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose girtavo V. M., V. S. ir N. T.. Prieš tai V. S. ir N. T. girtavo su liudytoju B.. Tas aplinkybes patvirtina patys kaltinamieji ir minėtas liudytojas, kuris matė tiktai V. S., nes jam esant V. M. dar nebuvo atėjęs. V. S. matė ir liudytoja I. M.. Kai patalpose buvo likę trys asmenys, tai yra kaltinamieji ir N. T., išgertuvių metu tarp jų kilo konfliktas. Tai iš dalies patvirtina kaltinamieji, tačiau abu nurodo skirtingas aplinkybes. V. M. teigia, kad N. T. susimušė su V. S., šis teigia, kad buvo atvirkščiai. Kuris iš kaltinamųjų pradėjo konfliktą ir muštynes, įtakos nusikalstamos veikos kvalifikacijai neturi. Tai, kad N. T. buvo suduota ne mažiau kaip vienuolika smūgių į įvairias kūno vietas, jis buvo spaudžiamas, apvyniotos ir surištos jo rankos bei kojos elastinga stranguliuojančia kilpa ir padaryti daugybiniai kūno sužalojimai, nustatyta specialisto išvadoje. Tai, kad kaltinamasis V. M. rišo N. T. rankas ir kojas, patvirtino jis pats ikiteisminio tyrimo metu, nors teisme jau teigė, kad surišo tik rankas, norėdamas pasikalbėti dėl ko kilo konfliktas. Tą patvirtino ir kaltinamasis V. S., teigdamas, kad V. M. surišo rankas, tačiau vėliau atrišo. V. M. painiojasi savo parodymuose teigdamas, kad pirmo konflikto jis nematė. Vėliau jau teigė, kad pirmas konfliktas buvo, kai jis stovėjo prie lango, o antras, kai jis parėjo iš parduotuvės. Akivaizdu, kad abu kaltinamieji mušė N. T., o šis nuo pastarųjų smūgių gynėsi, todėl jam ir buvo surištos rankos ir kojos. Ir tai padarė jie abu. Tai patvirtino ekspertas, ir teismas su tokia jo prielaida sutinka, nes realiai to negalėjo padaryti vienas žmogus. Tai patvirtina ir rasti sužalojimai, tai yra spaudimo žymės ant rankų ir kojų, o patalpoje buvo tik kaltinamieji ir N. T.. Jo rankos ir kojos buvo surištos ne todėl, kad buvo siekiama išsiaiškinti konflikto priežastį, kaip teigia kaltinamasis V. M., o siekiant palaužti jo pasipriešinimą, padaryti taip, kad jis būtų bejėgiškos būklės. Visa tai patvirtina teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai, jų padarymo vietos, savigynai būdingi sužalojimai, rasti pas nužudytą N. T.. Netgi jeigu būtų galima patikėti kaltinamuoju V. M., kad N. T. jis nemušė, vien jau prisidėjimas prie rankų ir kojų surišimo, kuris padarė N. T. bejėgiškos būklės, vertinamas kaip tyčinis žmogaus nužudymas, nes jis atliko šiuos veiksmus ir tokiu būdu buvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas, pritardamas V. S. veiksmams ir siekdamas tų pačių pasekmių.
Byloje taip pat nustatyta, kad ant V. S. marškinių, kelnių ir poros basučių rasta N. T. ir V. S. kraujo. Ant V. M. kairiojo bato rasta N. T. kraujo. Ant puodelio, paimto įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir ant kempinės dalies, rastos kibire su amputuota N. T. galva, rasta sumaišyto V. S. ir N. T. kraujo. Ant kairiojo bato, paimto kratos metu V. M. gyvenamojoje vietoje, vagonėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, rasta sumaišyto N. T. ir V. M. kraujo. Abiejų kaltinamųjų versijos, iš kur šis kraujas galėjo atsirasti, teismo neįtikino, nes jos prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Ant abiejų kaltinamųjų kūnų buvo rasti sužalojimai, kurie buvo padaryti tuo pačiu laiku. Tai tik patvirtina, kad muštynėse dalyvavo abu kaltinamieji, o N. T. aktyviai gynėsi.
Tai, kad nužudyme ir kūno galvos atidalijime dalyvavo abu kaltinamieji, patvirtina tiek specialisto išvada bei jo paaiškinimai teisme, tiek ant kempinės dalies, kuri buvo rasta kibire su amputuota N. T. galva, rastas sumaišytas N. T. ir V. S. kraujas. V. S. priklausančiu automobiliu ir buvo nuvežta ir įmesta į upelį kibire įdėta N. T. galva, nes kaltinamasis V. M. savo automobilio neturėjo. Vėlgi nesvarbu, ar kibirą su galva nuvežė vienas V. S. ar kartu V. M., nes jie turėjo vieningą tyčią tai padaryti. Kaltinamasis V. M. nurodė pareigūnams vietą, kur yra amputuota nužudytojo galva, ir nuvykus į nurodytą vietą ji buvo surasta. Ir visai nėra svarbu, kuriam pirmajam iš pareigūnų jis tai pasakė.
Nukentėjusysis N. T. dėl prieš jį vartojamo fizinio ir psichologinio smurto jautė didelį fizinį skausmą bei dvasines kančias. V. M. ir V. S. suveržė elastinga smaugvirvės kilpa N. T. kaklą ir dėl to nukentėjusysis nuo uždusimo mirė. Tačiau tai buvo daroma itin ciniškai, nes smurtautojai neuždusino N. T. iš karto, o darė tai keletą kartų. Dėl viena kitą dengiančių stranguliacinių vagų ant N. T. kaklo buvo padarytos tokios mediciniškai pagrįstos išvados, kurios tik patvirtina, kad N. T. dėl prieš jį vartojamo fizinio ir psichologinio smurto jautė didelį fizinį skausmą bei dvasines kančias. Negalima nepaminėti ir tos aplinkybės, kad iki to laiko N. T. buvo mušamas, jam padaryti daugybiniai sužalojimai, surišamos rankos ir kojos, tokiu būdu padarant jį bejėgiškos būklės, kai atimama galimybė pasipriešinti prieš asmenis, kurie smurtauja, sukelia skausmą ir kančias. Jeigu N. T. nuo suduoto smūgio į galvą būtų praradęs sąmonę, jiems nebūtų reikėję to daryti. Visa tai dar ir įrodo, kad kaltinamieji turėjo vieningą tyčią padaryti tyčinį nužudymą ir veikė bendrininkų grupe. Jie suprato, kad atima galimybę N. T. pasipriešinti, daro jį bejėgiškos būklės, sukelia jam didelį fizinį skausmą ir dvasines kančias, elgiasi itin žiauriai ir to siekė. Nužudymo būdas – pasmaugimas, leidžia daryti akivaizdžią išvadą, kad jis padarytas tiesiogine tyčia.
Kadangi kaltinamieji V. M. ir V. S., pastarasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, sudavė nukentėjusiajam N. T. ne mažiau kaip vienuolika smūgių į įvairias kūno vietas, spaudė nukentėjusįjį, apvyniojo ir surišo jo rankas bei kojas elastinga stranguliuojančia kilpa ir padarė poodines kraujosruvas kairiajame dilbyje, krūtinės ląstos dešinėje pusėje, ant kairės kojos kelio, kaktos dešiniojo gumburo, kaktos kairėje pusėje, nosies, kairės akinės viršutiniame voke, viršutinėje ir apatinėje lūpoje, dešiniajame smilkinyje, muštinę pakaušio srities žaizdą ir įspaustinį kaukolės skliauto kaulų lūžimą, ovalo formos poodines kraujosruvas rankose, odos nubrozdinimus liemens nugariniuose paviršiuose, suspaudimo žymes rankose ir kojose. Surišus N. T. rankas ir kojas, jis negalėjo pasipriešinti, todėl buvo bejėgiškos būklės. Nukentėjusysis N. T. dėl prieš jį vartojamo fizinio ir psichologinio smurto jautė didelį fizinį skausmą bei dvasines kančias. V. M. ir V. S. suveržė elastinga smaugvirvės kilpa N. T. kaklą ir dėl to nukentėjusysis nuo uždusimo mirė. Tokiu būdu pavartodami fizinį smurtą ir atimdami nukentėjusiajam galimybę priešintis itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės N. T., todėl jų nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 129 str. 2 d. 2 p. 6 p.
Tai, kad kaltinamasis V. S. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, teismui abejonių nekelia. Tačiau objektyvių įrodymų, kad tą vakarą alkoholinius gėrimus gėrė ir kaltinamasis V. M., nėra. Tą patvirtino, tačiau vėliau paneigė tik kaltinamasis V. S., o teismas remtis tik kito kaltinamojo prieštaringais parodymais negali. Objektyvių duomenų apie V. M. girtumą byloje nėra, todėl nepasitvirtino kaltinamajame akte nurodyta jo atsakomybė sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas neblaivus, ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Nepasitvirtino kaltinime nurodyta aplinkybė, kad kaltinamieji tyčia nužudė žmogų iš savanaudiškų paskatų, tai yra turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą. Iš tiesų koridoriuje buvo rasti išnešti iš N. T. biuro ir sudėti kaltinamajame akte nurodyti daiktai. Tačiau jeigu kaltinamieji būtų nužudę N. T. turėdami tikslą pagrobti šiuos daiktus, jie turėjo ir galimybę, ir laiko tai padaryti. Daiktų išnešimas ir palikimas matomoje vietoje galėjo būti tik inscenizacija, kad žmogus nužudytas siekiant pagrobti jo turtą, tačiau šiuo atveju tai nebuvo nužudymo motyvas. Nužudymo būdas, ilgas N. T. mušimas jį kankinant ir padarant bejėgiškos būklės, po to ne vienkartinis smaugimas iš tiesų leidžia manyti, kad konflikto priežastis buvo ne ta. Galima daryti prielaidą, kad iš tiesų iš N. T. buvo kažko reikalaujama. Tačiau teismas negali remtis prielaidomis, todėl nustatyta, kad konfliktas buvo. Tačiau jo priežasčių ir nužudymo motyvo nustatyti nepavyko.
Kaltinamieji V. S. ir V. M. buvo kaltinami tuo, kad „panaudodami fizinį smurtą ir atimdami nukentėjusiajam galimybę priešintis, pagrobė N. T. priklausančius spausdintuvą Canon PIXMA 150, kurio vertė 50 Lt, nešiojamą kompiuterį „Toshiba“ 2415-S205 Serial Nr. 13073275P, kurio vertė 800 Lt, TV priedėlį DVB-T RECEIVER DT400, Model No. 39492, kurio vertė 800 Lt, iš viso pagrobė turto už 1650 Lt.“
Kadangi teismas nenustatė, jog kaltinamieji nužudė N. T. dėl savanaudiškų paskatų, tai yra jie nužudydami N. T. neturėjo tikslo pagrobti jo turtą, tai spręsdamas klausimą dėl šio jiems pareikšto kaltinimo kolegija nustato, kad savo veiksmais, tai yra išnešimu daiktų ir palikimu juos koridoriuje, jie inscenizavo situaciją taip, kad suklaidintų pareigūnus, jog asmuo buvo nužudytas tikslu pagrobti jo turtą. Tai aišku iš kaltinamųjų veiksmų. Norint pagrobti nužudytojo turtą, nebūtų reikėję tiek ilgai ir kankinamai prieš jį smurtauti, o vėliau ir atidalinti jo galvą. Apie tai jau pasisakyta anksčiau. Taigi, kalinamieji neturėjo subjektyvinės pusė pagrobti svetimą turtą, tokiu būdu nėra šios nusikalstamos veikos sudėties ir jie pagal BK180 str. 1 d. išteisintini, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kadangi kaltinamieji V. M. ir V. S., pastarasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, nužudę nukentėjusįjį N. T., išniekino jo palaikus, tai yra kietu aštriu, duriančiomis-pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu vienašmeniu įrankiu (galbūt peiliu), per kakle esančią stranguliacinę vagą atidalijo N. T. galvą nuo liemens, neteisėtai ją paėmė ir nugabenę prie Klaipėdos rajone esančio upelio „Smiltelė“, užpylę ant kibire esančios mirusiojo N. T. galvos akmens skaldą, kibirą su galva įmetė į „Smiltelės“ upelį po tiltu, esančiu 2,5 km nuo Rimkų pervažos važiuojant link Lėbartų, jų nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 311 str. 1 d.
Kaltinamojo V. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupe, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo V. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
Nukentėjusioji J. T. byloje pareiškė civilinį, kuriuo prašo priteisti iš V. M. ir V. S. 7 504,50 Lt turtinei bei 250 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusioji I. T. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš V. M. ir V. S. 500 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiųjų J. T. ir I. T. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies, J. T. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.
Nukentėjusiosios prašo dėl tėvo ir vyro mirties padarytos neturtinės žalos atlyginimui priteisti po 250 000 Lt ir 500 000 Lt neturtinės žalos. Teigia, kad dėl tėvo ir vyro mirties patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiuo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas, nes neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. CK 6.250 str. numatyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į veikos pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nukentėjusiosios dėl tragiškos vyro ir tėvo netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą. Iš minėtų nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiosioms padaryta tyčiniais kaltinamųjų veiksmais, kuriais buvo atimta žmogaus gyvybė, išniekinti jo palaikai. Esant šioms aplinkybėms nukentėjusiosios pagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo.
Neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo institutas, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiųjų lūkesčių. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad ieškovių pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo turinys neatitinka CK 6.250 straipsnio 2 d. įtvirtintų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Kaltinamieji neturi turto ar didesnių pajamų, ir nors yra dar darbingo amžiaus, tačiau neturi realios galimybės atlyginti prašomą priteisti neturtinę žalą. Įvertinus minėtas aplinkybes ir vadovaujantis išdėstytais kriterijais, besiformuojančia teismų praktika, nukentėjusiųjų ieškiniai dėl neturtinės žalos tenkintini iš dalies, priteisiant iš kaltinamųjų nukentėjusiosioms po 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusioji J. T. taip pat prašo priteisti 7 504,50 Lt turtinės žalos atlyginimui. Tyčinio nužudymo padaryta žala yra tiesioginės nusikaltimo padarymo išlaidos, t. y. laidojimo ir su jomis susijusios išlaidos, kurios turi būti priteistos. Nukentėjusioji J. T. nurodė, jog ji vyro kapavietės sutvarkymui UAB „Ketvergių akmuo“ sumokėjo 4 100 Lt, pirko juodžemį kapui – 50 Lt, ruošė gedulingus pietus – 500 Lt, be to, dėl vyro netekties vartojo raminamuosius vaistus ir jiems išleido 68 Lt. Kadangi iš Socialinio draudimo ji gavo 1 070 Lt, prašė priteisti 7 504,50 Lt (civilinis ieškinys t. 2, b. l. 17). Ši ieškinio dalis tenkintina visiškai.
Nukentėjusioji J. T. nurodė, jog ji vyro kapavietės sutvarkymui UAB „Ketvergių akmuo“ sumokėjo 4 100 Lt bei pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus. Iš byloje esančių UAB „Ketvergių akmuo“ pinigų priėmimo kvitų Nr. 0537562 ir Nr. 0537575 (t. VI, b. l. 79; t. VII, b l. 98) matyti, kad už kapavietės tvarkymą J. T. UAB „Ketvergių akmuo“ pagal 2011-10-17 sąskaitą–faktūrą Nr. 000052 (t. VII, b. l. 99) sumokėjo 4 100 Lt (2010-09-23 – 500 Lt (avansinis mokėjimas) ir 2011-10-17 – 3 6000 Lt, iš viso 4 100 Lt), todėl ši suma priteistina iš kaltinamųjų. Kitos J. T. civiliniame ieškinyje nurodytos išlaidos už gedulingus pietus, juodžemį kapui, vaistus nors nėra pagrįstos įrodymais, nes nukentėjusioji nurodė nežinojusi, jog būtina išsaugoti minėtas išlaidas patvirtinančius dokumentus, tačiau, teismo nuomone, šios išlaidos, atsižvelgiant į esamą pragyvenimo lygį, paslaugų ir prekių kainas, yra gyvenimiškai realios, todėl priteistinos iš kaltinamųjų. Nors bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu nukentėjusioji J. T. nurodė, jog turtinę žalą sudaro ir banko paskola, nes vyras duodavo pinigų paskolai padengti, tačiau duomenų apie paskolą teismui nepateikta, todėl šis nukentėjusiosios J. T. reikalavimas netenkintinas. Iš viso nukentėjusiajai priteistina 7 504,50 Lt turtinės žalos atlyginimui.
Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamųjų asmenybes bei jų vaidmenį nusikaltimų padaryme. Kaltinamųjų V. M. ir V. S. padaryti nusikaltimai baudžiamojo įstatymo priskiriami prie labai sunkių ir nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 6, 3 d.). Nusikaltimai ciniški, jais sukelti negrąžinami padariniai ir padaryta ypatinga žala visuomenei. Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia. Tai rodo ypač didelį kaltinamųjų pavojingumą visuomenei. V. M. ir V. S. bausti administracine tvarka. Nors jie anksčiau neteisti, tačiau yra du jų nusikalstamą veiką kvalifikuojantys požymiai. Jie nesigaili taip pasielgę, nėra nuoširdūs. Nusikaltimų pobūdis, jų padarymo būdas rodo ypatingą kaltinamųjų žiaurumą ir cinizmą, abejingumą kito žmogaus gyvybei. Atsižvelgiant į šias ir į kaltinamųjų V. M. ir V. S. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jiems skirtinos bausmės, didesnės negu sankcijų, numatytų BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p. ir 311 str. 1 d., vidurkiai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301–303 str., 308 str.,
nusprendžia:
pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p. – 15 metų laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 311 str. 1 d. – 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme.
Remiantis BK 63 str. 2 d. 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę ir nustatyti galutinę bausmę – 15 metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nekeisti.
Bausmės pradžią nustatyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime būtą laiką nuo 2010-06-19 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p. – 15 metų laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 311 str. 1 d. – 1 m.3 mėn. laisvės atėmimo bausme.
Remiantis BK 63 str. 2 d. 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę ir nustatyti galutinę bausmę – 15 metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nekeisti.
Bausmės pradžią nustatyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime būtą laiką nuo 2010-06-19 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
V. M. ir V. S. pagal BK 180 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Iš V. M. ir V. S. solidariai priteisti J. T. ir I. T. po 100 000 Lt neturtinės, J. T. – 7 504,50 Lt turtinės žalos. Kitą ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus, saugomus Klaipėdos apskrities VPK NTB SNTS daiktų saugojimo kameroje, išvardytus Klaipėdos apskrities VPK NTB SNTS tyrėjos 2011 m. gegužės 13 d. tarnybiniame pranešime (t. 3, b. l. 141–144): ikiteisminio tyrimo metu iš įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bei iš N. T. galvos radimo vietos (iš Smiltelės upelio) paimtus daiktus – sunaikinti, išskyrus kėdes, buvusias įvykio vietoje prie dviejų rudos spalvos medinių stalų viršaus, mirusiojo N. T. batus, elektrinį siurblį su nupjautu laidu bei prie laukinių durų rastą spausdintuvą „Canon“, kurie grąžintini J. T.; daiktus, paimtus 2010-06-19 kratos metu iš V. M. gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) esančiame statybiniame vagonėlyje, perduoti V. M. nurodytam asmeniui; daiktus, paimtus 2010-06-19 kratos metu iš V. S. gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), perduoti V. S. nurodytam asmeniui; daiktus, paimtus iš V. S. automobilio apžiūros, bei daiktus, paimtus iš teismo med. ekspertų, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtims nuteistiesiems nuo kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.