- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-25
- Bylos Nr.
- eI3-3463-595/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01547-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. V.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 21.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. V. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti 2020 m. balandžio 1 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymą Nr. 10-TE-488 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo aptarnavimo skyriaus transporto poskyrio vyriausiajam specialistui D. V.“ (toliau – Įsakymas).
Pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. balandžio 1 d. Įsakymu jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Jis teigia, kad tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta todėl, kad per DVS „Avilys“ atsisakė patvirtinti, jog susipažino su darbo saugą reglamentuojančiais dokumentais, tačiau pažymi, kad su teiktomis instrukcijomis yra susipažinęs ir tai patvirtinęs kitais būdais (raštu).
Pareiškėjas mano, kad pastaba jam skirta nepagrįstai ir neteisėtai. Nurodo, jog 2019 m. gruodžio 23 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) viršininko įsakymu Nr, 10-TE-2358 (toliau – viršininko įsakymu), buvo paskirtas į VPK Aptarnavimo skyriaus Transporto poskyrio vyriausiojo specialisto pareigas. 2019 m. gruodžio 27 d. jam buvo pateikta susipažinti su įsakymais bei aprašais. Nurodo, jog minėti dokumentai buvo pateikti per DVS „Avilys“. Pareiškėjas pabrėžia, kad su dokumentais susipažino, tačiau dėl tam tikrų priežasčių atsisakė patvirtinti DVS „Avilys“ aplinkoje. Pažymi, jog susipažinimą su dokumentais patvirtino 2020 m. sausio 15 d. atsisakymo susipažinti su saugos sveikatos instrukcijomis akte ir elektroniniame laiške 2020 m. sausio 30 d., kuris buvo adresuotas tiesioginiam viršininkui. Pareiškėjas mano, kad tai eliminuoja galimybę konstatuoti, jog jis atsisakė vykdyti darbdavio pavedimą susipažinti darbo saugą reglamentuojančiais dokumentais ir taip pat paneigia pagrindą tarnybinės atsakomybės taikymui.
Pareiškėjas mano, kad vien patvirtinimo apie susipažinimą su darbdavio pateiktais norminiais aktais formos nesilaikymas (minėtu atveju nepasirašymas per DVS „Avilys“) negali būti laikomas darbdavio pavedimo nevykdymu. Pareiškėjas taip pat mano, kad minėtas pažeidimas galėtų būti konstatuojamas tik kaip mažareikšmis ir už jį neturėtų būti skiriama tarnybinė nuobauda.
Pareiškėjas atsisakymą patvirtinti susipažinimą su pateiktais dokumentais per DVS „Avilys“ aplinką grindžia tuo, kad nebuvo instruktuotas pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 27 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 6 punktą, teigia, jog instruktavimo procedūra net nebuvo pradėta, todėl pareiškėjas negalėjo DVS „Avilys“ patvirtinti, jog su dokumentais susipažino, nes kaip teigia, tai reikštų, jog pripažįsta, kad buvo tinkamai instruktuotas, tačiau to iš tikrųjų nebuvo.
Nurodo, jog darbuotojo pareiga yra patvirtinti apie susipažinimą su teisės aktu patvirtinti jog instruktavimo medžiaga yra suprantama. Pasak jo, medžiaga pasirodė neaiški, kilo papildomų, klausimų, tačiau užduoti jų nebuvo kam. Nei VPK vedėjas nei asmuo, kuris pateikė susipažinti minėtus dokumentus, į pareiškėjo klausimus neatsakė. Dėl aukščiau minėtų priežasčių pareiškėjas susilaikė nuo mygtuko „susipažinau“ paspaudimo, nes priešingu atveju reikštų, jog pareiškėjui medžiaga aiški, suprantama, o mygtuko paspaudimas galia būtų prilyginamas jo parašui.
Pažymi, kad jokie mokymai ar instruktavimas darbo saugos klausimais pareiškėjui atlikti nebuvo. Susipažinimui pateikti dokumentai rengti ne jo darbdavio, o kitos biudžetinės įstaigos. Pareiškėjas teigia, kad tai jam sukėlė abejonių ar šios instrukcijos rengtos atsižvelgiant būtent į jo darbovietės profesinės rizikos veiksnius. Mano, kad minėti dokumentai buvo nepakankamai detalūs.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat teigia, kad nebuvo apmokytas dirbti su DVS „Avilys“ elektronine sistema. Su minėta sistema dirbti mokėsi savarankiškai, tačiau jam iki šiol vis dar kyla klausimų dirbant su DVS „Avilys“ sistema. Teigia, kad darbdavys neturėjo teisės reikalauti, kad pirmomis darbo dienomis jis pilnai išmoks dirbti su aukščiau minėta sistema ir už tai skirs tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjas įžvelgia darbdavio kaltę dėl to, kad neapmokė dirbti su sistema ir dėl to darbuotojas neatliko tam tikrų pareigų, todėl mano, kad už tai negali būti taikoma tarnybinė nuobauda.
Pareiškėjas nurodė, jog pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimą buvo paikintas VPK viršininko 2018 m. lapkričio 8 d. įsakymas Nr. 10-TE-2087 „Dėl D. V. atleidimo iš pareigų“, ir pareiškėjas buvo grąžintas į darbą. Pareiškėjas mano, kad atsakovas nerodė noro bendradarbiauti ir pirmai progai pasitaikius skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Jis taip pat mano, kad buvo diskriminuojamas dėl savo lyties, amžiaus bei socialinės padėties.
Pareiškėjas teigia, kad atsakovas atlikdamas tarnybinio nusižengimo tyrimą, pakankamai neįsigilino į nurodytas priežastis, kodėl atsisakė patvirtinti susipažinimą sistemoje, nurodo, kad susipažinimą buvo ne kartą nurodęs raštu ir elektroniniu paštu bei neteisingai įvertino kitas nurodytas aplinkybes, todėl nepagrįstai jo veiksmus kvalifikavo kaip tarnybinį nusižengimą ir neteisėtai skyrė nuobaudą – pastabą.
Mano, kad buvo pažeistas tarnybinio nusižengimo tyrimo terminas, kai tyrimo pratęsimui nebuvo jokių objektyvių aplinkybių ir teisinių pagrindų tokiam tyrimui pratęsti. Nurodo, kad tyrimo terminas buvo nustatytas iki 2020 m. kovo 4 d., tačiau tyrimo išvados surašymo data yra 2020 m. balandžio 1 d. Pareiškėjas taip pat mano, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo termino pažeidimas galėtų sudaryti savarankišką pagrindą jo skundo patenkinimui. Teigia, kad skundžiamasis teisės aktas ar jo dalis turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – atsakovas) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad pareiškėjas, gavęs dokumentus su kuriais turėjo susipažinti, sąmoningai, tyčia atsisakė DVS aplinkoje paspausti funkciją „Susipažinau“, nors patvirtinimo raštuose ant atsisakymo rašto užrašė „su teiktomis instrukcijomis esu susipažinęs“ bei tai pakartojo 2020 m. sausio 30 d. siųstame elektroniniame laiške. Atsakovas pažymi, jog jokių kliūčių pareiškėjui pasirašyti naudojantis DVS sistema nebuvo.
Atsakovas pabrėžia, jog pareiškėjas dalyvaujant atsakingiems pareigūnams turėjo galimybę susipažinti ir patvirtinti susipažinimą su dokumentais raštu, tačiau atsisakė. Pažymi, jog jokių klausimų susijusių su instrukcijomis ar jų turinio neaiškumu pareiškėjas neuždavė ir atsisakymą pasirašyti motyvavo tuo, jog nurodytos instrukcijos rengtos kitos biudžetinės įstaigos, kad tai nėra tas asmuo, kuris turėtų pareigą, galimybes ir teises veikti kitos biudžetinės įstaigos veiklos ir kompetencijos srityje arba atlikti reikiamas funkcijas.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, jog pareiškėjui išdėstytų norminių aktų turinio ir komentarų yra aišku, jog jis aukščiau minėtus dokumentus suvokia aiškiai, todėl susipažinęs su jais gali dirbti saugiai. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas panašaus pobūdžio darbą dirbo nuo 2013 m., o nuo 2015 m., kai atsirado DVS „Avilys“ jis parengė 198 dokumentus bei pasirašė 113 dokumentų, todėl mano, jog pareiškėjo teiginiai, kad jis nebuvo apmokytas dirbti su minėta sistema ir mokėsi savarankiškai bei iš jo darbdavys neturėjo teisės reikalauti pirmomis dienomis pilnai valdyti DVS sistemos darbą ir skirti už tai tarnybinę nuobaudą neatitinka tikrovės ir mano, kad šie teiginiai klaidina teismą.
Pažymi, jog pareiškėjas nepateikė paaiškinimų, o tik išdėstė pasvarstymus elektroniniuose laiškuose apie instruktavimo aspektus įstaigoje, todėl jo veiksmai buvo vertinami visų surinktų įrodymų kontekste, taip pat pareiškėjo pozicija ir atsisakymo pasirašyti motyvai gauti iš pareiškėjo susirašinėjimo elektroniniu paštu su jo vadovu (V. R.) bei laiškų pateiktų tyrimą atlikusiam pareigūnui. Atsakovas mano, kad pareiškėjo veiksmai liudija apie siekį apsunkinti tyrimą bei pasilikti galimybę savo poziciją išdėstyti tik po atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimo, priderinant savo pasisakymus prie nustatytų faktinių aplinkybių, teigia, kad tokie pareiškėjo veiksmai laikytini siekiu išvengti atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas bei jo atstovas palaikė skundo reikalavimus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su skundu nesutiko atsiliepime į skundą nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. 10-TE-488 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo aptarnavimo skyriaus transporto poskyrio vyriausiajam specialistui D. V.“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 10- TE-2358 „Dėl D. V. grąžinimo į pareigas“ nuo 2019 m. gruodžio 27 d. buvo paskirtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Transporto poskyrio (toliau- ir Vilniaus apskrities VPK AS TP) vyriausiuoju specialistu (karjeros valstybės tarnautojas).
2020 m. sausio 15 d. buvo surašytas Atsisakymo susipažinti su saugos ir sveikatos instrukcijomis aktas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas atsisakė susipažinti raštu su darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis. Minėtą aktą pasirašė Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Saugos ir sveikatos poskyrio vyr. specialistas V. G., Vilniaus apskrities VPK AS TP vedėjas V. R. bei Vilniaus apskrities VPK AS TP vyriausiasis specialistas V. B..
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Transporto poskyrio vedėjas V. R. 2020 m. vasario 4 d. Tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2- 4726 nurodė, kad vyriausiasis specialistas D. V., nenurodęs priežasčių, atsisakė susipažinti, pasirašant žurnaluose ar patvirtinant Dokumentų valdymo sistemoje, su darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis.
2020 m. vasario 11 d. Pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. 10-PR1-16 pareiškėjui buvo pranešta apie galimą jo tarnybinį nusižengimą ir pasiūlyta iki 2020 m. vasario 18 d. pateikti paaiškinimus dėl nurodyto tarnybinio nusižengimo.
2020 m. balandžio 1 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdyba surašė Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą dėl D. V. atsisakymo susipažinti su dokumentais Nr. 10-1S-30 (toliau- ir Tyrimo išvada). Minėtos Tyrimo išvados pagrindu pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda.
Tyrimo išvadoje nurodyta, kad Vilniaus apskrities VPK AS TP vyriausiajam specialistui D. V. Lietuvos policijos Dokumentų valdymo sistemos (toliau - DVS) priemonėmis buvo adresuota: 1. Dokumentas Nr. 5-IL-13701, kuriame prisegtas 2019 m. spalio 25 d. įsakymas Nr. 5-V-803 dėl „Darbuotojo, dirbančio su biuro įranga, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 1 patvirtinimo,, ir šiuo įsakymu patvirtinta „Darbuotojo, dirbančio su biuro įranga, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 1“ ir sukurta užduotis „supažindinimas su darbuotojo, dirbančio su biuro įranga, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 1 nuo 2019-12-30 12:13:30 iki 2019-12-30,, bei perduotas Vilniaus apskrities VPK AS TP vyriausiajam specialistui D. V. susipažinti, tačiau su šiuo dokumentu pastarasis nei nurodytu terminu nei iki tarnybinio nusižengimo tyrimo pabaigos nesusipažino. 2. Dokumentas Nr. 5-IL-13702, kuriame prisegtas 2019 birželio 7 d. įsakymas Nr. 5-V-443 „Dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gaisrinės saugos instrukcijos patvirtinimo“ ir šiuo įsakymu patvirtinta „Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gaisrinės saugos instrukcija Nr. GS-1“ ir sukurta užduotis „Supažindinimas su gaisrinės saugos instrukcija Nr. GS-1 nuo 2019-12-30 12:14:35 iki 2019-12-30„ bei perduota Vilniaus apskrities VPK AS TP vyriausiajam specialistui D. V. susipažinti, tačiau su šiuo dokumentu pastarasis nei nurodytu terminu nei iki tarnybinio nusižengimo tyrimo pabaigos nesusipažino. 3. Dokumentas Nr. 10-TA-503, kuriame prisegtas darbuotojo, dirbančio su biuro įranga, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 1, patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 5-V-803. Grafoje „Rezoliucijos-užduotys“ Vilniaus apskrities VPK viršininkas S. G. 2019 m. lapkričio 1 d. įrašė rezoliuciją „supažindinti su Instrukcija pavaldžius darbuotojus“. Vilniaus apskrities VPK AS vedėja V. B. 2019-11-01 įrašė rezoliuciją „supažindinti su Instrukcija pavaldžius darbuotojus, dirbančius Transporto poskyryje“ adresavo Vilniaus apskrities VPK AS TP vedėjui V. R., kuris 2020 m. sausio 14 d. suformulavo užduotį “Susipažinti su instrukcija” Vilniaus apskrities VPK AS TP vyriausiajam specialistui D. V.. D. V. iki tarnybinio nusižengimo tyrimo pabaigos nesusipažino. Tyrimo išvadoje nurodyta, kad Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Transporto poskyrio vyriausiasis specialistas D. V., atsisakydamas DVS aplinkoje patvirtinti susipažinimą su jam pateiktais dokumentais Nr. 5-V-443 ir Nr. 5-V-803, sąmoningai nevykdė Vilniaus apskrities VPK viršininko rezoliucijoje išdėstyto pavedimo „supažindinti su Instrukcija pavaldžius darbuotojus“ reiškiančio būtinybę vadovams perduoti pavaldiems darbuotojams susipažinti su Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 5-V-803 kartu su tiesioginio vadovo rezoliucija susipažinti konkrečiam darbuotojui, kuri reiškia pareigą susipažinti su 2019 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 5-V-803. Šios pareigos nevykdymu D. V. atsisakė paklusti darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai ir pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 16 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktus bei Vilniaus apskrities VPK viršininko 2009 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 10-V-213 (2018-11-23 redakcija Nr. 10-V-616) patvirtinto Vilniaus apskrities VPK darbo reglamento (toliau - Reglamentas) 22 punkto reikalavimą, kad „visi Vilniaus apskrities VPK viršininko ir jo pavaduotojų pavedimai yra privalomi visiems Vilniaus apskrities VPK darbuotojams, ir informacija apie įvykdymo rezultatus turi būti pateikiama laiku”, taip pat nesilaikė jo pareigybės aprašymo 5.13 punkto reikalavimo įvykdyti vadovo pavedimą susipažinti su pateiktais dokumentais Nr. 5-V-443 ir Nr. 5-V-803. Taip pat atsisakydamas DVS susipažinti su dokumentais Nr. 5-IL-13701, Nr. 5-IL-13702 ir Nr. 10-TA-503 D. V. nesilaikė ir 2016 m. gruodžio 7 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-1021 patvirtintų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos dokumentų valdymo taisyklių 24 punkto reikalavimo jog „Dokumentai „Susipažinti“ siunčiami tik tais atvejais, kai darbuotojai privalo susipažinti su dokumentais pasirašytinai“ reiškiančio darbuotojo pareigą susipažinti su visais perduotais DVS priemonėmis dokumentais pasirašytinai.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 10-TE-488 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo aptarnavimo skyriaus transporto poskyrio vyriausiajam specialistui D. V.“ pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda –pastaba.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti inter alia tarnybinėms nuobaudoms skirti yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos apraše numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2016 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-98-575/2016, 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-454-261/2017). Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2416/2012, LVAT 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018).
Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką reglamentuoja Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 nutarimo Nr. 1390 redakcija).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog pagal VTĮ 34 straipsnio ir Aprašo nuostatas nuobaudų skyrimo procedūra yra būtina, o ji pati ir jos metu priimti baigiamieji administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai - plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013 ir kt.).
Aprašo 3 punkte reglamentuota, kad gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo.
Aprašo 8 punkte numatyta, kad už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimą gavimo (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – nuo komisijos sudarymo) surašo Pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (priedas) (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir įteikia valstybės tarnautojui vieną pranešimo egzempliorių.
Aprašo 9 punkte reglamentuota, kad Valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo gali pateikti už įstaigos personalo administravimą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijai) rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, gali teikti dokumentus ir kitą informaciją, susijusius su tarnybiniu nusižengimu, dalyvauti tikrinant su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, pareikšti nušalinimą už įstaigos personalo administravimą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijai ar jos nariui (-iams) dėl jų galimo nešališkumo, apskųsti už įstaigos personalo administravimą atsakingo asmens arba kito tarnybinį nusižengimą tirti įgalioto valstybės tarnautojo (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijos ar jos nario (-ių) veiksmus ar neveikimą, baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, susipažinti su motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus (toliau – motyvuota išvada) ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pranešimu apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjui buvo pranešta, kad yra įtariama, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, kad turėdamas pareigą susipažinti ir vadovautis veiklą reglamentuojančiais norminiais aktais pareiškėjas atsisakė susipažinti su pateiktais dokumentais. Pareiškėjas pasirašydamas ant pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo pažymėjo, kad nesutinka, jog yra tarnybinio nusižengimo požymių, nurodė, kad su vidiniais dokumentais yra supažindinamas per tiesioginį vadovą. Pranešė, kad jo atžvilgiu nėra atlikta procedūra dėl įvadinio instruktavimo bei nurodė, kad apie tai yra informavęs tiesioginį vadovą.
Kaip nustatyta iš bylos medžiagos pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad jis atsisakė DVS aplinkoje patvirtinti susipažinimą su jam pateiktais dokumentais: Darbuotojo, dirbančio su biuro įranga, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 1, patvirtinta Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2019 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. Nr. 5-V-803 ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gaisrinės saugos instrukcija Nr. GS-1, patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 5-V-443, ir taip sąmoningai nevykdė Vilniaus apskrities VPK viršininko nurodymų.
Pareiškėjas neginčija faktinių aplinkybių, kad jis DVS sistemoje savo parašu nepatvirtino apie tai, kad su jam teiktais aktais susipažino. Pareiškėjas skunde nurodo, kad su darbo saugą reglamentuojančiais norminiais aktais jis susipažino ir tą patvirtino savo tiesioginiam viršininkui Vilniaus apskrities VPK AS TP vedėjui V. R., o tai eliminuoja galimybę konstatuoti, jog jis atsisakė vykdyti darbdavio pavedimą susipažinti darbo saugą reglamentuojančiais dokumentais ir paneigia pagrindą tarnybinės atsakomybės taikymui. Mano, kad vien patvirtinimo apie susipažinimą su darbdavio pateiktais norminiais dokumentais formos (šiuo atveju elektroninės) nesilaikymas negali būti laikomas darbdavio pavedimo nevykdymu. Jeigu pažeidimas ir galėtų būti konstatuojamas, tai jis yra mažareikšmis ir už jį neturėtų būti skiriama tarnybinė nuobauda.
Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas), tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis (4 punktas), laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (6 punktas).
2015 m. kovo 12 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-259 patvirtintos policijos dokumentų valdymo sistemos aprašo (toliau - Aprašas) 7 punktas nustato, kad DVS skirta kompiuterizuoti policijos įstaigų dokumentų rengimą, tvarkymą ir valdymą apimančius procesus. Aprašo 9.11 punktas nustato, kad DVS funkcija yra vykdyti supažindinimą su dokumentais.
2016 m. gruodžio 7 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-1021 patvirtintų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos dokumentų valdymo taisyklių (toliau - Taisyklės) 22 punkte nurodyta, kad „Susipažinimas su Policijos departamente gautais ir parengtais organizacinio, informacinio pobūdžio dokumentais, teisės aktais ir kitais dokumentais vykdomas DVS priemonėmis“. Taisyklių 23 punktas nustato, kad dokumentai susipažinti siunčiami tik tais atvejais, kada darbuotojai privalo susipažinti su tokiais dokumentais pasirašytinai. Susipažinimas su ilgai ir nuolat saugomais elektroniniais dokumentais vykdomas kvalifikuotu elektroniniu parašu, su kitais dokumentais — elektroniniu parašu, neatitinkančiu kvalifikuotam elektroniniam parašui keliamų reikalavimų.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 5-V-715 Dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir kitų policijos įstaigų pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos aprašo patvirtinimo 12 punktas nustato, kad policijos įstaigų darbuotojams leidžiama dirbti po to, kai jie Policijos dokumentų valdymo sistemoje, paspausdami mygtuką „Susipažinau“, patvirtina, kad jiems pateikta instruktavimo medžiaga suprantama.
2016 m. gruodžio 7 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo Nr. 5-V-1021 Dėl policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos dokumentų valdymo taisyklių patvirtinimo 4 punkte nustatyta, kad šio įsakymo 1 punktu tvirtinamų taisyklių nustatyti reikalavimai taikomi policijos įstaigų vadovams rengiant, tvarkant, saugant dokumentus, susijusius su Policijos departamento veikla.
Vilniaus apskrities VPK viršininko 2009 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 10-V-213 (2018-11-23 redakcija Nr. 10-V-616) patvirtinto Vilniaus apskrities VPK darbo reglamento (toliau - Reglamentas) 22 punktas nustato, kad visi Vilniaus apskrities VPK viršininko ir jo pavaduotoju pavedimai yra privalomi visiems Vilniaus apskrities VPK darbuotojams, ir informacija apie įvykdymo rezultatus turi būti pateikiama laiku.
Reglamento 24 punktas nustato, kad Vilniaus apskrities VPK struktūrinių padalinių vadovai turi užtikrinti, kad darbuotojai būtų supažindinti su Vilniaus apskrities VPK nuostatais, vadovaujamo padalinio nuostatais, šiuo reglamentu ir kitais teisės aktais, kuriais privalo vadovautis, atlikdami pareigybės aprašyme numatytas funkcijas.
Vilniaus apskrities VPK viršininko 2018 m. lapkričio 22d. įsakymu Nr. 10-V-613 Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato dokumentų valdymo taisyklių patvirtinimo 1 punktu patvirtintų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato dokumentų valdymo taisyklių (toliau - Dokumentų valdymo taisyklių) 23 punktas nustato, kad susipažinimas su Vilniaus apskrities VPK gautais ir parengtais organizacinio, informacinio pobūdžio dokumentais, teisės aktais ir kitais dokumentais vykdomas DVS priemonėmis. Taisyklių 24 punkte nurodyta, kad dokumentai „Susipažinti“ siunčiami tik tais atvejais, kai darbuotojai privalo susipažinti su dokumentais pasirašytinai. Susipažinimas su ilgai ir nuolat saugomais elektroniniais dokumentais vykdomas kvalifikuotu elektroniniu parašu, su kitais dokumentais - elektroniniu parašu, neatitinkančiu kvalifikuotam elektroniniam parašui keliamų reikalavimų
Vilniaus apskrities VPK viršininko 2017 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 10-V-819 patvirtinto Vilniaus apskrities VPK pareigūnų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos instruktavimo ir mokymo tvarkos aprašo (toliau - Tvarkos aprašas) 1 punktas nustato, kad Vilniaus apskrities VPK pareigūnų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis instruktuoja Vilniaus apskrities VPK viršininko įsakymu įgaliotas darbuotojas. Tvarkos aprašo 5 punkte nurodoma, kad įvadinis (pirminis) darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimas atliekamas pradedantiems dirbti karjeros valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, periodinis instruktažas darbo vietoje — ne rečiau kaip kartą per 24 mėnesius. 6.1. punktas nustato, kad darbuotojas apie įvykdytą instruktavimą patvirtina parašu nustatytos formos instruktavimų registracijos žurnale.
2019 m. gegužės 8 d. pasirašytos Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimo bei gaisrinės saugos kontrolės sutarties Nr. 10-ST2-83 (toliau — Sutartis) 2 punktas nustato, kad Vilniaus apskrities VPK (paslaugos gavėjas) ir Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (paslaugos teikėjas) susitaria, kad Paslaugų teikėjas atliks darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įstaigoje organizavimo ir šių priemonių įgyvendinimo kontrolę, gaisrinės saugos kontrolę. Sutarties 3.2. punkte nurodyta, kad paslaugų teikėjas įsipareigoja policijos įstaigoje galiojančia tvarka instruktuoti darbuotojus. Sutarties 3.1. punkte nustatyta, kad paslaugų teikėjas įsipareigoja konsultuoti policijos Įstaigų vadovus ir darbuotojus darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. 3.13 punkte nustatyta, kad paslaugų teikėjas įsipareigoja rengti gaisrinės saugos instrukcijas, o 14 punkte nurodyta, kad Paslaugų teikėjo kontaktinis asmuo Policijos departamento AS SSP vyriausiasis specialistas V. G..
Vilniaus apskrities VPK viršininko 2019 gruodžio 23 d. įsakymu Nr. Nr. 10-V-598 patvirtintos Aptarnavimo skyriaus Transporto poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo (karjeros valstybės tarnautojo) 5.13 punkte nurodyta, jog tarnautojas vykdo kitus su Vilniaus apskrities VPK funkcijomis susijusius nenuolatinio pobūdžio pavedimus tam, kad būtų pasiekti Vilniaus apskrities VPK tikslai. 6 punktas nustato, kad „Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas tiesiogiai pavaldus Vilniaus apskrities VPK AS TP vedėjui“.
Pareiškėjo skundo argumentai, kad jis pavedimą buvo įvykdęs ir susipažinęs su jam pateiktais norminiais aktais, tačiau tai įvykdęs nesilaikant nustatytos formos ir tai negali užtraukti jam atsakomybės laikytini nepagrįstais.
Ginčo atveju aktualu tai, kad pareiškėjui buvo pateikti susipažinti darbo saugą bei gaisrinę saugą reglamentuojantys norminiai aktai. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 5-V-715 Dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir kitų policijos įstaigų pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos aprašo patvirtinimo 12 punktas nustato, kad policijos įstaigų darbuotojams leidžiama dirbti po to, kai jie Policijos dokumentų valdymo sistemoje, paspausdami mygtuką „Susipažinau“, patvirtina, kad jiems pateikta instruktavimo medžiaga suprantama.
Pareiškėjui norminių aktų nustatyta tvarka savo parašu DVS sistemoje nepatvirtinus, kad jis susipažino su jam pateiktais darbo saugą reglamentuojančiais norminiais aktais negalėjo būti pavedamos atlikti darbinės funkcijos. Dėl šių priežasčių pareiškėjo argumentai, kad jo pažeidimas yra mažareikšmis ir už jį negalėjo būti skiriama tarnybinė nuobauda laikomi nepagrįstais. Tai, kad jis prierašu ant 2020 m. sausio 15 d. Atsisakymo susipažinti su saugos ir sveikatos instrukcijomis akto nurodė, kad yra susipažinęs su teiktomis instrukcijomis nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis pavedimą įvykdė tinkamai ar konstatuoti, kad pažeidimas yra formalus. Pareiškėjui pateiktos susipažinimui Darbuotojo, dirbančio su biuro įranga saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 1, patvirtintos Policijos departamento prie VRM 2019 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 5-V-803 3 punkte yra aiškiai nurodyta, kad darbuotojų supažindinimas su šia instrukcija vyksta DVS sistemoje. Darbuotojai, paspausdami mygtuką „Susipažinau“, patvirtina, kad jiems pateikta instruktavimo medžiaga yra suprantama, ir kad šis supažindinimo (instruktavimo) patvirtinimas prilyginamas darbuotojo parašui. Analogiška nuostata įtvirtinta ir pareiškėjui teiktoje susipažinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gaisrinės saugos instrukcijoje Nr. GS-1, kurios 2 punkte nustatyta, kad visi instruktažai registruojami elektroninėje erdvėje – Policijos dokumentų valdymo sistemoje, o darbuotojas, perskaitęs instrukciją, privalo patvirtinti apie susipažinimą, paspausdamas mygtuką „susipažinau“.
Vertinant pareiškėjo argumentus, kad jis nebuvo instruktuotas, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnis nustato, kad tuo atveju kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktuojant suteiktų žinių, kad jis galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokyklose, mokymo įstaigose, kurios vykdo mokymą vadovaudamosi Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais. Darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarką įmonėje nustato darbdaviui atstovaujantis asmuo. Teismas, įvertinęs pareiškėjui teikiamų instrukcijų turinį, pripažįsta, kad pareiškėjui, kaip asmeniui turinčiam aukštąjį universitetinį Transporto inžinerijos išsilavinimą, jų turinys turėjo būti aiškus ir suprantamas, todėl jam papildomi mokymai neturėjo būti organizuojami. Be to, pažymėtina, kad iš bylos medžiagos nenustatyta, kad laikotarpiu nuo norminių aktų pareiškėjui pateikimo dienos, tai yra 2019 m. gruodžio 27 d. iki 2020 m. sausio 15 d., kada buvo surašytas Atsisakymo susipažinti su saugos ir sveikatos instrukcijomis aktas, pareiškėjas būtų aiškiai raštu išdėstęs, kokios teiktų aktų nuostatos jam yra neaiškios dėl ko jis savo parašu negalėtų patvirtinti, kad jis su jomis yra susipažinęs. Tokių argumentų pareiškėjas nenurodė ir tarnybinio patikrinimo atlikimo metu. Pažymėtina, kad patikrinimo metu pareiškėjas nepateikė aiškių paaiškinimų dėl jam teikto įpareigojimo nevykdymo, o tik kvestionavo jo darbovietėje taikomus norminius aktus, reglamentuojančius darbuotojų saugą, bei instruktavimo aspektus įstaigoje. Aplinkybę, kad pareiškėjas konkrečių klausimų dėl jam pateiktų susipažinti instrukcijų turinio nebuvo iškėlęs, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojais apklausti V. R. bei V. G.. V. G. nurodė, kad pirmą kartą pareiškėjui pateikė instrukcijas susipažinti 2019 m. gruodžio 27 d. palikdamas pareiškėjui jų popierinį variantą. Nurodė, kad pareiškėjas uždavinėjo klausimus tik dėl jo kompetencijos.
Teisės teorijoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis, ir kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti.
Išnagrinėjus bylos medžiagą nenustatyta objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, pagrindžiančių, kad jis negalėjo nustatyta tvarka patvirtinti apie susipažinimą su pateiktais darbų saugą reglamentuojančiais aktais.
Pareiškėjo atsisakymo susipažinti su pateiktomis instrukcijomis argumentai, kad jie parengti ne jo darbdavio, o Policijos departamento, laikytini nepagrįstais. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalis nustato, kad Apskrities vyriausiasis policijos komisariatas yra Policijos departamento struktūrinis padalinys. Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK vadovas sutartimi Nr. 10-ST2-83 perleido darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įstaigoje organizavimo ir šių priemonių įgyvendinimo kontrolę, gaisrinės saugos kontrolę Policijos departamentui, įgyvendinimą pavedant kontaktiniam asmeniui, t. y. Policijos departamento aptarnavimo skyriaus Saugos ir sveikatos poskyrio vyriausiajam specialistui V. G.. Todėl tyrimo išvadoje pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjui pateiktos instrukcijos buvo priimtos įgalioto subjekto ir perduotos susipažinti įgalioto asmens teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjo išdėstyti argumentai dėl neįgalioto subjekto nelaikytinos pateisinamomis priežastimis atsisakyti įvykdyti pavedimą susipažinti su darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais norminiais aktais.
Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad jis yra diskriminuojamas, nes teismo sprendimu buvo grąžintas į darbą. Teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta. Byloje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad jis piktybiškai vengė įvykdyti jam pavestą užduotį – nustatyta tvarka susipažinti su darbuotojų saugą reglamentuojančiais norminiais aktais, ko pareiškėjas be pateisinamų priežasčių neįvykdė, o ne todėl, kad jis teismo sprendimu buvo grąžintas į darbą.
Pareiškėjo argumentai, kad jam pirmosiomis darbo dienomis buvo liepta DVS sistemoje savo parašu patvirtinti apie susipažinimą, kad jis nebuvo apmokytas dirbti su sistema, vertintini kaip pareiškėjo gynybinė pozicija. Pažymėtina, kad pareiškėjas Vilniaus apskrities VPK pradėjo dirbti 2013 m. lapkričio 25 d. iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad nuo 2015 metų iki 2020 m. sausio 1 d. pareiškėjas DVS sistemoje parengė 198, o pasirašė 113 dokumentų, todėl jo argumentai, kad jis nebuvo apmokytas su darbu minėtoje sistemoje laikytini nepagrįstais.
Pareiškėjo skundo argumentai, kad atsakovas, atlikdamas tarnybinio nusižengimo tyrimą, pakankamai neįsigilino į jo nurodytas priežastis, kodėl jis atsisakė DVS „Avilys“ sistemoje patvirtinti susipažinimą su jam pateiktais dokumentais, reglamentuojančiais darbų saugą, neatsižvelgė į tai, kad susipažinimą su minėtais dokumentais jis ne kartą buvo patvirtinęs raštu ir el. paštu bei neteisingai įvertino kitas jo nurodytas aplinkybes, todėl nepagrįstai jo veiksmus kvalifikavo kaip tarnybinį nusižengimą ir neteisėtai skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą, atmestini kaip nepagrįsti. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tyrimas buvo atliktas visapusiškai ir išsamiai. Pareiškėjui buvo suteikta teisė pateikti savo paaiškinimus dėl jam inkriminuojamo pažeidimo, tačiau pareiškėjas viso tyrimo metu paaiškinimų raštu nepateikė, tik teikė jo elektroninį susirašinėjimą su padalinio vadovu bei savo užklausą Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tyrimą atliekančiam asmeniui elektroniniuose laiškuose kėlė klausimus dėl neatliekamo instruktavimo bei kėlė klausimus, kad susipažinimui pateikti dokumentai yra parengti ne Vilniaus apskrities VPK. Tyrimo metu buvo įvertinti visi pareiškėjo pateikti duomenys ir kvalifikuotai dėl jų pasisakyta. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tyrimas buvo atliktas neišsamiai. Teismo vertinimu Tyrimo išvadoje bei Įsakyme pareiškėjo veika kvalifikuota tinkamai, pareikštas kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas konkrečiai ir aiškiai, pareiškėjo veiksmus susiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgsenos variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėjas privalėjo laikytis.
Tai, kad tyrimas buvo atliekamas daugiau negu 20 darbo dienų negali būti laikoma procedūriniu pažeidimu. Pažymėtina, kad tyrimas buvo pratęstas 20 darbo dienų motyvuotu vyriausiojo tyrėjo 2020 m. kovo 4 d. tarnybiniu pranešimu Dėl tarnybinio nusižengimo termino pratęsimo, kuris teigiamai buvo vizuotas Vilniaus apskrities VPK viršininko.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012; kt.).
Nagrinėjamoje byloje teismas konstatavo, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, jo kaltės forma yra netiesioginė tyčia. Dėl pareiškėjo neteisėtos veikos kilo neigiamų pasekmių - jam darbovietėje nebuvo galima pavesti vykdyti tarnybinių funkcijų.
Pažymėtina, kad teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Įvertinus ginčo situaciją, kad pareiškėjui, norminių aktų nustatyta tvarka nepatvirtinus apie susipažinimą su darbo saugą ir gaisrinę saugą reglamentuojančiomis instrukcijomis, negalėjo būti skiriamos darbinės funkcijos, kad atsisakymas patvirtinti apie susipažinimą su instrukcijomis truko pakankamai ilgą laiką, teismo vertinimu tarnybinės nuobaudos – pastabos – paskyrimas yra proporcingas nuobauda ir teismas neturi pagrindo jos panaikinti.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.