Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, dalyvaujant:

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, netekėjusi, bedarbė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 2014-11-28 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. 1 metų laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2015-10-29 apie 13.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), savo šeimos nariui, motinai B. M., rankos kumštimi vieną kartą sudavė į galvos sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai B. M. fizinį skausmą, t.y. padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

V. Š. 2015-10-29 apie 13.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, savo šeimos nariui, sugyventinio motinai B. M., vieną kartą ranka sudavė į nosies sritį, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai B. M. kraujosruvas abiejų akių vokuose ir nosies nugarėlėje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t.y. padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis R. M. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino ir parodė, kad 2015 spalio 29 dieną padėjo kaimynui V. G. sumesti anglis. Kadangi pas jį vyko namo renovacija tai jis nupirko alkoholio ir ėjo išgerti pas R. M.. Gėrė kartu su V. G. ir V. Š.. Atėjo R. M. motina ir ėmė priekaištauti dėl girtavimo. R. M. nuėjo į virtuvę, kur nukentėjusioji jam du kartus su kriukiu sudavė per galvą ir išėjo per kitą kambarį į savo kambarį, ir kiek suprato, pereinamam kambaryje nukrito. Sugyventinė sakė, kad eina pažiūrėti kas pasidarė nes B. M. pradėjo šaukti. V. Š. sakė, kad B. M. bėgo kraujas ir nuėjo nuvalyti.

Kai prasidėjo konfliktas, kai B. M. sudavė R. M., jis nieko nedarė ir nieko nematė.

Pagarsinus įtariamojo apklausos protokolą paaiškino, kad atėmė iš B. M. kriukį, o ji jam po to sudavė. Tikrai nematė kaip motina parpuolė ir kas vyko.

Kaimynas konflikto nematė, jis buvo kambaryje ir sėdint ant sofos tikrai nieko iš ten nematė, iš kambario nematyti kas vyksta virtuvėje, o girdėti tikrai galėjo. V. Š. taip pat buvo kambaryje, į virtuvę nebuvo išėjusi. (t. 2, b.l. 9)

Kaltinamojo V. Š. kalta padarius šią nusikalstamą veiką neprisipažino ir parodė, kad 2015-10-29 kartu su sugyventiniu R. M. ir kaimynu V. G. namuose, kurie priklauso sugyventinio motinai B. M., vartojo alkoholinius gėrimus. Ji su R. M. šiuose namuose gyvena apie 17 metų, veda bendrą ūkį. R. M. ėmė priekaištauti, kad vartojami alkoholiniai gėrimai. R. M. nuėjo į virtuvę pas motiną, kas ten vyko, ji nematė. Matė, kad R. M. nuėjo į kambarį, tame kambaryje kažkas subildėjo, atėjusi pamatė ant žemės gulinčią B. M., ji gulėjo ant šono, tarpe sekcijos, nes ten durys yra. Iš nosies bėgo kraujas, mėgino padėti jai atsistoti, bet B. M. liepė kviesti greitąją. Ji norėjo B. M. pakelti, bet ji rėkė, kad nekelti, o kviesti greitąją. Kriukio nematė, lyg ir neturėjo. Greitosios nekvietė, nuėjo į virtuvę pasiimti skuduriuko, sakė, kad nuvalys kraują ir tada iškvies greitąją. Dar klausė R. M. ir V. G. ką daryti. Nežino kodėl klausė. Pirmiausiai norėjo nuvalyti kraują. Ir V. Š. B. M. norėjo pastatyti, bet ji sakė nekelti nes nepastatys o po to B. M. pati atsistojo ir išėjo pas A. K.. (t. 2, b.l. 9-11)

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji B. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jai būnant virtuvėje, atėjo R. M. ir ją vijo, sakė eiti į savo kambarį. Ji paklausė, ar jos čia jau nieko nėra? Tada R. M. jai sudavė ranka į veidą ir paėmęs kriukį išsuko bei numatė jį į koridorių. Ji po truputį ėjo pasiimti kriukį ir ėjo link savo kambariuko, būnant jau prie durų atėjo V. Š.. B. M. atsisukus į ją klausė ko jai reikia, o ji trenkė B. M. į burną ir ši kraują pajuto. Ji pabėgo, o B. M. pasiėmė kriukį ir jau ėjo į lauką užsispaudus nosį. Nuėjau prie rūkyklos ir atsisėdo ant kėdės. Besėdint ateina kaimynė, klausė kas atsitiko. Pasakė, kad sumušė, ji išsigando, kad labai kraujas bėga. Sėdėjo, kol atvažiavo felčerė, po to seniūnė. Po valiai nusivedė į jos kambarį, nuvalė ir vežė į policiją. ( t. 2, b.l. 11)

Liudytoja V. R. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba seniūne. B. M. labai dažnai kviesdavosi ir kaimynai kviesdavo dėl blogo sūnaus elgesio, kad ją skriaudžia. Dažnai nuvažiuoja ir aplanko ir tikrai niekada nebuvo, kad džiaugiasi moteris. O šitas įvykis buvo rudenį. Viskas galėjo vykti 2015 m. spalio 29 d., apie pietus. Paskambino A. K.. Tada ji paskambino įgaliotiniu A. T.. Susitarė, kad važiuoja, bet jie pirma nuvažiavo. Atvykusi buvo užėjusi į kambarį, pareigūnai jau buvo. Nuėjusi į kambarį matė butelį kažkokį. Po to nuėjo pas močiutę, ji buvo kitam kambaryje. Pamatė, kad ji buvo kruvina, rankos kruvinos ir nosis buvo kruvina, sumušimai matėsi. B. M. pasakojo, kad ją sumušė, kad ją pastūmė V. Š., kad ji griuvo, tokius dalykus. Ji sakė, kad ją ir mušė, ir, kad pastūmė ir, kad ji krito. Ji minėjo V. Š. ir R. M.. Gali būti, kad ji skundėsi, kad sumušė šoną. Po to ji ją vežė į policiją ir į ligoninę.

Liudytoja A. K., teismo posėdžio metu parodė, kad išėjo senukė į savo kiemą, visa kruvina ir verkdama prašė pakviesti policiją. Žino, kad policijos neina prisišaukti tai paskambino seniūnei. Galėjo būti 2015 m. spalio 29 diena, apie 14 valanda.

B. M. išėjo iš namo ir kruvina buvo, A. K. prie jos priėjo ir ji pasiskundė, kad ją muša. Iš pradžių stovėjo po to atsisėdo ant kėdės prie rūkyklos. Ji pasakojo, kad R. M. jai davė su kumščiu į galvą, o V. Š. į nosį už tai tokia visa kruvina ir labai skauda galvą. Labai bėgo kraujas. Ji paskambino seniūnei ir papasakojo, kad muša senukę, kad pašauktų policiją. Atvažiavo policija ir seniūnė, ir viską sutvarkė. (t. 2, b.l. 12)

Liudytojas V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad R. M. yra jo pusbrolis, jie šalia vienas kito gyvena. Pas jį buvo anglių atvežta ir paprašė padėti sunešti jas. Po to sunešimo nuėjo pas R. M. pasivaišinti nes pas V. G. name remontas. Buvo jų kambaryje, sėdėjo ir kažkaip tai jie sukonfliktavo. Tetulė nedagirdi tai jie garsiai kalba. Jie ten konfliktavo, gal vienas ant kito ką ir sakė, bet jis nekreipė dėmesio ir nieko daugiau nematė. Tik už kokios 15 minučių policija į kiemą atvažiavo. Pamanė, kad kažkas pakvietė. Jie atėjo ir sakė, kad yra nepageidaujamas, prašė išeiti ir jis išėjo.

Vaišinosi jis, R. M. ir V. Š.. Buvo jų kambaryje. Konfliktavo, garsiai kalbėjo R. M. su savo mama. Ji bumbėjo, sėdėjo virtuvėje, o R. M. buvo tame kambaryje, kur jie sėdėjo. Į virtuvę jis gal ir buvo išėjęs. Jie ten ne vieną kartą vaikščiojo, o ar ėjo tuo metu kai vyko konfliktas tai nematė. V. Š. buvo kambaryje katu su jais. Gal ir ji buvo kur išėjusi, o gal nebuvo, neskaičiavo. Apie B. M. ji nieko nepasakojo.

Kalbos apie greitąją pagalbą prie jo nebuvo. Nematė, kad V. Š. neštųsi rankšluostį kokį, kad sakytų jog reikia kviesti greitąją pagalbą prie jo tokios kalbos nebuvo. (t. 2, b.l. 12)

Tarnybiniame pranešime dėl pradėto ikiteisminio tyrimo užfiksuota, kad 2015-10-29 apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini), prieš B. M., gim. (duomenys neskelbtini) jos sūnus R. M. vartojo fizinį smurtą, rankos kumštimi sudavė į galvos sritį (t. 1, b.l. 4).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuota informacija, kad Bartninkų seniūnė V. R. iškvietė policiją į (duomenys neskelbtini) dėl to, kad neblaivus R. M. smurtauja prieš savo motiną (t. 1, b.l. 6-9).

Apžiūros protokole užfiksuota informacija, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 10).

Akistatos tarp R. M. ir B. M. metu, R. M. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. (t. 1, b.l. 80-81).

Akistatos tarp B. M. ir V. Š. metu, R. M. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( t. 1, b.l. 114-116).

Specialisto išvadoje Nr. G 906/2015(09) užfiksuota kad B. M. konstatuotos kraujosruvos abiejų akių vokuose ir nosies nugarėlėje galėjo būti padarytos kietu buku daiktu, kad ir vienu poveikiu ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Mažai tikėtina, jog konstatuotus kūno sužalojimus B. M. galėjo pasidaryti pati (t. 1, b.l. 39).

Specialisto išvadoje Nr. G 938/2015(09) užfiksuota, kad B. M. konstatuoti kūno sužalojimai, tiek imant kiekvieną jų atskirai, tiek visus bendrai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b.l.42).

Nurodyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji tyčia vartojo smurtą B. M. atžvilgiu, suprato, kad gali ją sužaloti ir to siekė. B. M. yra R. M. motina, o V. Š. – R. M. sugyventinė. Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia. Jų veika teisingai kvalifikuota kaip fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. Tai yra baigtinis nusikaltimas.

Nors kaltinamieji R. M. ir V. Š. savo kaltės nepripažino ir tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme tvirtino, kad smurto B. M. atžvilgiu nevartojo, tačiau kaltinamųjų parodymus paneigia tiek pačios nukentėjusiosios B. M. parodymai, tiek ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų V. R., A. K. parodymai, kurie yra derantys tarpusavyje ir neprieštaringi. Liudytojas V. G. teismo posėdžio metu paneigė kaltinamosios V. Š. nurodytas aplinkybes, apie tai, kad kaltinamoji pamačiusi sužalotą B. M. nuėjo į virtuvę pasiimti skuduriuko, bei klausė R. M. ir V. G. ar kviesti nukentėjusiajai greitąją pagalbą. Todėl teismas kaltinamųjų R. M. ir V. Š. parodymus traktuoja, kaip jo užimtą gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais nesivadovauja.

R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

R. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

V. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

V. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

R. M. pas psichiatrą stebimų pacientų grupei nepriklauso, (t. 1, b.l. 67), administracine tvarka metų bėgyje nebaustas (t. 1, b.l. 55-57), charakterizuojamas neigiamai (t. 1, b.l. 64).

R. M. vadovaujantis LR BPK 140 str. 2 d. sulaikytas 2015-10-29, 13.50 val., 2015-10-30, 16.30 val. priimtas nutarimas R. M. paleisti (t. 1, b.l.70-71, 89).

V. Š. administracine tvarka nebausta (t. 1, b.l. 94-95), pas psichiatrą stebimų pacientų grupei nepriklauso, (t. 1, b.l. 106), teista (t. 1, b.l. 96).

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika numatyta BK 140 str. 2 d. yra nesunkus tyčinis nusikaltimas ( BK 11 str. 3 d.).

Kaltinamasis R. M. anksčiau eismo neteistas. Tačiau charakterizuojamas neigiamai. Įvertinus kaltinamojo R. M. asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jį charakterizuojančią medžiagą, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, artina sankcijoje numatytam vidurkiui.

LR BK 62 str. ir LR BK 54 str. 3 d. taikymo pagrindų teismas kaltinamajam nenustatė.

Už nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. R. M. skirtina 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė.

Skirtini įpareigojimai - visą laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., kiek išvykimas nėra susijęs su darbu.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str. įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2015-10-29, 13.50 val., iki 2015-10-30 d., 16.30 val. (viso viena para), ją vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 65 str. 1 d. 1 p. „b“ p.p. prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

LR BVK 46 str. 1 d. nustato, kad nuosprendis, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Todėl bausmės atlikimo pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnybos skyriuje dienos.

Tokios bausmės paskyrimas atitiks padarytą kaltinamojo nusikalstamas veiką, atitiks bausmės skyrimo tikslus ir principus.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Kaltinamoji V. Š. anksčiau teista už tyčinio nusikaltimo padarymą ir turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. BK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. BK 56 straipsnio 1 dalis numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Todėl kaltinamajai V. Š. skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Įvertinus kaltinamosios V. Š. asmenybę, jos teistumą, atsakomybę sunkinančių bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jai skirtina laisvės atėmimo bausmė pagal BK 61 straipsnyje numatytas bausmės vidurkio skyrimo taisykles, tai yra straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui artima laisvės atėmimo bausmė Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamosios V. Š. padaryta veika yra kitokio pobūdžio nei veika, už kurios padarymą ji yra nuteista, duomenų, kad praeityje jei buvo būdingas smurtinis elgesys nėra, psichiatro - narkologo įskaitoje neįrašyta, administracine tvarka nebausta, darytina išvada, jog bausmės tikslai, dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio pagrindu, nustatant pareigas.

(BK 61str.). LR BK 62 str. ir LR BK 54 str. 3 d. taikymo pagrindų teismas kaltinamiesiems nenustatė.

Už nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. V. Š. skirtina 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis nuteistajai V. Š. paskirtosios bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vienų) metų laikotarpiui, įpareigojant V. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų,

neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Tokios bausmės paskyrimas atitiks padarytą kaltinamosios nusikalstamas veiką, atitiks bausmės skyrimo tikslus ir principus.

Bausmės atlikimo pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnybos skyriuje dienos.

V. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

2015-10-30 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi R. M. skirtas smurtą patyrusių asmenų apsaugos užtikrinimo priemones - įpareigojimą laikinai išsikelti iš namų esančių Sūduvios g. 31, Pašeimenių km., Bartinikų sen., Vilkaviškio r. sav., ir įpareigojimą nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens B. M., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja – panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nėra

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304-305 str., 307 str.

nusprendė:

R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti jį paskiriant 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str. įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2015-10-29 iki 2015-10-30 (vieną parą), ją prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Skirti įpareigojimus - visą laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., kiek išvykimas nėra susijęs su darbu.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnybos skyriuje dienos.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti ją paskiriant 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis nuteistajai V. Š. paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 1 (vienų) metų laikotarpiui, įpareigojant V. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų,

neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

V. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnybos skyriuje dienos.

Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.