Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje (toliau – ir Vyriausybės atstovas) kreipėsi į teismą su pareiškimu (b. l. 1–12), kuriame prašė:
ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Savivaldybės taryba) 2008-05-28 sprendimo Nr. 1-495 „Dėl licencijuojamos kelių transporto vežėjų veiklos reglamentavimo Vilniaus mieste“ (toliau – ir Savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimas Nr. 1-495, Sprendimas) 1. 1 p. patvirtinto Reikalavimų keleivių vežimui lengvaisiais automobiliais taksi bei autobusais Vilniaus mieste aprašo (toliau – ir Keleivių vežimo aprašas): 3 p. nuostata „Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus (toliau – Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius)“ atitinka Kelių transporto kodekso 8 str. 6 d., 18 str. 12 d. nuostatas, įstatymo viršenybės bei teisėtumo principus, o pripažinus prieštaraujančia – laikyti ją panaikinta; 3 p. nuostata, ta apimtimi, kuria nustatyta, kad vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išduodama licencija ir atitinkama licencijos kortelė, atitinka Kelių transporto kodekso 18 str. 12 d., o pripažinus prieštaraujančia – laikyti ją panaikinta; 3 p. nuostata „licencijos kortelės“ atitinka Kelių transporto kodekso 8 str. 1, 2 bei 4 d. nuostatas, teisėtumo principą, o pripažinus prieštaraujančia – laikyti ją panaikinta; 6 p. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad įmonė privalo turėti įmonės buveinę „negyvenamąją patalpą <...>. Buveinėje turi būti bent viena pastovaus telefono ryšio linija“, atitinka Vyriausybės 2011-12-07 nutarimu Nr. 1434 patvirtintų Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių (toliau – ir Licencijavimo taisyklės) 29.2 p., Civilinio kodekso 2.49 str. 1 d., konstitucinį lygiateisiškumo principą, o pripažinus prieštaraujančiu – laikyti jį panaikintu; 6 p. nuostata „per 10 dienų“ atitinka Licencijavimo taisyklių 30 p., teisėtumo principą, o pripažinus prieštaraujančia – laikyti ją panaikinta; 8 p. nuostata „per tris darbo dienas“ atitinka Licencijavimo taisyklių 39.2 p., įstatymo viršenybės bei teisėtumo principus, o pripažinus prieštaraujančia – laikyti ją panaikinta; 8 p. nuostata „licencijos kortelė“ atitinka Kelių transporto kodekso 8 str. 4 d., Licencijavimo taisyklių 5 p., o pripažinus prieštaraujančia – laikyti ją panaikinta; 10 p. nuostata „bei M2 klasės autobusų“ atitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 1 d. 11 p. nuostatas, teisėtumo, įstatymo viršenybės principus, o pripažinus prieštaraujančia – laikyti ją panaikinta; ištirti, ar Savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimo 1.2 p. patvirtinto Licencijos ir licencijos kortelės galiojimo sustabdymo, licencijos panaikinimo ir licencijos kortelių išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Licencijavimo aprašas): 1 p. nuostata „Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus Viešojo transporto poskyris“ atitinka Kelių transporto kodekso 8 str. 6 d., 18 str. 12 d. nuostatas, įstatymo viršenybės bei teisėtumo principus, o pripažinus prieštaraujančia – laikyti ją panaikinta; 1 p. nuostata „licencijos korteles“ atitinka Kelių transporto kodekso 8 str. 1, 2 bei 4 d. nuostatas, teisėtumo principą, o pripažinus prieštaraujančia – laikyti ją panaikinta; 2, 3, 4 bei 7 p. nuostatos „Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius“ atitinka Kelių transporto kodekso 8 str. 6 d., 18 str. 12 d. nuostatas, įstatymo viršenybės bei teisėtumo principus, o pripažinus prieštaraujančiomis – laikyti jas panaikintomis; 1.1 bei 1.2 p. atitinka Kelių transporto kodekso 8 str. 2 d., 18 str. 12 d. nuostatas, įstatymo viršenybės, teisėtumo principus, o pripažinus prieštaraujančiais – laikyti juos panaikintais; 1.3 p. atitinka Kelių transporto kodekso 8 str. 8 d. bei Licencijavimo taisyklių 14 p. nuostatas, o pripažinus prieštaraujančiu – laikyti jį panaikintu; 2.1–2.11 p. atitinka Kelių transporto kodekso 8 str. 15 d., Licencijavimo taisyklių 11.2, 46 p. nuostatas, o pripažinus prieštaraujančiais – laikyti juos panaikintais; 3 p. atitinka Kelių transporto kodekso 8 str. 2 bei 4 d. nuostatas, teisėtumo principą, o pripažinus prieštaraujančiu – laikyti jį panaikintu; 4.1–4.3.1 p. atitinka Kelių transporto kodekso 8 str. 16 d., Licencijavimo taisyklių 11.3, 48 p. nuostatas, įstatymo viršenybės bei teisėtumo principus, o pripažinus prieštaraujančiais – laikyti juos panaikintais; 7 p. nuostatos „naują licenciją išduoda bendra tvarka po 18 mėnesių, o licencijos kortelę – po 9 mėnesių nuo jų galiojimo panaikinimo“ atitinka Licencijavimo taisyklių 23.4 p. nuostatas, o pripažinus prieštaraujančiomis – laikyti jas panaikintomis; ištirti, ar Savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimo 1.3 p. patvirtinto Lengvųjų automobilių taksi ir M2 klasės autobusų vairuotojų kvalifikacinių kursų organizavimo ir kvalifikacijos suteikimo tvarkos aprašas (toliau – ir Kvalifikacinių kursų aprašas), ta apimtimi, kuria jis yra taikomas M2 klasės autobusų vairuotojams (2, 3, 4.4, 4.5, 4.12, 6, 9, 12, 14, 17, 26.1, 26.2 p.), atitinka Viešojo administravimo įstatymo 6 str. 2 d., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 1 d. 11 p., įstatymo viršenybės bei teisėtumo principus, o pripažinus prieštaraujančiu – laikyti jį toje dalyje panaikintu; panaikinti Savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimo 1. 1 p. patvirtinto Keleivių vežimų aprašo 18.2 p.; panaikinti Savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimo 1.2 p. patvirtinto Licencijavimo aprašo 1, 2, 2.11, 3, 4, 7 p. pateiktas nuorodas į Licencijavimo taisyklių konkrečius punktus; panaikinti Savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimo 1.4 bei 1.5 p.; 1.8 p. toje dalyje, kuria mokinio pažymėjimo forma taikoma M2 klasės autobusų vairuotojams; 3 p. toje dalyje, kurioje nustatyta „ir M2 klasės autobusų“.
Vyriausybės atstovas, pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad Sprendimo 1.1 p. patvirtinto Keleivių vežimo aprašo 3 p. nustatyta, kad vežėjai keleivius lengvaisiais automobiliais taksi bei autobusais gali vežti tik turėdami nustatyta tvarka Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus (toliau – ir Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius) išduotą licenciją vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi arba autobusais ir atitinkamas licencijos korteles.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, Keleivių vežimo aprašo 3 p. prieštarauja Kelių transporto kodekso 8 str. 6 d., kurioje nustatyta, kad licencijas, nurodytas šio straipsnio 2 d. 4 p., ir jų kopijas išduoda, licencijos (licencijos kopijos) galiojimą sustabdo, licencijos (licencijos kopijos) galiojimo sustabdymą ar licencijos (licencijos kopijos) galiojimą naikina <...> savivaldybės vykdomosios institucijos. Kelių transporto kodekso 18 str. 12 d. nustatyta, kad keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas. Leidimus <...> išduoda, galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos <...>.
Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 3 d. nurodyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (kai ši pareigybė steigiama ir kai šiai pareigybei suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog licencijas gali išduoti tik savivaldybės vykdomoji institucija – savivaldybės administracijos direktorius ar savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, turintis vykdomosios institucijos įgaliojimus, o ne Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius.
Savivaldybės institucijos, įgyvendindamos savo įgaliojimus, privalo vadovautis ir bendraisiais teisės principais. Vienas iš jų – Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 6 p. įtvirtintas savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas, kuris reiškia, kad savivaldybės veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, t. y. turi būti užtikrinamas savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumas. Kelių transporto kodekse aiškiai nustatyta, kas išduoda licencijas ar leidimus ir nenumatyta, kad savivaldybės taryba gali įgalioti kitą asmenį keleivių vežimui išduoti licencijas ar leidimus, todėl savivaldybės taryba negali pakeisti įstatyme nustatyto teisinio reglamentavimo.
Taip pat pažymi, kad įsigaliojus Kelių transporto kodekso 3, 7, 8, 13, 14, 18 str., priedo pakeitimo ir papildymo, kodekso papildymo 81 str. įstatymui (t. y. nuo 2011-12-04) keleivių vežimui lengvaisiais automobiliais taksi išduodamos ne licencijų kortelės, o leidimai. Kelių transporto kodekso 8 str. 1, 2 ir 4 dalyse nėra nurodyta tokia licencijų rūšis kaip licencijos kortelė, o savivaldybės tarybai nėra suteikti įgaliojimai pačiai nustatyti licencijų rūšis.
Keleivių vežimo aprašo 6 p. nustatyta, kad įmonė, kuri nori užsiimti arba verčiasi licencijuojama kelių transporto veikla, privalo turėti <...> įmonės buveinę – negyvenamąją patalpą, kuri savo dydžiu, išplanavimu bei įranga būtų pritaikyta aptarnauti klientus, tvarkyti ir nustatytą laiką saugoti dokumentus, susijusius su keleivių vežimu. Buveinėje turi būti bent viena pastovaus telefono ryšio linija. Įmonė, pakeitusi buveinės adresą, per 10 dienų privalo raštu informuoti licenciją (leidimą) išdavusią instituciją, nurodydama naują įmonės buveinės adresą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, minėtas punktas neatitinka Licencijavimo taisyklių 29.2 bei 30 p. reikalavimų, pažeidžia konstitucinį lygiateisiškumo principą. Licencijavimo taisyklių 29.2 p. nurodyta, jog vežėjas privalo turėti reikalavimus atitinkančią buveinę – vežėjo valdymo centrą – patalpą, kurios išplanavimas ir įranga būtų pritaikyti klientams aptarnauti ir dokumentams, susijusiems su keleivių ir (arba) krovinių vežimu, tvarkyti ir nustatytą laiką saugoti. Licencijavimo taisyklių 30 p. nustatyta, kad vežėjas, pakeitęs savo valdymo centro adresą, per 15 dienų privalo raštu informuoti licenciją išdavusią instituciją, nurodydamas naują vežėjo valdymo centro adresą ir pateikdamas taisyklių 16.8 p. nurodytus dokumentus. Savivaldybės taryba, Keleivių vežimo aprašo 6 p. nustatydama 10 dienų terminą, per kurį vežėjas privalo informuoti licenciją išdavusią instituciją apie naują buveinės adresą, nustatė teisinį reguliavimą, konkuruojantį su nustatytuoju aukštesnės galios teisės akte – Licencijavimo taisyklėse, pažeidė šių taisyklių 30 p., numatantį, jog minėti veiksmai turi būti atlikti per 15 dienų. Nurodo, kad Savivaldybės tarybai nesuteikti įgaliojimai nustatyti kitokį terminą, nei nustatytas Licencijavimo taisyklių 30 p. Pagal Licencijavimo taisyklių 29.2 p., buveine gali būti bet kokia patalpa (tiek gyvenamoji, tiek negyvenamoji), kurios išplanavimas ir įranga būtų pritaikyti klientams aptarnauti ir dokumentams, susijusiems su keleivių ir (arba) krovinių vežimu, tvarkyti ir nustatytą laiką saugoti. Be to, galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys įvairių teisinių formų juridinių asmenų įsteigimą, nenumato jokių papildomų reikalavimų įmonės buveinėms. Civilinio kodekso 2.49 str. 1 d. nustatyta, kad juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas, juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą. Vadovaujantis 2009-10-21 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009 2 str., įmone yra laikomas tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, besiverčiantis keleivių gabenimo veikla.
Savivaldybės taryba, nustatydama, kad įmonė privalo turėti buveinę – negyvenamąja patalpą, kurioje būtų bent viena pastovaus telefono ryšio linija, pažeidė konstitucinį lygiateisiškumo principą, diferencijuodama, o tuo pačiu ir diskriminuodama, asmenis, turinčius negyvenamąją patalpą ir pastovaus ryšio telefono liniją, bei asmenis, turinčius (ne) gyvenamąją patalpą ir neturinčius pastovaus ryšio telefono linijos (pvz. turinčius mobiliojo ryšio telefonus).
Tokiu būdu, Savivaldybės taryba nepagrįstai nustatė papildomus reikalavimus vežėjų buveinei, viršijo jai suteiktus įgaliojimus, pažeidė Licencijavimo taisyklių 29.2 p., Civilinio kodekso 2.49 str. 1 d., konstitucinį lygiateisiškumo principą bei Europos Bendrijos steigimo sutarties garantuojamą įsisteigimo laisvę.
Keleivių vežimo aprašo 8 p. nurodyta, kad vežėjo, turinčio licenciją transporto priemonei, kuri naudojama keleiviams vežti, išduodama atitinkanti licenciją licencijos kortelė. Transporto priemonė gali turėti tik vieną licencijos kortelę. Vežėjas, išregistravęs transporto priemonę, valdomą nuosavybės ar turto patikėjimo teise ir turinčią galiojančią licencijos kortelę, privalo per tris darbo dienas raštu informuoti šią kortelę išdavusią instituciją, grąžinant jai licencijos kortelę.
Licencijavimo taisyklių 5 p. nurodyta, kad vežėjo, turinčio licenciją, keleiviams ar kroviniams vežti naudojamai kelių transporto priemonei išduodama licenciją atitinkanti licencijos kopija. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Kelių transporto kodekso 8 str. 4 d. Šiuo metu galiojantys teisės aktai nustato, kad gali būti išduodama licenciją atitinkanti licencijos kopija, o ne licencijos kortelė, todėl Reikalavimų keleivių vežimui aprašo 8 p. vartojama sąvoka „licencijos kortelė“ neatitinka Kelių transporto kodekso 8 str. 4 p. bei Licencijavimo taisyklių 5 p. vartojamų sąvokų.
Keleivių vežimo aprašo 8 p. nuostata, numatanti, kad vežėjas privalo per 3 darbo dienas grąžinti licencijos kortelę, pažeidžia įstatymo viršenybės bei teisėtumo principus ir prieštarauja Licencijavimo taisyklių 39.2 p., imperatyviai numatančiam, kad minėti veiksmai turi būti atlikti per 15 dienų nuo kelių transporto priemonės perleidimo.
Keleivių vežimo aprašo 10 p. nurodyta, kad <...> M2 klasės autobusų vairuotojai nuo 2005-08-01 Vilniaus mieste gali dirbti tik turėdami galiojantį atestavimo liudijimą arba mokinio pažymėjimą. Ši nuostata prieštarauja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 1 d. 11 p., teisėtumo bei įstatymo viršenybės principams.
Keleivių vežimo aprašo 18.2 p. nustatytas 5 dienų terminas iki naujų tarifų taikymo dienos, per kurį vežėjas raštu turi informuoti Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyrių apie numatomus keisti taksi paslaugų tarifus, prieštarauja Susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 27 p., kuriame nurodyta, jog nustatyti tarifai pradedami taikyti po 5 darbo dienų, kai savivaldybės institucija arba jos įgaliota įstaiga yra apie juos informuojama.
Vyriausybės 2011-12-07 nutarimu Nr. 1434 patvirtinus Licencijavimo taisykles, iki šio nutarimo įsigaliojimo galiojusios Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. 1170 patvirtintos Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės pripažintos netekusiomis galios. Naujos redakcijos Licencijavimo taisyklių punktų numeracija nesutampa su prieš tai galiojusių Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių punktų numeracija. Todėl Licencijavimo apraše naudojamos blanketinės nuorodos (1, 2, 2.11, 3, 4, 7 p.) į Licencijavimo taisyklių punktus, kurie iš esmės reglamentuoja skirtingus santykius, nei konkrečios aprašo nuostatos, turi būti naikinamos.
Kelių transporto kodekso 8 str. 6 d. nustatyta, kad licencijas, nurodytas šio straipsnio 2 d. 4 p. (verstis keleivių vežimu autobusais vietinio susisiekimo maršrutais, suteikiant teisę vežti keleivius vietinio susisiekimo maršrutais, kai maršruto pradžia arba pabaiga yra licenciją išdavusios savivaldybės teritorija) ir jų kopijas išduoda, licencijos (licencijos kopijos) galiojimą sustabdo, licencijos (licencijos kopijos) galiojimo sustabdymą ar licencijos (licencijos kopijos) galiojimą naikina <...> savivaldybės vykdomosios institucijos. Šio kodekso 18 str. 12 d. nustatyta, kad keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas. Leidimus <...> išduoda, galiojimą sustabdo, leidinio galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos <...>. Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 3 d. 2 p. nustatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija yra savivaldybės administracijos direktorius (administracijos direktoriaus pavaduotojas).
Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai nustatė, kas išduoda licencijas ir nesuteikė įgaliojimų savivaldybės tarybai nustatyti, kad jas gali išduoti ir kiti, tarybos įgalioti, asmenys. Todėl Licencijavimo aprašo 1 p. ta apimtimi, kurioje nustatyta, kad licencijas išduoda ir pratęsia Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus Viešojo transporto poskyris, yra neteisėtas, nes prieštarauja Kelių transporto kodekso 8 str. 6 d. bei Kelių transporto kodekso 18 str. 12 d. Dėl tų pačių priežasčių neteisėti ir Licencijos išdavimo tvarkos aprašo 2, 3, 4 bei 7 p., ta apimtimi, kuria numato, kad licencijos, licencijos kortelės galiojimą sustabdo, licencijas panaikina, išduoda naujas licencijas Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius.
Pažymi, kad teisės aktuose neliko tokios licencijų rūšies kaip licencijos kortelė. Kelių transporto kodekso 3, 7, 8, 13, 14, 18 str., priedo pakeitimo ir papildymo, kodekso papildymo 8¹ str. įstatymo 9 str. 3 d., nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotos licencijų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi kortelės, galiojusios šio įstatymo įsigaliojimo dieną, prilyginamos leidimams vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi ir galioja tol, kol galiojimas nebus panaikintas Kelių transporto kodekso 18 str. 12 d. nustatyta tvarka. Kelių transporto kodekso 18 str. 12 d. nėra nustatyta, kad leidimas išduodamas konkrečiam terminui. Leidimo galiojimo terminas nėra nustatytas ir Susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklėse. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad leidimai vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi yra neterminuoti. Be to, Kelių transporto kodekso 8 str. 2 d. nustatytas baigtinis licencijų rūšių sąrašas. Nei Kelių transporto kodeksas, nei kiti teisės aktai nenustato, kad keleivių vežimui lengvaisiais automobiliais reikalinga licencija, todėl Savivaldybės taryba Licencijavimo aprašo 1.1 bei 1.2 p. nustatydama, kad yra išduodama licencijos kortelė vežti keleivius lengvaisiais automobiliais bei nustatydama šių licencijų kortelių galiojimo terminą viršijo jai suteiktus įgaliojimus, pažeidė aukščiau minėtų teisės aktų reikalavimus, įstatymų viršenybės bei teisėtumo principus. Licencijavimo aprašo 1.3 p., nustatantis, kad licencija vežti keleivius autobusais galioja 2 metus, prieštarauja Kelių transporto kodekso 8 str. 8 d., nustatančiai, kad licencijos išduodamos 10 metų laikotarpiui bei Licencijavimo taisyklių 14 p., nustatančiam, kad licencijos išduodamos 10 metų.
Licencijavimo aprašo 2.1–2.11 p., reglamentuojantys licencijos sustabdymą, prieštarauja Kelių transporto kodekso 8 str. 15 d., Licencijavimo taisyklių 45 bei 46 p., kuriuose nustatytas baigtinis licencijos galiojimo sustabdymo atvejų sąrašas. Licencijavimo aprašo 3 p., reglamentuojantis licencijos kortelių galiojimo sustabdymą, prieštarauja Kelių transporto kodekso 8 str. 2 bei 4 d., kadangi minėtos kodekso nuostatos nenustato tokios licencijų rūšies kaip licencijos kortelė. Licencijos išdavimo tvarkos aprašo 4 p. nustatyti licencijos panaikinimo pagrindai neatitinka Kelių transporto kodekso 8 str. 16 d., Licencijavimo taisyklių 11.3 bei 48 p. nustatytų licencijų panaikinimo pagrindų. Tik Licencijavimo aprašo 4.1 p. nurodytas licencijos panaikinimo pagrindas iš dalies sutampa su Kelių transporto kodekso 8 str. 16 d. 4 p. nustatytu licencijos panaikinimo pagrindu. Todėl Licencijavimo aprašo 4 p., prieštarauja Kelių transporto kodekso 8 str. 16 d., Licencijavimo taisyklių 11.3 bei 48 p., įstatymo viršenybės bei teisėtumo principams.
Licencijavimo aprašo 7 p. nustatyti naujų licencijų išdavimo terminai prieštarauja Licencijavimo taisyklių 23.4 p., kuriame nurodyta, kad licencija neišduodama vienerius metus nuo turėtos licencijos galiojimo panaikinimo dienos.
Kvalifikacinių kursų organizavimo ir kvalifikacijos suteikimo tvarkos aprašo 1 p. nurodyta, kad lengvųjų automobilių taksi ir M2 klasės autobusų vairuotojų kvalifikacinių kursų organizavimo ir kvalifikacijos suteikimo tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 5 p. ir Lengvųjų automobilių – taksi vairuotojų kvalifikacinio mokymo programa. Minėto aprašo 3 p. nurodyta, jog šis aprašas privalomas vežėjams, dirbantiems Vilniaus mieste, lengvųjų automobilių taksi ir M 2 klasės autobusų vairuotojams, mokymo centrams ir įgaliotai įstaigai.
Kvalifikacinių kursų aprašo 6 p. imperatyviai nurodyta, jog vairuotojai, vežantys keleivius lengvaisiais automobiliais taksi ar vietinio susisiekimo maršrutais M2 klasės autobusais Vilniaus mieste, nuo 2005-07-01 privalo turėti nustatytos formos galiojantį atestavimo liudijimą arba mokinio pažymėjimą. Minėto aprašo 11 p. nustatyta, kad M2 klasės autobusų vairuotojų kvalifikacijos kursai organizuojami pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintą M2 klasės autobusų vairuotojų kvalifikacinio mokymo programą, 14 p. nustatyta M2 klasės autobusų vairuotojų kvalifikacinio mokymo trukmė, 9 p. nurodyta, kas nustato reikalavimus mokymo centrams ir pan.
Kelių transporto kodekso 2 str. 3 d. nustatyta, jog keleivinėms transporto priemonėms priskiriamos motorinės ir elektrinės transporto priemonės, pagamintos keleiviams vežti. Tai autobusai, troleibusai, lengvieji automobiliai, lengvieji automobiliai taksi. To paties straipsnio 4 d. pateikta keleivinės transporto priemonės autobuso sąvoka, t. y. motorinė transporto priemonė, skirta vežti žmonėms bei bagažui ir turinti daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas įskaitant vairuotojo vietą, o minėto straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad lengvasis automobilis taksi - motorinė kelių transporto priemonė, skirta keleiviams ir bagažui vežti, turinti, įskaitant vairuotojo vieta, ne daugiau kaip 7 sėdimas vietas, įrengtą taksometrą bei atpažinimo ženklą - plafoną ir atitinkanti lengviesiems automobiliams taksi keliamus techninius reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-12-02 įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų 8 p. nurodyta, kad M kategorijai priskiriami automobiliai, skirti keleiviams vežti, klasifikuojami į 3 klases: Ml, M2 bei M3. Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų 8.1 p. nustatyta, kad Ml klasė – transporto priemonė keleiviams vežti, turinti ne daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui (lengvasis automobilis), o 8.2 bei 8.3 p. išskirtos 2 autobusų klasės: M2 ir M3. Minėto teisės akto 8.2 p. nurodyta, jog M2 klasė – transporto priemonė keleiviams vežti, turinti daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui, kurios techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė ne didesnė kaip 5 t (autobusas), o 8.3 p. nurodyta, jog M3 klasė – transporto priemonė keleiviams vežti, turinti daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vieta vairuotojui, kurios techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė didesnė kaip 5 t (autobusas).
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, lengvieji automobiliai taksi yra priskiriami M1 klasei, todėl akivaizdu, kad ginčijamas Kvalifikacinių kursų aprašas nustato ne tik lengvųjų automobilių taksi, bet ir M2 klasės autobusų vairuotojų kvalifikacijai, jų mokymams privalomus reikalavimus.
Kvalifikacinių kursų aprašo 1p. nurodyti teisės aktai, kurių pagrindu patvirtintas minėtas aprašas, yra susiję tik su lengvųjų automobilių taksi veikla. Minėti teisės aktai nereglamentuoja ir nesuteikia savivaldybių taryboms teisės (pareigos) nustatyti kitų transporto priemonių vairuotojams keliamus privalomus reikalavimus, susijusius su jų mokymais, kvalifikacija.
Pareiškėjas daro išvadą, jog savivaldybės taryba norminius teisės aktus gali priimti tik tada, kai tokia teisė aiškiai ir nedviprasmiškai yra suformuluota aukštesnės galios teisės aktuose.
Tai, kad įstatymų leidėjas nesuteikia savivaldybių taryboms įgaliojimų nustatyti, kokius kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti kitų keleivinių transporto priemonių (autobusų, troleibusų, lengvųjų automobilių) vairuotojai, nesuteikia teisės reglamentuoti kvalifikacijos suteikimo tvarkos, įrodo ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 1 d. 11 p., kuriame nurodyta, kad Susisiekimo ministerija ar jos įgaliotos institucijos, suderinusi su Švietimo ir mokslo ministerija, nustato Cl, C1E, C, CE, Dl, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymo pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti bei vairuotojų periodinio profesinio mokymo tvarką, bei minėto įstatymo 22 str. 5 d., kurioje nustatyta, kad Cl, C1E, C, C E, Dl, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojai privalo nustatyta tvarka baigti mokymus pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti bei periodinius profesinius mokymus, nuostatos. Vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 str. 1 d. 11–14 p., vairuotojai, vežantys keleivius M2 klasės autobusais turi turėti vairuotojo pažymėjimus, suteikiančius teisę vairuoti D, DE, D l ar D1E kategorijoms priskirtas transporto priemones. Kaip jau buvo minėta, vairuotojų, turinčių teisę vairuoti D, DE, D l ar D1E kategorijų transporto priemones, kvalifikacijos įgijimo ir periodinio profesinio mokymo tvarką yra įgaliota nustatyti Susisiekimo ministerija ar jos įgaliota institucija.
Susisiekimo ministro 2011-02-03 įsakymu Nr. 3-79 patvirtinto Cl, C1E, C, CE, Dl, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymo pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti ir vairuotojų periodinio profesinio mokymo tvarkos aprašo (toliau – ir Profesinio mokymo tvarkos aprašas) 1 p. nurodyta, jog šis aprašas nustato vairuotojų pradinės profesinės kvalifikacijos įgijimo ir jų periodinio profesinio mokymo sąlygas, tvarką ir programų mokymo turinį.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ginčijamo sprendimo 1.3 p. patvirtintas Kvalifikacinių kursų aprašas ta apimtimi, kuria reglamentuojama M2 klasės autobusų vairuotojų kvalifikacinių kursų organizavimo ir kvalifikacijos suteikimo tvarka, prieštarauja aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatoms, įstatymų viršenybės principui, Viešojo administravimo įstatymo 6 str. 2 d., todėl yra neteisėtas.
Konstatavus, jog savivaldybės taryba neturi įgaliojimų reglamentuoti M2 klasės autobusų vairuotojų kvalifikacinių kursų organizavimo, kvalifikacijos suteikimo tvarkos, neteisėta ir ginčijamo tarybos sprendimo 1.1 p. patvirtinto Keleivių vežimo aprašo 10 p. nuostata, numatanti, kad M2 klasės autobusų vairuotojai nuo 2005-08-01 Vilniaus mieste gali dirbti tik turėdami galiojantį atestavimo liudijimą arba mokinio pažymėjimą, taip pat savivaldybės tarybos sprendimo 1.4 bei 1.5 p., kuriais nustatoma M2 klasės autobusų vairuotojų kvalifikacinio mokymo programa bei patvirtinama M2 klasės autobusų vairuotojų atestavimo liudijimo forma, o taip pat 1.8 p. patvirtinta Lengvųjų automobilių taksi ar M2 klasės autobusų vairuotojų mokinio pažymėjimo forma, ta apimtimi, kuria ji taikoma M2 klasės autobusų vairuotojams.
Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Profesinio mokymo tvarkos aprašo 5 p. nurodyta, jog profesinio mokymo programos turi būti įtrauktos į Studijų, mokymo programų, ir kvalifikacijų registrą, o 16 p. nustatyta, kad mokymo organizavimo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministras. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad savivaldybės tarybos sprendimo 3 p., ta apimtimi, kuria Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įgaliotas nustatyti M2 klasės autobusų vairuotojų kvalifikacinę mokymo, egzaminavimo, jų atestavimo liudijimų ir peratestavimo tvarką, prieštarauja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 1 d. 11 p., Profesinio mokymo aprašo 1.5, 16 p., teisėtumo bei įstatymo viršenybės principams.
Vyriausybės atstovas nurodo, kad apie teisės aktų pažeidimus 2012-04-20 teikimu Nr. 1T-13 informavo Savivaldybės tarybą, siūlydamas jai svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimo Nr. 1-495 ginčijamų nuostatų panaikinimo ar pakeitimo klausimą.
Kolegialus savivaldybės administravimo subjektas Vyriausybės atstovo teikimą turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje (bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį) nuo teikimo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą jį informuoti per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Artimiausias Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdis įvyko 2012-05-02, tačiau į šio posėdžio darbotvarkę nebuvo įtrauktas klausimas dėl ginčijamo tarybos sprendimo panaikinimo ar pakeitimo.
Atsakovė Savivaldybės taryba su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti (b. l. 101–106). Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad Vyriausybės atstovo 2012-04-20 teikimas Nr. 1T-13 Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje gautas 2012-04-20. Vilniaus miesto savivaldybės meras įvertino minėtą Vyriausybės atstovo teikimą bei 2012-05-22 raštu prašė atidėti Vyriausybės atstovo teikimo įvykdymo terminą iki 2012 m. birželio mėnesį įvyksiančio Savivaldybės tarybos posėdžio, papildomai informuodamas, jog yra rengiamas ginčijamo akto pakeitimo projektas. Taip pat informavo, kad dėl pernelyg trumpo nustatyto termino nebuvo galimybės pateikti svarstyti sprendimo pakeitimo projekto artimiausiame Savivaldybės tarybos posėdyje, kuris įvyko 2012-05-02. Vadovaujantis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme nustatyta Vyriausybės atstovo įgaliojimų įgyvendinimo tvarka bei aukščiau aptartomis faktinėmis aplinkybėmis, akivaizdu, jog Vyriausybės atstovas skundo reikalavimus grindžiami tuo, kad Savivaldybės taryba atsisakė svarstyti atsakovo teikimą. Tačiau iš atsakovui teiktų raštų aiškiai matyti, jog savivaldybės administravimo subjektai vykdo Vyriausybės atstovo teikimą, todėl teiginiai apie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos neveikimą yra nepagrįsti.
Vyriausybės atstovui dėl teikime išdėstytų aplinkybių atsakymas pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės mero 2012-05-22 raštu, kuriuo taip pat informuojama, kad yra rengiamas Savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimo Nr. 1-496 pakeitimo projektas. Teigti, jog toks elgesys yra laikomas neveikimu ir vertinamas kaip atsisakymas patenkinti Vyriausybės atstovo teikimą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Todėl Vyriausybės atstovas, neatsižvelgęs į minėtame rašte pateiktą informaciją, pažeidė Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. įtvirtintą įgaliojimų įgyvendinimo tvarką.
Pažymi, kad pareiškėjo teiginiai, jog viešojo administravimo subjektams „draudžiama viskas išskyrus tai, kas tiesiogiai leidžiama“, prieštarauja Europos vietos savivaldos chartijos ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatoms, kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai įstatymų apibrėžtose ribose. Teisės aktai nedraudžia savivaldos institucijai priimti tokio pobūdžio dokumentų, o atsižvelgiant į vietos savivaldos teisės turinį bei Vietos savivaldos įstatyme numatytus pagrindinius savarankiškumo veiklos laisvės ir kt. principus, savivaldybė, turi teisę priimti lokalinius teisės aktus, užtikrinančius efektyvų teisės aktų nuostatų įgyvendinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė patvirtino pareiškime išdėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
Vyriausybės atstovo pareiškimas dėl teisės aktų ištyrimo ir panaikinimo tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Byla dalyje dėl Vyriausybės atstovo prašymo panaikinti Keleivių vežimo aprašo 18.2 p. paliktina nenagrinėta.
Nustatyta, kad Savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-495 „Dėl licencijuojamos kelių transporto vežėjų veiklos reglamentavimo Vilniaus mieste“ (toliau – ir Savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimas Nr. 1-495, Sprendimas), be kita ko, buvo patvirtinti Keleivių vežimo aprašas (1.1 p.), Licencijavimo aprašas (1.2 p.), Kvalifikacinių kursų aprašas (1.3 p.), M2 klasės autobusų vairuotojų kvalifikacinio mokymo programa (1.4 p.), M2 klasės autobusų vairuotojų atestavimo liudijimo forma (1.5 p.), Lengvųjų automobilių taksi ar M2 klasės autobusų vairuotojų mokinio pažymėjimo forma (1.8 p.). Sprendimo 3 p. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įgaliotas savo įsakymu nustatyti lengvųjų automobilių taksi ir M2 klasės autobusų vairuotojų kvalifikacinę mokymo, egzaminavimo, jų atestavimo liudijimų išdavimo ir peratestavimo tvarką (b. l. 22–23).
Savivaldybės tarybos sprendimas ir juo patvirtinti teisės aktai buvo paskelbti dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ (b. l. 37–42, 126)
Vyriausybės atstovas 2012-04-20 kreipėsi į Savivaldybės tarybą su teikimu Nr. 1T-13, kuriame siūlė: svarstyti Sprendimu patvirtintų Keleivių vežimo aprašo 3, 8, 8, 10 p., Licencijavimo aprašo 1, 2, 3, 4, 7 p. panaikinimo ar pakeitimo klausimą; Kvalifikacinių kursų aprašo pakeitimo ar panaikinimo klausimą, nustatant kad šis aprašas netaikomas M2 klasės autobusų vairuotojams; Sprendimo 1.4 ir 1.5 p. panaikinimo klausimą; Lengvųjų automobilių taksi ir M2 klasės autobusų vairuotojų mokinio pažymėjimo formos pakeitimo klausimą, suderinant šią formą su teikime nurodytų teisės aktų nuostatomis; Sprendimo 3 p. pakeitimo klausimą, suderinant su teikime nurodytų teisės aktų nuostatomis (b. l. 13–20).
Vilniaus miesto meras 2012-05-22 raštu informavo Vyriausybės atstovą, kad yra rengiamas Sprendimo pakeitimo projektas, tačiau dėl trumpo termino nėra galimybės projekto parengti ir pateikti svarstyti artimiausiame Savivaldybės tarybos posėdyje, kuris įvyko 2012-05-02 (b. l. 107). Minėtu raštu taip pat prašoma atidėti Sprendimo svarstymo bei pakeitimo terminą iki 2012 m. birželio mėnesį įvyksiančio Savivaldybės tarybos posėdžio (b. l. 107).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovės Savivaldybės tarybos atstovė paaiškino, kad Sprendimas ir juo patvirtinti teisės aktai nėra pakeisti ar panaikinti, tačiau minėtų teisės aktų pakeitimų projektai Savivaldybės tarybai svarstyti bus pateikti vėliau.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės atsiliepime teismui išdėstyta pozicija, jog Vyriausybės atstovas vengia bendradarbiauti yra nepagrįsta. Kaip minėta, Savivaldybės tarybai teikimas dėl ginčytinų teisės aktų nuostatų pakeitimo buvo teiktas 2012-04-20, tačiau teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad Savivaldybės taryboje butų buvę vykdomos ginčo teisės aktų svarstymo ir pakeitimo procedūros. Todėl, pripažintina, Vyriausybės atstovas teismui teikiamu skundu realizuoja Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. numatytas teises, t. y. veikia taip, kaip numatyta įstatyme.
Teisės aktų priskyrimas norminių teisės aktų grupei administracinių bylų teisenoje lemia jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką ir kartu apibrėžia administracinių teismų kompetenciją tiriant konkretaus administracinio akto teisėtumą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 13 d. norminį teisės aktą apibūdina kaip įstatymą, administracinį ar kitą teisės aktą, nustatantį elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, o šio įstatymo 2 str. 14 d. individualų teisės aktą apibrėžia kaip vienkartį teisės taikymo aktą, skirtą konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei.
Žemesnės instancijos teismas
Teisės doktrinoje ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatomi taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-03-24 sprendimas adm. b. Nr. A5-63-2003, 2007-02-19 nutartis adm. b. Nr. A403 -3/2007, 2012-05-11 nutartis adm. b. Nr. AS492 -210/2012 ir kt.).
Savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-495 patvirtinti Keleivių vežimo aprašas, Licencijavimo aprašas, Kvalifikacinių kursų aprašas, atitinka norminio administracinio akto požymius: tai daugkartinio taikymo aktai, nustatantys elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Pagal šiuos aktus priėmusį subjektą, aktų pobūdį bei reglamentuojamus santykius šie aktai pripažintini norminiais teisės aktais Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 13 d. prasme, todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 str. 2 d., šių aktų atitikties įstatymams ir Vyriausybės norminiams aktams tyrimas priskirtini administracinio teismo kompetencijai.
Savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimas Nr. 1-495 priimtas atsakovei vykdant administracinio reglamentavimo funkcijas. Todėl, sprendžiant ginčą dėl pareiškėjo nurodytų Sprendimo 1.4, 1.5, 1.8 ir 3 p. punktų panaikinimo, būtina įvertinti, ar šiuose punktuose nustatytų nuostatų priėmimu atsakovė veikė jai priskirtos kompetencijos ribose, t. y. ar nepažeidė viešojo administravimo subjektų veikloje taikytino ultra vires principo.
Teisėjų kolegijos nuomone, tai, jog pareiškime keliami prašymai ne ištirti, o panaikinti Savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimo 1.4, 1.5, 1.8 p. ir 3 p., įvertinus tai, kad dėl minėtų punktų atitikties aukštesnės galios teisės aktų reikalavimams buvo teikiamas teikimas atsakovei, nelaikytina procesiniu pažeidimu, dėl kurio negalėtų būti atliktas minėtų punktų teisėtumo tyrimas.
Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų įgyvendinimo tvarka įtvirtinta Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme. Pagal minėto įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., Vyriausybės atstovas motyvuotu teikimu pirmiausia pasiūlo atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui svarstyti teisės akto pakeitimo ar panaikinimo klausimą. Jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Vyriausybės atstovo teikimą, atsisako ginčijamą teisės aktą pakeisti ar panaikinti, pastarasis per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti teikimą gavimo dienos šį aktą skundžia atitinkamos kompetencijos teismui (Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 1 d. 2 p.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 1 d. nuostatas, ne kartą pažymėta, kad Vyriausybės atstovui nesilaikant nustatytos akto ginčijimo procedūros, t. y. dėl akto (jo dalies) panaikinimo tiesiogiai teikiant pareiškimą teismui, o ne teikimą Savivaldybės tarybai, toks pareiškimo reikalavimas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p., paliktinas nenagrinėtu (2012-05-18 nutartis adm. b. Nr. AS444–338/2012 ir kt.).
Iš Vyriausybės atstovo 2012-04-20 teikimo Savivaldybės tarybai, matyti, kad pasiūlymas dėl Keleivių vežimo aprašo 18.2 p. nuostatų pakeitimo ar panaikinimo nebuvo teikiamas, tačiau teismui pateiktame pareiškime minėtą punktą prašoma panaikinti (b. l. 10–12, 20).
Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vyriausybės atstovo pareiškimas toje dalyje, kurioje prašoma panaikinti Keleivių vežimo aprašo 18.2 p., paliktinas nenagrinėtu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p.).
Dėl Keleivių vežimo aprašo 3 p. nuostatų atitikties Kelių transporto kodekso 8 str. 1, 2, 6 d., 18 str. 12 d. įtvirtintam teisiniam reguliavimui.
Keleivių vežimo aprašo 3 p. nustatyta, kad vežėjai keleivius lengvaisiais automobiliais taksi bei autobusais gali vežti tik turėdami nustatyta tvarka Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus išduotą licenciją vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi arba autobusais ir atitinkamas licencijos korteles.
Kelių transporto kodekso 8 str. 6 d., be kita ko, nustatyta, kad licencijas, nurodytas šio straipsnio 2 d. 4 p., ir jų kopijas išduoda, licencijos (licencijos kopijos) galiojimą sustabdo, licencijos (licencijos kopijos) galiojimo sustabdymą ar licencijos (licencijos kopijos) galiojimą naikina, savivaldybės vykdomosios institucijos, vadovaudamosi Reglamentu (EB) Nr. 1071/2009 ir Licencijavimo taisyklėmis.
Kelių transporto kodekso 18 str. 12 d. nustatyta, kad keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas. Leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išduoda, galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Leidimai išduodami vežėjams, pageidaujantiems verstis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veikla ir turintiems lengvuosius automobilius, atitinkančius Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Kiekvienam lengvajam automobiliui išduodamas atskiras leidimas. Leidimas išduodamas arba atsisakoma (nurodžius priežastis raštu) jį išduoti per 20 darbo dienų nuo prašymo išduoti leidimą ir visų dokumentų, reikalingų jam gauti, gavimo leidimus išduodančioje institucijoje dienos.
Pagal Vietos savivaldos įst. 3 str. 3 d. 2 p., savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtose Kelių transporto kodekso 18 str. 12 d. ir Vietos savivaldos įst. 3 str. 3 d. 2 p. įtvirtintą reguliavimą, sprendžia, kad licencijas vežti keleivius gali išduoti tik savivaldybės vykdomosios institucijos – savivaldybės administracijos direktorius ir jo pavaduotojas (jeigu jam tokie įgaliojimai yra suteikiami). Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius yra struktūrinis savivaldybės administracijos padalinys (Vietos savivaldos įst. 30 str. 1 d.), nelaikytinas Vilniaus miesto savivaldybės vykdomąja institucija Vietos savivaldos įst. 3 str. 3 d. 2 p. prasme, todėl Keleivių vežimo aprašo 3 p. toje dalyje, kurioje nustatyta, kad vežėjai keleivius lengvaisiais automobiliais taksi bei autobusais gali vežti tik turėdami nustatyta tvarka Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus išduotą licenciją vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi arba autobusais ir atitinkamas licencijos korteles, pripažintinas prieštaraujančiu Kelių transporto kodekso 8 str. 6 d., 18 str. 12 d. nuostatoms ir yra naikintinas.
Kelių transporto kodekso 1 str. nustatyta, kad šis kodeksas reguliuoja keleivių, bagažo, krovinių ir pašto, dokumentų siuntų vežimų organizavimą ir vykdymą, vežimų valstybinį valdymą ir kontrolę, atsakomybę už turtinę žalą.
Kelių transporto kodekso 8 str. 1 d. nustatyta, kad keleivių ir krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis už atlygį veiklą gali vykdyti tik įmonės, turinčios nustatyta tvarka išduotą licenciją (leidimą). Minėto straipsnio 2 d. nurodytos licencijų rūšys, leidžiančios asmenims versti atitinkama vežimų veikla, o 4 d. nustatyta, kad vežėjo, turinčio šio straipsnio 2 d. nurodytą licenciją, keleiviams ar kroviniams vežti naudojamai transporto priemonei išduodama licenciją atitinkanti licencijos kopija.
Aptartos Kelių transporto kodekso nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai nustato, kad asmenys, siekiantys įgyti vežėjo statusą ir teikti vežimo paslaugas, privalo įsigyti licenciją, atitinkančią planuojamą vykdyti vežimo veiklą. Jokių kitų apribojimų ar sąlygų, susijusių su vežimo veiklos organizavimu, minėtame įstatyme nenumatyta. Iš Licencijavimo aprašo 1, 2, 6 p. įtvirtintų nuostatų analizės darytina išvada, kad licencijų kortelės ir licencijos yra du atskiri dokumentai ir tik abiejų jų turėjimas suteikia teisę vežėjui teikti vežimo paslaugas Vilniaus mieste.
Tačiau, kaip minėta, Kelių transporto kodekso 8 str. 1 d., 2 d., 4 d. nuostatos be licencijos (leidimo) nenumato jokių kitų dokumentų, kurių išdavimas gali būti siejamas su vežėjo veiklos vykdymu, o tokia licencijų rūšis kaip licencijų kortelių išdavimas nėra numatyta. Be to, Savivaldybės tarybai jokiu teisės aktu nėra suteikti įgaliojimai pačiai nustatyti vežėjams išduodamų licencijų rūšis.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad Keleivių vežimo aprašo 3 p. nuostatos ta apimtimi, kurioje numatyta, kad vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išduodama licencija ir atitinkama licencijos kortelė, prieštarauja Kelių transporto kodekso 18 str. 12 d. nuostatoms, todėl yra naikintinos.
Dėl Keleivių vežimo aprašo 6 p. nuostatų atitikties Civilinio kodekso 2.49 str. 1 d. ir Licencijavimo taisyklių 29.2 p., 30 p. įtvirtintam teisiniam reguliavimui.
Keleivių vežimo aprašo 6 p. nustatyta, kad įmonė, kuri nori užsiimti arba verčiasi licencijuojama kelių transporto veikla, privalo turėti arba nuomoti šiai veiklai naudojamų transporto priemonių stovėjimo vietą (kuri negali būti gatvė, gyvenvietės daugiabučio namo kiemas ar želdynų teritorija) ir įmonės buveinę – negyvenamąją patalpą, kuri savo dydžiu, išplanavimu bei įranga būtų pritaikyta aptarnauti klientus, tvarkyti ir nustatytą laiką saugoti dokumentus, susijusius su keleivių vežimu. Buveinėje turi būti bent viena pastovaus telefono ryšio linija. Įmonė, pakeitusi buveinės adresą, per 10 dienų privalo raštu informuoti licenciją (leidimą) išdavusią instituciją, nurodydama naują įmonės buveinės adresą.
Licencijavimo taisyklių 29.2 p. nustatyta, kad vežėjas privalo turėti nuosavybės teise arba valdyti kitais teisėtais pagrindais reikalavimus atitinkančią buveinę – vežėjo valdymo centrą – patalpą, kurios išplanavimas ir įranga būtų pritaikyti klientams aptarnauti ir dokumentams, susijusiems su keleivių ir (arba) krovinių vežimu, tvarkyti ir nustatytą laiką saugoti. Šių taisyklių 30 p. sakoma, kad vežėjas, pakeitęs savo valdymo centro adresą, per 15 dienų privalo raštu informuoti licenciją išdavusią instituciją, nurodydamas naują vežėjo valdymo centro adresą ir pateikdamas Taisyklių 16.8 p. nurodytus dokumentus.
Civilinio kodekso 2.49 str. 1 d. nustatyta, kad juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą.
Sistemiškai aiškinant Licencijavimo taisyklių 29.2 p. ir Civilinio kodekso 2.49 str. 1 d. nuostatas, darytina išvada, kad vežėjų buveine gali būti bet kokia patalpa, t. y gyvenamoji ar negyvenamoji, kurios išplanavimas ir įranga būtų pritaikyti klientams aptarnauti ir dokumentams, susijusiems su keleivių ir (arba) krovinių vežimu, tvarkyti ir nustatytą laiką saugoti. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pareiškėjas, jokie galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys įvairių teisinių formų juridinių asmenų steigimą, nenumato jokių papildomų reikalavimų įmonių buveinėms.
Licencijavimo taisyklių 30 p. aiškiniai nustatyta, kad apie valdymo centro adreso pasikeitimą, licenciją išdavusią instituciją privalu informuoti per 15 dienų.
Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Keleivių vežimo aprašo 6 p. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad įmonė privalo turėti įmonės buveinę „negyvenamąją patalpą <...>. Buveinėje turi būti bent viena pastovaus telefono ryšio linija“, prieštarauja Licencijavimo taisyklių 29.2 p., ir Civilinio kodekso 2.49 str. 1 d. nuostatoms, o nuostata „per 10 dienų“ prieštarauja Licencijavimo taisyklių 30 p. įtvirtintam reguliavimui.
Dėl Keleivių vežimo aprašo 8 p. nuostatų atitikties Kelių transporto kodekso 8 str. 4 d., Licencijavimo taisyklių 5, 39.2 p., įtvirtintam teisiniam reguliavimui.
Keleivių vežimo aprašo 8 p., be kita ko nustatyta, kad vežėjas, išregistravęs transporto priemonę, valdomą nuosavybės ar turto patikėjimo teise ir turinčią galiojančią licencijos kortelę, privalo per tris darbo dienas raštu informuoti licencijos kortelę išdavusią instituciją, grąžinant jai licencijos kortelę.
Kelių transporto kodekso 8 str. 4 d. nustatyta, kad vežėjo, turinčio šio straipsnio 2 d. nurodytą licenciją, keleiviams ar kroviniams vežti naudojamai transporto priemonei išduodama licenciją atitinkanti licencijos kopija.
Licencijavimo taisyklių 5 p., be kita ko, nustatyta, kad vežėjo, turinčio šių taisyklių 4 p. nurodytą licenciją, keleiviams ar kroviniams vežti naudojamai kelių transporto priemonei išduodama licenciją atitinkanti licencijos kopija.
Pagal Licencijavimo taisyklių 39.2 p., perleidus (pardavus, išnuomojus, grąžinus nuomotojui) kitam asmeniui kelių transporto priemonę, turinčią galiojančią licencijos kopiją, licencijos (licencijos kopijos) turi būti grąžintos jas išdavusiai institucijai per 15 dienų nuo kelių transporto priemonės perleidimo.
Keleivių vežimo apraše, o taip pat ir Licencijavimo apraše, nurodytos licencijų kortelės teisinė reikšmė jau buvo aptarta anksčiau, teisėjų kolegija pripažino, kad toks vežėjų licencijavimo būdas nėra numatytas įstatymu. Be to, kaip minėta, kad Savivaldybės taryba savo teisės aktais negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris prieštarautų įtvirtintam aukštesnės galios teisės aktuose.
Todėl, nekartojant anksčiau išdėstytų motyvų, pripažintina, kad Keleivių vežimo aprašo 8 p. nuostatos „licencijų kortelė“ prieštarauja Kelių transporto kodekso 8 str. 4 d., Licencijavimo taisyklių 5 d. nuostatoms, o Keleivių vežimo aprašo 8 p. nuostata „per 3 darbo dienas“ prieštarauja Licencijavimo taisyklių 39.2 p. nustatytam terminui.
Dėl Licencijavimo aprašo 1, 2, 3, 4 ir 7 p. nuostatų atitikties Kelių transporto kodekso 8 str. 1, 2, 4, 6 d., 18 str. 12 d. įtvirtintam teisniam reguliavimui ir dėl reikalavimo panaikinti Licencijavimo aprašo 1, 2, 2.11, 3, 4, 7 p. pateiktas nuorodas į Licencijavimo taisyklių atitinkamus punktus.
Licencijavimo aprašo 1 p., be kita ko, nustatyta, kad Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus Viešojo transporto poskyris, vadovaudamasis Licencijavimo taisyklių 18 p., išduoda licencijas ir pratęsia vežėjams licencijos korteles.
Licencijavimo aprašo 2, 3, 4 ir 7 p. nustatyta, kad Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius sustabdo išduotų licencijų ir licencijos kortelių galiojimą, išduoda naujas (po panaikinimo) licencijas ir licencijų korteles.
Teisėjų kolegija jau yra konstatavusi, Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius nelaikytinas Vilniaus miesto savivaldybės vykdomąja institucija Vietos savivaldos įst. 3 str. 3 d. 2 p. prasme. Todėl, remiantis anksčiau išdėstytasis motyvais, pripažintina, kad Licencijavimo aprašo 1, 2, 3, 4 ir 7 p. nuostatos, tose dalyse, kuriose yra nustatyta, jog licencijas ir licencijos korteles vežėjams išduoda, pratęsia, jų galiojimą sustabdo Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius prieštarauja Kelių transporto kodekso 8 str. 6 d., 18 str. 12 d. nuostatoms.
Teisėjų kolegija taip pat yra pažymėjusi, kad Savivaldybės tarybai nesuteikti įgaliojimai nustatyti vežėjų licencijų rūšis, o pagal Kelių transporto kodekso 8 str. 1 d., 2 d., 4 d. nuostatas tokia vežėjų veiklos licencijavimo rūšis, kaip licencijų kortelių išdavimas nėra numatyta.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Licencijavimo aprašo 1, 2, 3, 4 ir 7 p. nuostatos “licencijos kortelės” ir “Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius” prieštarauja Kelių transporto kodekso 8 str. 1, 2, 4, 6 d., 18 str. 12 d. įtvirtintam teisiniam reguliavimui ir laikytinos panaikintomis.
Licencijavimo aprašo 1, 2, 2.11, 3, 4, 7 p. yra nurodoma, kad šiuose punktuose nustatytas reglamentavimas, remiantis Licencijavimo taisyklių 18, 34, 40, 35.1 ir 37.1 p. nuostatomis, t. y. pateikiamos nuorodos į minėtus Licencijavimo taisyklių punktus.
Kaip minėta, Licencijų aprašo 1, 2, 3, 4, 7 p. nustato licencijų išdavimo, išduotų licencijų ir licencijos kortelių galiojimo, naujų (po panaikinimo) licencijų ir licencijų kortelių išdavimo tvarką.
Licencijavimo taisyklių 18 p. nustatyta, kokius dokumentus privalo pateikti vežėjas, norintis įgyti licencijos kopiją arba pratęsti jos galiojimo laiką, 34 p. nurodoma, koks asmuo laikytinas transporto vadybininku, 40 p. apibrėžiamos vežėjo teisės, o 35.1 ir 37. 1 p., priešingai negu nurodoma Licencijavimo aprašo 7 p., visai nėra.
Taigi, Licencijavimo taisyklių 18, 34, 40 p. reglamentavimo sritis yra visiškai nesusijusi su Licencijavimo aprašo 1, 2, 2.11, 3, 4, 7 p. nustatytu reglamentavimu, šio aprašo 7 p. nuorodos į Licencijavimo taisyklių į 35.1 ir 37. 1 p. yra netikslios, todėl darytina išvada, kad minėtų Licencijų aprašo punktų nuorodos į atitinkamus Licencijavimo taisyklių punktus yra visiškai nepagrįstos, todėl naikintinos.
Dėl Licencijavimo aprašo 1.1 ir 1.2 p. nuostatų atitikties Kelių transporto kodekso 8 str. 2 d., 18 str. 12 d. įtvirtintam teisniam reguliavimui.
Licencijavimo aprašo 1 p. nustatyta, kad, vadovaudamasis Licencijavimo taisyklių 18 p., Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus Viešojo transporto poskyris išduoda ir pratęsia vežėjams licencijos korteles, kurių galiojimo laikas nustatomas: lengviesiems automobiliams, ne senesniems kaip 5 metai, – 2 metai, bet ne ilgiau negu juridinis asmuo naudojasi transporto priemone (žiūrint įrašą transporto priemonės registracijos liudijime) (1.1 p.); lengviesiems automobiliams, senesniems kaip 5 metai, – 1 metai, bet ne ilgiau negu juridinis asmuo naudojasi transporto priemone (žiūrint įrašą transporto priemonės registracijos liudijime)(1.2 p.).
Kelių transporto kodekso 8 str. 2 d. nustatyta, kad licencija (leidimas) keleiviams vežti reikalinga (reikalingas), kai keleiviai vežami:1) lengvaisiais automobiliais taksi; 2) lengvaisiais automobiliais užsakomaisiais reisais; 3) autobusais. Kelių transporto kodekso 18 str. 12 d. nustatyta, kad keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas. Leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išduoda, galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija jau anksčiau yra konstatavusi, kad tokia licencijavimo rūšis, kaip licencijų kortelių išdavimas, Kelių transporto kodekso 8 str. 2 d., kurioje yra pateikimas baigtinis licencijų rūšių sąrašas, nėra numatyta. Pareiškėjas taip pat pagrįstai nurodo, kad pagal Kelių transporto kodekso 18 str. 12 d., keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamo leidimo galiojimas nėra apibrėžtas jokiu terminu.
Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Licencijavimo aprašo 1.1, 1.2 p. nuostatos prieštarauja Kelių transporto kodekso 8 str. 2 d., 18 str. 12 d., todėl laikytinos panaikintomis.
Dėl Licencijavimo aprašo 1.3 p. nuostatų atitikties Kelių transporto kodekso 8 str. 8 d., Licencijavimo taisyklių 4 p. įtvirtintam teisniam reguliavimui.
Pagal Licencijavimo aprašo 1.3 p., autobusams išduodamų licencijos kortelių galiojimo laikas yra 2 metai, bet ne ilgiau negu juridinis asmuo naudojasi transporto priemone (žiūrint įrašą transporto priemonės registracijos liudijime).
Kelių transporto kodekso 8 str. 8 d. nustatyta, kad licencijos išduodamos dešimčiai metų. Analogiška nuostata įtvirtinta Licencijavimo taisyklių 14 punkte.
Atsižvelgus į tai, sprendžiama, kad Licencijavimo aprašo 1.3 p. nustatytas terminas prieštarauja Kelių transporto kodekso 8 str. 8 d. ir Licencijavimo taisyklių 14 p. nuostatoms, todėl ginčijamas punktas laikytinas panaikintu.
Dėl Licencijavimo aprašo 2.1–2.11 p. nuostatų atitikties Kelių transporto kodekso 8 str. 15 d., Licencijavimo taisyklių 11.2, 46 p. įtvirtintam teisniam reguliavimui.
Licencijavimo aprašo 2 p. nustatyta, kad, vadovaudamasis Licencijavimo taisyklių 34 ir 40 p., Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius sustabdo licencijos galiojimą 3 mėnesiams: 2.1. nustačius, kad įmonė neturi buveinės, atitinkančios Keleivių vežimo aprašo 6 p.; 2.2. pakartotinai nustačius, kad įmonės vairuotojai dirba neturėdami teisės vairuoti atitinkamą transporto priemonę, galiojančio atestavimo liudijimo ar mokinio pažymėjimo; 2.3. nustačius, kad įmonės (vežėjo) vairuotojas teikia keleivių vežimo paslaugas su įmonei priklausančiu automobiliu be darbo sutarties; 2.4. pakartotinai nustačius, kad įmonė (vežėjas) teikė keleivių vežimo paslaugas transporto priemonėmis, neturinčiomis galiojančios licencijos kortelės; 2.5. nustačius, kad įmonės (vežėjo) vairuotojai prieš darbą įmonės vadovo įsakymu įgalioto asmens nebuvo patikrinti daugiau kaip du kartus per metus Vyriausybės nustatyta tvarka; 2.6. nustačius, kad įmonės (vežėjo) vairuotojai darbo metu dėl įmonės (vežėjo) kaltės neturėjo užpildyto kelionės lapo daugiau kaip du kartus per metus; 2.7. nustačius, kad įmonės (vežėjo) vairuotojai vairuojamoje transporto priemonėje neturėjo savo darbo grafiko egzemplioriaus dėl įmonės (vežėjo) kaltės daugiau kaip du kartus per metus; 2.8. jei vežėjas, vežantis keleivius lengvaisiais automobiliais taksi, nepateikė ar pateikė neteisingą informaciją apie už taksi paslaugas nustatytus tarifus; 2.9. jei nurodyti taksi paslaugų tarifai taksi vairuotojo kortelėje skiriasi nuo vežėjo Vilniaus miesto savivaldybei raštu pateiktų nustatytų taksi paslaugų tarifų; 2.10. įmonei neįsileidus institucijų, turinčių kontrolės teisę, pareigūnų be išankstino įspėjimo įmonės administracijos nustatytu darbo metu nekliudomai įeiti į įmonės patalpas ir teritoriją bei tikrinti jų kompetencijai priklausančius dokumentus, transporto priemones, vairuotojų darbą; 2.11. Licencijavimo taisyklių 34 p. numatytais atvejais.
Kelių transporto kodekso 8 str. 15d. nustatyta, kad licencijos galiojimas sustabdomas, jeigu vežėjas Licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka: 1) nepranešė apie vežėjo valdymo centro adreso pakeitimą; 2) nepranešė apie transporto vadybininko pakeitimą, atleidimą iš darbo, mirtį ar pripažinimą neveiksniu; 3) negrąžino licencijos pasikeitus joje įrašytiems duomenims. Analogiški licencijos sustabdymo pagrindai yra numatyti Licencijavimo taisyklių 46 p., pažymint, kad sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą priima licencijas išduodanti institucija. Licencijavimo taisyklių 11.2 p., be kita ko, nustatyta, kad licencijų galiojimas sustabdomas teisės aktų nustatytais pagrindais.
Analizuojant Licencijavimo aprašo 2.1–2.10 p. nustatytus licencijos galiojimo sustabdymo pagrindus, akivaizdu, kad jie skiriasi nuo licencijos galiojimo sustabdymo pagrindų, numatytų Kelių transporto kodekso 8 str. 15 d. ir Licencijavimo taisyklių 46 p. Be to, Licencijavimo aprašo 2.11 p. nuoroda į Licencijavimo taisyklių 34 p. taip pat yra teisiškai ydinga, nes Licencijavimo taisyklių 34 p. nenustatyti jokie licencijos sustabdymo pagrindai.
Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Licencijavimo aprašo 2.1–2.11 p. nuostatos prieštarauja Kelių transporto kodekso 8 str. 15 d., Licencijavimo taisyklių 11.2, 46 p. įtvirtintam reguliavimui, todėl laikytinos panaikintomis.
Dėl Licencijavimo aprašo 3 p. nuostatų atitikties Kelių transporto kodekso 8 str. 2 ir 4 d. įtvirtintam teisniam reguliavimui.
Licencijavimo aprašo 3 p. nustatyta, kad vadovaudamasis Licencijavimo taisyklių 40 p., Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus Kontrolės poskyriui nustačius atitinkamus pažeidimus, licencijos kortelių galiojimas sustabdomas 14 kalendorinių dienų.
Licencijos kortelių, kaip vežėjų papildomos licencijavimo veiklos, teisinė reikšmė jau buvo aptarta, todėl teisėjų kolegija, nekartodama anksčiau išdėstytų motyvų, sprendžia, kad Licencijavimo aprašo 3 p. prieštarauja Kelių transporto kodekso 8 str. 2 ir 4 d. įtvirtintam teisniam reguliavimui ir laikytinas panaikintu.
Dėl Licencijavimo aprašo 4.1–4.3.1 p. nuostatų atitikties Kelių transporto kodekso 8 str. 16 d., Licencijavimo taisyklių 11.3, 48 p. įtvirtintam teisniam reguliavimui.
Licencijavimo aprašo 4 p. nurodoma, kad vadovaudamasis Licencijavimo taisyklių 35 p., Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius panaikina licenciją, jei vežėjas: per nustatytą laiką nepašalina priežasčių ir pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos galiojimas (4.1. p.); padarė nusikaltimą, administracinį ar audžiamąjį nusižengimą finansų sistemai ar ekonomikai ir verslo tvarkai (4.2. p.); šiurkščiai pažeidžia transporto paslaugų teikimo tvarką (4.3. p.): pakartotinai nustačius, kad įmonės (vežėjo) vairuotojas teikia keleivių vežimo paslaugas su įmonei priklausančiu automobiliu be darbo sutarties.
Kelių transporto kodekso 8 str. 16 d. nustatyti licencijos galiojimo panaikinamas pagrindai: 1) vežėjas pateikia prašymą panaikinti licencijos galiojimą; 2) likviduojamas ar reorganizuojamas vežėjas baigia veiklą kaip juridinis asmuo; 3) vežėjas bankrutavo; 4) vežėjas, kuris buvo įspėtas apie galimą licencijos galiojimo panaikinimą ar kuriam buvo sustabdytas licencijos galiojimas už licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus, per nustatytą laiką nepašalino nurodytų pažeidimų; 5) paaiškėja, kad dokumentuose licencijai gauti buvo pateikti klaidingi duomenys. Analogiški licencijos galiojimo panaikinamo pagrindai yra nurodyti Licencijavimo taisyklių 48 punkte. Licencijavimo taisyklių 11.3 p. nustatyta, kad licencijas išduodanti institucija pagal kompetenciją teisės aktų nustatytais pagrindais panaikina licencijos (licencijos kopijos) galiojimą.
Iš Licencijavimo taisyklių 11.3 p. įtvirtintų nuostatų analizės, darytina išvada, kad licencijas išduodanti institucija pati negali nustatyti licencijos panaikinimo pagrindų, o, spręsdama licencijos galiojimo panaikinimo klausimą, privalo vadovautis teisės aktais nustatytais licencijos galiojimo pagrindais. Be to, pažymėtina ir tai, kad Licencijavimo aprašo 4.1–4.3.1 p. nurodyti licencijos galiojimo pagrindai skiriasi nuo šių pagrindų, nustatytų Kelių transporto kodekso 8 str. 16 d. nuostatomis.
Atsižvelgus į tai, sprendžiama, kad Licencijavimo aprašo 4.1–4.3.1 p. nuostatos prieštarauja Kelių transporto kodekso 8 str. 16 d., Licencijavimo taisyklių 11.3, 48 p. įtvirtintam teisniam reguliavimui, todėl laikytinos panaikintomis.
Dėl Licencijavimo aprašo 7 p. nuostatų atitikties Licencijavimo taisyklių 23.4 p. įtvirtintam teisniam reguliavimui.
Licencijavimo aprašo 7 p. nustatyta, kad, vadovaudamasis Licencijavimo taisyklių 39 p., Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius, panaikinęs licenciją ar licencijos kortelę, išskyrus atvejus, nurodytus Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 35.1 ir 37.1 p., naują licenciją išduoda bendra tvarka po 18 mėnesių, o licencijos kortelę – po 9 mėnesių nuo jų galiojimo panaikinimo.
Licencijavimo taisyklių 23.4 p. nustatyta, kad licencijos (licencijos kopijos) neišduodamos (nepratęsiamas jų galiojimas), jeigu vežėjui panaikintas licencijos galiojimas pagal Taisyklių 48.4 ar 48.5 punktus; licencija neišduodama vienerius metus nuo turėtos licencijos galiojimo panaikinimo dienos.
Akivaizdu, kad Licencijavimo aprašo 7 p. nurodyti licencijos neišdavimo terminai skiriasi nuo nustatytų Licencijavimo taisyklių 23.4 punkte.
Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad Licencijavimo aprašo 7 p. prieštarauja Licencijavimo taisyklių 23.4 p., todėl laikytinas panaikintu.
Dėl Keleivių vežimo aprašo 10 p. ir Kvalifikacinių kursų aprašo toje apimtyje, kuria jis yra taikomas M2 klasės autobusų vairuotojams atitikties Viešojo administravimo įstatymo 6 str. 2 d., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 1 d. 11 p. įtvirtintam teisniam reguliavimui.
Viešojo administravimo įstatymo 6 str. 2 d. nustatyta, kad tik viešojo administravimo institucijos turi teisę priimti norminius administracinius aktus, reikalingus įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto teisėtumo klausimas turi būti sprendžiamas taikant įgalinimų ribų kriterijų, o viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, plečiamasis valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas. Taip pat ne kart pažymėta, kad veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu (2012-09-06 nutartis adm. b. Nr. A502-2368/2012 2007-11-19 nutartis adm. b. Nr. A14-1052/2007).
Keleivių vežimo aprašo 10 p. nustatyta, kad lengvųjų automobilių taksi bei M2 klasės autobusų vairuotojai nuo 2005-08-01 Vilniaus mieste gali dirbti tik turėdami galiojantį atestavimo liudijimą arba mokinio pažymėjimą.
Iš Kvalifikacinių kursų aprašo nuostatų (2, 3, 4.4, 4.5, 4.12, 6, 9, 12, 14, 17, 26.1, 26.2 p.) matyti, kad šiuo aprašu, be kita ko, reglamentuojama ir M2 klasės autobusų vairuotojų kvalifikacinių kursų organizavimą, mokymo ir egzaminavimo tvarka.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 1 d. 11 p. nustatyta, kad, užtikrindama eismo saugumą, Susisiekimo ministerija ar jos įgaliota institucija, suderinusi su Švietimo ir mokslo ministerija, nustato C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymo pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti bei vairuotojų periodinio profesinio mokymo tvarką.
Pagal Kelių transporto inspekcijos prie Susiekimo ministerijos 2008-12-02 įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų (toliau – ir Transporto priemonių reikalavimai) 8.2 p., M2 klasės transporto priemonė – transporto priemonė keleiviams vežti, turinti daugia kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui.
Saugaus eismo įstatymo10 str. 1 d. 11 p. nurodytų C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių aprašymai yra pateikti Saugaus eismo įstatymo 23str. 1 d. 7–14 p.
Iš sisteminės Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo10 str. 1 d. 11 p., 23 str. 1 d. 7–14 p., Transporto priemonių reikalavimų 8.2 p. įtvirtintų nuostatų analizės, darytina išvada, kad vairuotojai, vežantys M2 klasės autobusais, turi turėti vairuotojo pažymėjimus, suteikiančius teisę vairuoti vieną iš Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 str. 1 d. 11 ar 13 p. nurodytos kategorijos, t. y. D1 ar D, transporto priemonių. Tačiau, kaip minėta, pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo10 str. 1 d. 11 p. nuostatas, vairuotojų, turinčių teisę vairuoti D ir D1 kategorijų transporto priemones, kvalifikacijos įgijimo ir periodinio profesinio mokymo tvarką yra įgaliota nustatyti Susisiekimo ministerija ar jos įgaliota institucija.
Taigi, Savivaldybės taryba negalėjo priimti jokio administracinio akto, kuriuo būtų reguliuojama M2 klasės autobusų vairuotojų kvalifikacijos įgijimo ir periodinio profesinio mokymo tvarka.
Įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kvalifikacinių kursų aprašas ta apimtim, kurioje jis yra taikomas M2 klasės autobusų vairuotojams, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 6 str. 2 d., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 1 d. 11 p. įtvirtintam teisniam reguliavimui, todėl laikytinas panaikintu.
Dėl reikalavimo panaikinti Savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimo 1.4 ir 1.5 p.; 1.8 p. toje dalyje, kuria mokinio pažymėjimo forma taikoma M2 klasės autobusų vairuotojams; 3 p. toje dalyje, kurioje nustatyta „ir M2 klasės autobusų“.
Savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimo 1.4 p. patvirtinta M2 klasės autobusų vairuotojų kvalifikacinio mokymo programa, 1.5 p. patvirtinta M2 klasės autobusų vairuotojų atestavimo liudijimo forma, 1.8 p. patvirtinta Lengvųjų automobilių taksi ar M2 klasės autobusų vairuotojų mokinio pažymėjimo forma.
Savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimo 3 p. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įgaliotas nustatyti lengvųjų automobilių taksi ir M2 klasės autobusų vairuotojų kvalifikacinę mokymo, egzaminavimo, jų atestavimo liudijimų išdavimo ir peratestavimo tvarką.
Minėti Vyriausybės atstovo pareiškimo reikalavimai yra tiesiogiai susiję su Savivaldybės tarybos teise nustatyti M2 klasės autobusų vairuotojų kvalifikacijos įgijimo ir periodinio profesinio mokymo tvarką.
Teismui jau anksčiau nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad atsakovės kompetencijai nepriskirtina nustatyti M2 klasės autobusų vairuotojų kvalifikacijos įgijimo ir periodinio profesinio mokymo tvarką, pripažintina, kad Savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimo 1.4 p. ir 1.5 p. (visa apimtimi), o taip pat 1.8 p. toje dalyje, kuria mokinio pažymėjimo forma taikoma M2 klasės autobusų vairuotojams, ir 3 p. toje dalyje, kurioje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įgaliotas nustatyti M2 klasės autobusų vairuotojų kvalifikacinę mokymo, egzaminavimo, jų atestavimo liudijimų išdavimo ir peratestavimo tvarką, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo Viešojo administravimo įstatymo 6 str. 2 d., todėl ginčijamos šių punktų nuostatos yra naikintini.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 117 str., šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Savivaldybės taryba įpareigotina jį paskelbti „Valstybės žiniose“ ir dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“, o jį paskelbus, pateikti teismui dienraščio numerį (egzempliorių), kuriame buvo paskelbtas teismo sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įst. 85–87 str., 103 str. 1 p., 115 str. 2 p., 117 str. 1, 2, 3 d., 127 str., 129 str., teismas
nusprendė:
Pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimo Nr. 1-495 „Dėl licencijuojamos kelių transporto vežėjų veiklos reglamentavimo Vilniaus mieste“ 1. 1 p. patvirtinto Reikalavimų keleivių vežimui lengvaisiais automobiliais taksi bei autobusais Vilniaus mieste aprašo:
3 p. nuostata „Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus (toliau – Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius)“ prieštarauja Kelių transporto kodekso 8 str. 6 d., 18 str. 12 d. nuostatoms ir laikyti ją panaikinta;3 p. nuostata, ta apimtimi, kuria nustatyta, kad vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išduodama licencija ir atitinkama licencijos kortelė, prieštarauja Kelių transporto kodekso 18 str. 12 d. nuostatoms ir laikyti ją panaikinta;3 p. nuostata „licencijos kortelės“ prieštarauja Kelių transporto kodekso 8 str. 1, 2 ir 4 d. nuostatoms ir laikyti ją panaikinta;6 p. ta apimtimi, kurioje nustatyta, kad įmonė privalo turėti įmonės buveinę „negyvenamąją patalpą <...>. Buveinėje turi būti bent viena pastovaus telefono ryšio linija“, prieštarauja Vyriausybės 2011-12-07 nutarimu Nr. 1434 patvirtintų Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 29.2 p. ir Civilinio kodekso 2.49 str. 1 d. nuostatoms ir laikyti jį panaikintu;6 p. nuostata „per 10 dienų“ prieštarauja Vyriausybės 2011-12-07 nutarimu Nr. 1434 patvirtintų Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 30 p. nuostatoms ir laikyti ją panaikinta; 8 p. nuostata „per tris darbo dienas“ prieštarauja Vyriausybės 2011-12-07 nutarimu Nr. 1434 patvirtintų Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 39.2 p. nuostatoms ir laikyti ją panaikinta; 8 p. nuostata „licencijos kortelė“ prieštarauja Kelių transporto kodekso 8 str. 4 d. ir Vyriausybės 2011-12-07 nutarimu Nr. 1434 patvirtintų Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 5 p. nuostatoms ir laikyti ją panaikinta;10 p. nuostata „bei M2 klasės autobusų“ prieštarauja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 1 d. 11 p. nuostatoms ir laikyti ją panaikinta.
Pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimo Nr. 1-495 „Dėl licencijuojamos kelių transporto vežėjų veiklos reglamentavimo Vilniaus mieste“ 1.2 p. patvirtinto Licencijos ir licencijos kortelės galiojimo sustabdymo, licencijos panaikinimo ir licencijos kortelių išdavimo tvarkos aprašo:
1 p. nuostata „Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus Viešojo transporto poskyris“ prieštarauja Kelių transporto kodekso 8 str. 6 d., 18 str. 12 d. nuostatoms ir laikyti ją panaikinta; 1 p. nuostata „licencijos korteles“ prieštarauja Kelių transporto kodekso 8 str. 1, 2 bei 4 d. nuostatoms ir laikyti ją panaikinta; 2, 3, 4 bei 7 p. nuostatos „Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius“ prieštarauja Kelių transporto kodekso 8 str. 6 d., 18 str. 12 d. nuostatoms ir laikyti jas panaikintomis; 1.1 bei 1.2 p. prieštarauja Kelių transporto kodekso 8 str. 2 d., 18 str. 12 d. nuostatoms ir laikyti juos panaikintais;1.3 p. prieštarauja Kelių transporto kodekso 8 str. 8 d. ir Vyriausybės 2011-12-07 nutarimu Nr. 1434 patvirtintų Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 14 p. nuostatoms ir laikyti jį panaikintu;2.1–2.11 p. prieštarauja Kelių transporto kodekso 8 str. 15 d. ir Vyriausybės 2011-12-07 nutarimu Nr. 1434 patvirtintų Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 11.2, 46 p. nuostatoms ir laikyti juos panaikintais;3 p. prieštarauja Kelių transporto kodekso 8 str. 2 ir 4 d. nuostatoms ir laikyti jį panaikintu;4.1–4.3.1 p. prieštarauja Kelių transporto kodekso 8 str. 16 d. ir Vyriausybės 2011-12-07 nutarimu Nr. 1434 patvirtintų Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 11.3, 48 p. nuostatoms ir laikyti juos panaikintais;7 p. nuostatos „naują licenciją išduoda bendra tvarka po 18 mėnesių, o licencijos kortelę – po 9 mėnesių nuo jų galiojimo panaikinimo“ prieštarauja Vyriausybės 2011-12-07 nutarimu Nr. 1434 patvirtintų Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 23.4 p. nuostatoms ir laikyti jas panaikintomis.
Pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimo Nr. 1-495 „Dėl licencijuojamos kelių transporto vežėjų veiklos reglamentavimo Vilniaus mieste“ 1.3 p. patvirtintas Lengvųjų automobilių taksi ir M2 klasės autobusų vairuotojų kvalifikacinių kursų organizavimo ir kvalifikacijos suteikimo tvarkos aprašas, toje apimtyje, kurioje jis yra taikomas M2 klasės autobusų vairuotojams (2, 3, 4.4, 4.5, 4.12, 6, 9, 12, 14, 17, 26.1, 26.2 p.), prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 6 str. 2 d. ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 1 d. 11 p. nuostatoms ir laikyti jį šioje apimtyje panaikintu.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimo Nr. 1-495 „Dėl licencijuojamos kelių transporto vežėjų veiklos reglamentavimo Vilniaus mieste“ 1.2 p. patvirtinto Licencijos ir licencijos kortelės galiojimo sustabdymo, licencijos panaikinimo ir licencijos kortelių išdavimo tvarkos aprašo 1, 2, 2.11, 3, 4, 7 p. pateiktas nuorodas į Vyriausybės 2011-12-07 nutarimu Nr. 1434 patvirtintų Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių punktus.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimo Nr. 1-495 „Dėl licencijuojamos kelių transporto vežėjų veiklos reglamentavimo Vilniaus mieste“ 1.4 p., kuriuo patvirtinta M2 klasės autobusų vairuotojų kvalifikacinio mokymo programa.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimo Nr. 1-495 „Dėl licencijuojamos kelių transporto vežėjų veiklos reglamentavimo Vilniaus mieste“ 1.5 p., kuriuo patvirtinta M2 klasės autobusų vairuotojų atestavimo liudijimo forma.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimo Nr. 1-495 „Dėl licencijuojamos kelių transporto vežėjų veiklos reglamentavimo Vilniaus mieste“ 1.8 p. toje dalyje, kurioje mokinio pažymėjimo forma taikoma M2 klasės autobusų vairuotojams
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės 2008-05-28 sprendimo 3 p. toje dalyje, kurioje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įgaliotas nustatyti M2 klasės autobusų vairuotojų kvalifikacinę, mokymo, egzaminavimo, jų atestavimo liudijimų išdavimo ir peratestavimo tvarką.
Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareiškimą toje dalyje, kurioje prašoma panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimo Nr. 1-495 „Dėl licencijuojamos kelių transporto vežėjų veiklos reglamentavimo Vilniaus mieste“ 1. 1 p. patvirtinto Reikalavimų keleivių vežimui lengvaisiais automobiliais taksi bei autobusais Vilniaus mieste aprašo 18.2 p., palikti nenagrinėtu.
Išaiškinti Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje, kad dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimo Nr. 1-495 „Dėl licencijuojamos kelių transporto vežėjų veiklos reglamentavimo Vilniaus mieste“ 1. 1 p. patvirtinto Reikalavimų keleivių vežimui lengvaisiais automobiliais taksi bei autobusais Vilniaus mieste aprašo 18.2 p. atitikties aukštesnės galios teisės aktuose nustatytam reguliavimui gali būti teikiamas teikimas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai.
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą įsiteisėjusį teismo sprendimą paskelbti „Valstybės žiniose“ ir dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“, o jį paskelbus, pateikti teismui dienraščio numerį (egzempliorių), kuriame buvo paskelbtas šis teismo sprendimas.
Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą
Teisėjai Ina KirkutienėRūta MiliuvienėErnestas Spruogis