Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Jurgio Kiškio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. S. gynėjos advokatės Angelės Fominienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria R. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 22 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas, kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. vasario 21 d. apie 17.30 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, D. O. neteisėtai už 10 eurų pardavė vieną užspaudžiamą plastikinį maišelį su narkotine medžiaga – metamfetaminu, kurio gryna masė yra 0,015 g, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. vasario 22 d. apie 00.00 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, K. M. neteisėtai už 10 eurų pardavė vieną užspaudžiamą plastikinį maišelį su narkotine medžiaga – metamfetaminu, kurio gryna masė yra 0,044 g, ir T. V. neteisėtai už 30 eurų pardavė tris užspaudžiamus maišelius su narkotine medžiaga – metamfetaminu, kurio bendra gryna masė yra 0,124 g, tęsdamas nusikalstamą veiką, bei neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, bute, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – metamfetaminą, kurio bendra masė yra 0,002 g, 0,012 g, 0,135 g, 0,001 g, iki 2018 m. vasario 22 d. 18.04 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), kol kratos metu šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais R. S. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje. Be to, R. S. kaltinamas ir tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įsigijo nešaunamą ginklą – savadarbį peilį (mačetę), suformuotais antrais ašmenimis, kurį laikė po virtuviniu stalu bute, adresu (duomenys neskelbtini), iki kol 2018 m. vasario 22 d. 18.04 val. kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais jis kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.R. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas 2018 m. vasario 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutartimi, konstatavus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 punkte ir 3 punkte numatytus suėmimo skyrimo pagrindus, R. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi suėmimo terminas jam pratęstas 3 mėnesiams nuo 2018 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytais suėmimo skyrimo (jo pratęsimo) pagrindais. Kaltinamojo gynėja advokatė Angelė Fominienė skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutartį, prašo ją panaikinti. Kaltinamojo gynėja nesutinka su suėmimo termino pratęsimu BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Jos manymu, skundžiama nutartimi padaryta išvada, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, nepagrįsta jokiais faktiniais byloje esančiais duomenimis, priešingai – R. S. yra saistomas stipriais socialiniais ryšiais su savo motina, turi šeimą ir neseniai gimusį kūdikį, be to, padeda prižiūrėti ir rūpintis kūdikio motinos sūnumi iš ankstesnės santuokos, neturi ryšių užsienyje. Vien gresianti atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką negali būti laikoma pagrįstu pagrindu tęsti griežčiausią kardomąją priemonę. Kaltinamojo gynėjos teigimu, nepagrįsta ir teismo išvada, jog būdamas laisvėje R. S. darys naujas nusikalstamas veikas, kadangi kaltinamasis dirba statybų sektoriuje pagal verslo liudijimą, o nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamasis nedirbo, kadangi žiemos metu darbų statybų sektoriuje ženkliai sumažėja arba iš viso nėra. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.Kaltinamojo R. S. gynėjos advokatės Angelės Fominienės skundas atmetamas. Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo paskyrimo ar termino pratęsimo, patikrina šios kardomosios priemonės paskyrimo ar termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat patikrina, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei pateiktą bylos medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam R. S. pratęstas pagrįstai, esant įstatymo numatytiems pagrindams bei sąlygoms.Susipažinus su teismui pateikta bylos medžiaga, matyti, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai padarė pagrįstą išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokiais duomenimis laikytini paties kaltinamojo R. S., kaltinamųjų D. O. ir K. M., liudytojo V. A. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, kratos, daiktų apžiūros protokolai, specialisto išvados, tarnybiniai pranešimai ir kita byloje esanti rašytinė medžiaga. Be to, pažymėtina, jog svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, kaltės klausimas nesprendžiamas, todėl nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su kaltinamojo gynėjos skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai pratęsė suėmimo terminą vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Bylos duomenys patvirtina kaltinamojo gynėjos skunde nurodomas aplinkybes, jog R. S. turi sugyventinę L. K. su kuria neseniai susilaukė kūdikio, be to, padeda prižiūrėti ir sugyventinės sūnų iš ankstesnės santuokos, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant dėl jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, negali būti vertinamos atsietai nuo byloje esančių duomenų apie darbo santykių nebuvimą, jo ankstesnius teistumus bei gresiančią griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nors kaltinamojo gynėja skunde nurodo, jog kaltinamasis dirba statybų sektoriuje pagal verslo liudijimą, tačiau byloje šių duomenų nėra, jų su skundu nepateikė ir kaltinamojo gynėja. Be to, apie tai, jog pagal verslo liudijimą atlieka statybos darbus 2018 m. vasario 23 d. teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo klausimas, nieko neminėjo ir pats kaltinamasis, priešingai - jis patvirtino niekur nedirbantis. Tai, jog kaltinamasis iki nusikalstamų veikų padarymo niekur nedirbo, patvirtina ir išrašas iš darbo biržos sistemos, kuriame nurodyta, jog R. S. darbo biržoje registruojasi nuo 2017 m. spalio mėnesio. Teismų praktikoje skiriant ir tęsiant suėmimo terminą išaiškinta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių” sąvokai. Nagrinėjamu atveju R. S. kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymų. Už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatyta vien tik su laisvės atėmimu susijusi griežta bausmė. Be to, R. S. tris kartus teistas, Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Apygardos teismo vertinimu, vien tai, jog kaltinamasis turi sugyventinę, su kuria augina du vaikus, bei byloje nėra jokių duomenų apie jo ryšius užsienio valstybėse, atsižvelgiant į tai, jog jis nėra saistomas jokių kitų socialinių ryšių bei yra ne kartą teistas ir žino bausmės neišvengiamumo principą, iki minimumo nesumažina tikimybės, jog kaltinamasis būdamas laisvėje gali bandyti išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, bėgdamas (slėpdamasis) nuo teismo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė suėmimo pratęsimo pagrindą, numatytą BK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu griežčiausia kardomoji priemonė gali būti paskirta ar pratęstas jos terminas, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną arba kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus ir yra pagrįstas manymas, kad jis gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Tokį manymą gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos ir kiti duomenys. R. S. inkriminuotas BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Kaip jau minėta, iki sulaikymo R. S. niekur nedirbo, darbo neieškojo, todėl atsižvelgus į tai, jog jam inkriminuotą BK 260 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką galimai įvykdė siekdamas finansinės naudos, ką pats patvirtino apklausiamas kaip įtariamasis, nurodydamas, jog parduodamas narkotines medžiagas prasimanydavo pinigų, darytina išvada, jog nusikalstamų veikų darymas galėjo būti kaltinamojo pragyvenimo šaltiniu. Išvadą apie kaltinamojo polinkį daryti nusikalstamas veikas sustiprina ir tai, jog R. S. tris kartus teistas, tarp jų ir už nusikaltimus turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Aplinkybės, susijusios su ankstesniais teistumais, šiuo metu jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdžiu, nuolatinio pragyvenimo šaltinio neturėjimu, skundžiamą nutartį priėmusiam teismui leido pagrįstai spręsti, kad R. S., būdamas laisvėje, gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus, todėl suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu jam pratęstas pagrįstai. Kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje numatytas teises ir laisves, tačiau aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju tik griežčiausios kardomosios priemonės taikymu įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintus tikslus – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, galimo apkaltinamojo nuosprendžio įvykdymą bei siekį užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo R. S. gynėjos advokatės Angelės Fominienės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.