- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-06
- Bylos Nr.
- 2A-38-125/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01317-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Irma Čuchraj, Audrius Saulėnas
- Atsakovas
- V. D., UADB „Ergo Lietuva“
- Ieškovas
- V. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Audriaus Saulėno, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. D. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovams V. D., UADB „Ergo Lietuva“, dėl eismo įvykio metu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš UADB „Ergo Lietuva“ 3 601,37 Lt turtinės žalos atlyginimo, iš atsakovo V. D. priteisti 96 273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei iš atsakovų priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-02-08 kelyje Palanga–Lazdininkai įvyko eismo įvykis, dėl kurio kaltu buvo pripažintas atsakovas V. D.. Ieškovas nurodė, jog eismo įvykio metu jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. jam buvo sumušta galva su muštine-kirstine žaizda smakre, galvos smegenų sumušimas, lydimas smegenų pabrinkimo, dešinės rankos parezės, plėštinė dešinio kelio žaizda su keturgalvio raumens pakenkimu, sumuštas kairės kelio sąnarys. Vadovaujantis LR BPK 28 straipsniu, ikiteisminiame tyrime ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu. Vadovaudamasis LR BPK 109 straipsniu, pateikė ieškinį, kuriuo prašė iš V. D. priteisti 50 000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Iki šiol atsakovas V. D. yra sumokėjęs 1 000 Lt. 2010-02-03 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu V. D. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 3 d., ir paskirta 20 MGL (2 600 Lt) bauda. Teismo nuosprendyje ieškovui buvo pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Ieškovas nurodė, kad dėl minėtos nusikalstamos veikos patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Nurodė, jog turtinę žalą sudaro išlaidos kurui, artimųjų išlaidos maistui, kol jis buvo gydomas ir kol jam reikėjo specialiosios priežiūros. Teigė, kad išlaidos kurui susidarė vykstant į ligonines, reabilitacijos įstaigas, taip pat į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. Kadangi buvo hospitalizuotas Klaipėdoje, artimieji taip pat turėjo išlaidų vykstant jį prižiūrėti ir aplankyti. Iš viso išlaidos kurui sudaro 1 952,88 Lt. Be to, nurodė, kad jam būnant gydymo įstaigoje bei prižiūrint jį namie, papildomai pirkta maisto produktų ir kitų prekių, pirkta telefono papildymo kortelių tam, kad būtų galima susisiekti ir bendrauti nevažiuojant į gydymo įstaigą ir šios išlaidos sudaro 900,50 Lt. Vaistams ir kitoms gydymo priemonėms yra išleista 747,99 Lt.
Ieškovas nurodė, jog dalį turtinės žalos atlygino UADB „Ergo Lietuva“, kuri su UAB „Kiras“ buvo sudariusi transporto priemonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, atlygino automobilio, kuris autoįvykio metu buvo nepataisomai sudaužytas, vertę, tai yra 2009-04-23 į atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 3 223 Lt.
Taip pat ieškovas nurodė, kad eismo įvykio metu buvo padaryti itin dideli sužalojimai, jis buvo komos būsenoje, darytos kelios operacijos, ilgą laiką gulėjo ligoninėse, gydėsi reabilitacijos ligoninėje, patirtų sužalojimų liekamieji reiškiniai yra iki pat šiol, t. y. sunkiai valdo dešinę ranką ir koją, nuolatos svaigsta ir skauda galva. Nuo 2008-08-07 iki 2009-08-06 nustatytas netektas 20 proc. darbingumas. Jam išduotas Neįgaliojo pažymėjimas, pagal kurį nustatytas darbingumas yra 15 proc., tai reiškia, jog jis yra nedarbingas. Dėl atsakovo V. D. neteisėtų veiksmų, susijusių su kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimu, ieškovas nurodė, jog jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet ir dvasinis sukrėtimas, todėl teigė, kad atsakovas V. D. turi atlyginti 99 000 Lt neturtinę žalą. Kadangi atsakovas V. D. atlygino 1 000 Lt neturtinę žalą, draudimo bendrovė atlygino 1 726,40 Lt neturtinės žalos, ieškovas prašė iš atsakovo V. D. priteisti 96 273,60 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2011-03-28 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, iš V. D. priteisė 50 000 Lt neturtinės žalos ir 1 300 Lt atstovavimo išlaidų V. G. naudai. Patvirtino tarp ieškovo ir atsakovės UADB „ERGO Lietuva“ sudarytą taikos sutartį dėl turtinės žalos atlyginimo, civilinės bylos dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės UADB „ERGO Lietuva“ nutraukė. Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad 2010-02-03 Kretingos rajono apylinkės teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-325/2010 atsakovas V. D. buvo pripažintas kaltu nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 3 d., padarymu už tai, kad 2008-02-08 kelyje Palanga–Lazdininkai 4,190 km esančioje sankryžoje, vairuodamas automobilį „Ford Transit“, priklausantį UAB „Kiras“, su prikabinta priekaba–betono maišykle, sukdamas į kairę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 53, 196 punktuose numatytus reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio automobiliui „Audi 80“, vairuojamam V. G., artėjančiam prie sankryžos pagrindiniu keliu, dėl to V. G. vairuojamas automobilis atsitrenkė į betono maišyklę ir V. G. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Iš byloje pateiktos specialisto išvados Nr. G984/08 (03) teismas nustatė, kad V. G. buvo nustatytas galvos sumušimas su muštine–kirstine žaizda smakre, galvos smegenų sumušimas, lydimas smegenų pabrinkimo, dešinės rankos parezės, plėštinė dešinio kelio žaizda su keturgalvio raumens pakenkimu, kairio kelio sąnario sumušimas. Nuo 2009-03-26 iki 2010-03-25 darbingumo lygio pažyma ieškovui nustatytas darbingumo lygis 15 proc., netektas darbingumas – 85 proc., t. y. nustatyta, kad ieškovas yra nedarbingas, ieškovui mokama 472,88 Lt netekto darbingumo pensija per mėnesį. Teismas, įvertinęs ieškovo patirtus skausmus po autoįvykio, dvasinį sukrėtimą ir nuolatinį nepatogumą dėl liekamųjų patirtų sužalojimų pasekmių, dėl kurių ieškovui yra apribota galimybė judėti, atitinkamai leisti savo laiką, bendrauti su artimaisiais ir pažįstamais, dirbti, todėl ieškovas priverstas iš dalies būti priklausomu nuo aplinkinių pagalbos, taip pat įvertinęs, kad atsakovo V. D. nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, atsakovo gaunamos pajamos yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos mokama netekto darbingumo pensija ir transporto išlaidų kompensacija, tačiau atsakovo vardu yra registruoto nekilnojamojo turto bei atsižvelgęs į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškovui iš atsakovo V. D. priteisė 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. D. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-03-28 sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba teismui nutarus bylos į pirmąją instanciją negrąžinti, priimti naują sprendimą – visiškai atmesti ieškinį atsakovui V. D., priteisti ne daugiau kaip 20 000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš UAB „Kiras“ ir DUAB „Ergo Lietuva“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Teigia, jog samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės, todėl atsakovu byloje turėjo būti UAB „Kiras“, kuris buvo padidinto šaltinio pavojaus savininkas, ir žala buvo padaryta vykdant šio darbdavio darbines funkcijas. UAB „Kiras“ yra iškelta bankroto byla, todėl byla teisminga Klaipėdos apygardos teismui, o ieškovas ieškinį neteisingai patikslino nenurodydamas UAB „Kiras“ kaip atsakovo. UADB „Ergo Lietuva“ buvo sudariusi transporto priemonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, todėl draudimo bendrovė pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą privalo atsakyti 1 000 eurų ribose, tačiau atlygino nukentėjusiajam tik 500 eurų žalą, todėl dėl likus dalies – dėl 500 eurų – pagal ieškinį atsakinga draudimo bendrovė. Todėl atsakovas teigia, kad draudimo bendrovė be jo pritarimo negalėjo sudaryti taikos sutarties ir teismas negalėjo tokios taikos sutarties tvirtinti.
Apeliantas pažymi, jog teismas visiškai nenagrinėjo paties nukentėjusiojo asmens veiksmų, neatsižvelgė, kad paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti, t. y., kad nukentėjusysis viršijo leistiną greitį ir tai sumažino galimybę laiku pastebėti kliūtį, todėl priteistinos žalos dydis turi būti mažinamas. Be to, teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Apeliantas nurodo, kad dėl įvykusio įvykio jis labai išgyveno, patyrė insultą, visiškai nevaldo kairės rankos bei sunkiai vaikšto, neišeina iš namų, nuo 2009 m. gauna neįgalumo pensiją ir jo pajamos yra labai mažos, todėl negalės atlyginti žalos. Teigia, kad teismas teisingai paminėjo, jog jis turi turto, tačiau teismas turėjo atsižvelgti į turto vertę ir paskirtį, t. y. kad turto vertė yra 48 558 Lt, tačiau reali rinkos vertė yra dar mažesnė, todėl pardavus turtą iš varžytynių, jis ne tik netektų paskutinės gyvenamosios vietos, bet dar liktų skolingas. Atsakovas nurodo, jog atsižvelgiant į jo kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, į nukentėjusiojo kaltę, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, priteistinas ne daugiau kaip 20 000 Lt žalos atlyginimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. G. prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-03-28 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog byloje yra netinkamas atsakovas, ir pažymi, jog tam, kad samdantis darbuotojus asmuo atsakytų už civilinės sutarties pagrindu darbą atliekančio asmens padarytą žalą, būtina nustatyti papildomas sąlygas, tai yra konstatuoti, jog toks asmuo veikė pagal kitos šalies nurodymus ir jai kontroliuojant. Šiuo atveju BUAB „Kiras“, kurioje apeliantas galbūt dirbo, yra bankrutavusi, todėl civilinės atsakomybės perkėlimas apelianto darbdaviui nėra galimas, nes BUAB „Kiras“ veiklos nebevykdo, pelno nebegauna, turto nebeturi ir nėra finansiškai pajėgi atlyginti jos darbuotojo padarytą žalą. Darbdaviui atlyginti jo darbuotojų padarytą žalą, žalą privalo atlyginti darbuotojas, kuris yra tiesiogiai atsakingas už žalą, t. y. apeliantas. Todėl ieškovas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog BUAB „Kiras“ yra bankrutavusi, į tai, kad nebuvo nustatyta, jog apeliantas vykdė darbdavio nurodymus ir veikė jo kontroliuojamas, civilinė atsakomybė kyla apeliantui ir ieškinys yra pareikštas tinkamam ieškovui. Ieškovas pažymi, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta nukentėjusiojo kaltė ar didelis neatsargumas bei greičio viršijimas, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo atsižvelgti į paties nukentėjusiojo asmens veiksmus. Dėl apelianto siūlomo nustatyti ne daugiai kaip 20 000 Lt neturtinės žalos dydžio, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, ieškovas nurodo, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Nurodo, kad neturtinės žalos dydis turėtų priklausyti nuo vertybės, kurios pažeidimu sukeliama neturtinė žala, pobūdžio, prigimties ir vietos kitų vertybių kontekste. Todėl ieškovas nurodo, kad net ir itin sunki apelianto finansinė būklė negali pateisinti ženklaus, kardinalaus ar esminio kompensacijos už neturtinę žalą sumažinimo, t. y. tapti lemiamu kriterijumi nustatant ir mažinant neturtinės žalos atlyginimo dydį tais atvejais, kai kalbama apie tokias vertybes kaip asmens sveikata, gyvybė, laisvė. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino visas aplinkybes, atsižvelgė į patirtus skausmus po autoįvykio, dvasinį sukrėtimą, galimybę judėti, todėl priteista 50 000 Lt neturtinė žala neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams.
Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2008-02-08 apie 7 val. 45 min., kelyje Palanga– Lazdininkai 4,190 km esančioje sankryžoje, atsakovas V. D. vairuodamas automobilį „Ford Transit“, priklausantį UAB „Kiras“, su prikabinta priekaba–betono maišykle, sukdamas į kairę, pažeidė kelių eismo taisyklių 53 ,196 punktuose numatytus reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio automobiliui „Audi 80“, vairuojamam ieškovo V. G. artėjančiam prie sankryžos pagrindiniu keliu, dėl to V. G. vairuojamas automobilis atsitrenkė į betono maišyklę. Eismo įvykio metu ieškovui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas – nustatytas galvos sumušimas su muštine–kirstine žaizda smakre, galvos smegenų sumušimas lydimas smegenų pabrinkimo, dešinės rankos parezės, plėštinė dešinio kelio žaizda su keturgalvio raumens pakenkimu, kairio kelio sąnario sumušimas. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš UADB „Ergo Lietuva“ 3 601,37 Lt turtinės žalos atlyginimo, iš atsakovo V. D. priteisti 96 273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo V. D. 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei patvirtino ieškovo ir atsakovės UADB „Ergo Lietuva“ sudarytą taikos sutartį dėl turtinės žalos atlyginimo. Atsakovas V. D., teikdamas apeliacinį skundą, prašo sumažinti priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį bei neturtinės žalos atlyginimą priteisti ne iš jo, o iš UAB „Kiras“, kuris buvo padidinto pavojaus šaltinio savininkas, ir iš UADB „Ergo Lietuva“.
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir atkreipia dėmesį, jog neturtinės žalos atlyginimui būdingas išimtinis reglamentavimas, t. y. neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Pagal savo pobūdį tai yra asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, tačiau jų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju reikia vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymų saugoma teisinė vertybė, neturtinė žala patiriama individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. UAB „Vilniaus troleibusai“; bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“; bylos Nr. 3K-3-450/2006; 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. įmonė v. J. S.; bylos Nr. 3K-3-210/2007). Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą, tačiau priteistinas atlygintinas žalos dydis turi atitikti teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog dėl atsakovo V. D. sukelto eismo įvykio ieškovui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. CK 6.283 straipsnis nustato, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytą žalą nukentėjusiajam turi atlyginti ją padaręs asmuo, tačiau apeliantas teigia, jog jis vykdė darbdavio UAB „Kiras“ darbines funkcijas, UAB „Kiras“ buvo padidinto šaltinio pavojaus savininkas, todėl žalą turi atlyginti UAB „Kiras“. CPK 6.264 straipsnis numato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės, tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nei šioje byloje, nei baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, jog atsakovas veikė pagal darbdavio nurodymus ir jo kontroliuojamas, be to, iš bylos duomenų matyti, jog UAB „Kiras“ yra bankrutuojanti įmonė, todėl finansiškai bus nepajėgi atlyginti darbuotojo padarytą žalą. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, ieškinys buvo pareikštas tinkamam atsakovui. Taip pat teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, jog žala atsirado ir dėl didelio nukentėjusiojo neatsargumo, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovas yra pripažintas kaltu nusikaltimo numatyto BK 281 str. 3 d., padarymu, nebuvo nustatyta nukentėjusiojo kaltė, didelis neatsargumas bei greičio viršijimas.
Apeliantas teigia, jog teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, neatsižvelgė į jo sveikatos būklę, gaunamas pajamas bei turtinę padėtį. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto teiginiais ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino įrodymus, susijusius tiek su ieškovo, tiek su atsakovo turtine padėtimi, ir pažymi, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis nėra esminis kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CPK 185 str. CK 1.5 str.). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog draudimo bendrovė sumokėjo ieškovui 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir šios išmokėtos sumos neišminusavo iš nustatyto neturtinės žalos dydžio. Taip pat pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 1 p. numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra: iki 2009 m. gruodžio 10 d. – 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi teismas, vadovaudamasis šia įstatymo nuostata bei atsižvelgdamas į tai, kad draudimo bendrovė išmokėjo 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo ieškovui, turėjo iš nustatyto 50 000 Lt neturtinės žalos dydžio išminusuoti išmokėtus 500 eurų bei 500 eurų, dėl kurių išmokėjimo ieškovas nesikreipė į draudimo bendrovę. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad iš atsakovo V. D. priteistas neturtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 46 547,20 Lt (50 000 Lt – 3 452,80 Lt (1 000 eurų x 3,4528 Lt).
Dėl apelianto apeliacinio skundo argumentų, jog ieškovas ir atsakovė UADB „Ergo Lietuva“ neturėjo teisės sudaryti taikos sutarties dėl neišmokėtų 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo, o teismas negalėjo jų sudarytos taikos sutarties patvirtinti, pažymėtina, jog šalys taikos sutartį sudarė tik dėl turtinės žalos atlyginimo.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.) – ieškovui iš atsakovo priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 46 547,20 Lt.
Iš dalies tenkinus apeliacinį skundą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas proporcingai patenkintiems reikalavimams (48,35 proc.) – iš atsakovo ieškovui priteistos 1 300 Lt bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 1 208, 75 Lt, iš atsakovo valstybei priteistas 1 817 Lt žyminis mokestis mažintinas iki 1 396 Lt (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimą pakeisti.
Iš atsakovo V. D. priteistą ieškovui V. G. 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 46 547,20 Lt, priteistas 1 300 Lt bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 1 208,75 Lt.
Iš atsakovo V. D. priteistas valstybei 1 817 Lt žyminio mokesčio išlaidas sumažinti iki 1 396 Lt.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.