- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-09
- Bylos Nr.
- I-3274-142/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Violeta Petkevičienė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- V. Ž.
- Atsakovas
- Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- R. Ž.
- Kategorijos
- 1.25pavadinimo nepavyko patikrinti
- 6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Violetos Petkevičienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai V. Ž., atsakovo atstovei Ramintai Matonytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Ž. dėl Vaikų išlaikymo fondo sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, atsakovui Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo R. Ž.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – atsakovas, Fondo administracija)2014 m. vasario 10 d. priėmė sprendimą „Dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko“ Nr. V3-58, kuriuo nusprendė iš V. Ž. išieškoti skolą Vaikų išlaikymo fondui - 6322,66 Lt. Sprendime išieškoma suma išmokėta R. Ž. R. Ž. (gimusiam 1996 m. gegužės 23 d.) išlaikyti. Sprendime atsižvelgiama į permoką (96,80 Lt) ir į V. Ž. grąžintą sumą – 1061,04 Lt.
Šalies argumentai
Pareiškėja V. Ž. (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriame prašo: panaikinti Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. vasario 10 d. sprendimą „Dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko“ Nr. V3-58; įpareigoti atsakovą perskaičiuoti V. Ž. susidariusios skolos fondui dydį.
Skunde paaiškina, kad 2001 m. liepos 13 d. nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismas priteisė V. Ž. išlaikymą dviems nepilnamečiams vaikams – J. Ž. ir R. Ž.. Pareiškėja nusprendė nesiųsti priteisto išlaikymo tiesiogiai R. Ž., o teikti vaikams išlaikymą natūra, t.y. pirko vaikams rūbus, mokėjo už vaikams būtinas gydytojų paslaugas. R. Ž. su tokiu išlaikymo būdu sutiko, neprieštaravo.
Pareiškėja iš pradžių nežinojo apie tai, kad Vaikų išlaikymo fondas teikia išlaikymą vaikams. R. Ž. tokio išlaikymo paprašė neinformavęs pareiškėjos, todėl pareiškėja manė, kad R. Ž. vaikus išlaiko pirkdamas maistą, o pareiškėja – pirkdama rūbus ir apmokėdama kitas vaikų išlaidas. Sužinojusi, kad R. Ž. kreipėsi į Fondą ir paprašė išlaikymo vaikams, pareiškėja kelis kartus kreipėsi į Fondą su prašymu nemokėti jos vaikams išlaikymo, nes ji pati tokį teikia, tačiau Fondas į prašymus nereagavo, toliau teikė išlaikymą vaikams.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su nurodyta skolos suma – 6322,06 Lt, nes ji turi įrodymų, kad teikė vaikams išlaikymą. Nurodo, kokiomis datomis, už kokias kainas ir kokius daiktus vaikams pirko. Be to, vasaros metu vaikai gyvendavo su pareiškėja Norvegijoje. Kai vaikai būdavo pas ją, R. Ž. jokio išlaikymo vaikams neteikė, tačiau paimdavo pinigus, kuriuos gaudavo iš Fondo. Mano, kad Fondas R. Ž. išlaikymą teikė neteisėtai. Todėl mano, kad skolos suma turi būti reikalaujama iš R. Ž.
Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skundo reikalavimą, nurodė, kad jai nieko nebuvo žinoma apie tai, kad antstolis vykdo išieškojimą, kad jai iškelta baudžiamoji byla, kad ji pripažinta kalta už išmokų nemokėjimą vaikams.
Atsiliepimas
Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – atsakovas, Fondo administracija)pateikė atsiliepimą į skundą (b.l. 62-66), kuriame pasisakė, kad skundas yra nepagrįstas.
Remiasi Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 1 dalimi, Vaikų išlaikymo fondo įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsniu, 3 straipsnio 2 dalimi,4 straipsnio 4 dalimi, 6 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsnio 1 dalimi, Vaikų išlaikymo fondo išmokų tvarkos aprašu, patvirtintu Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1-356 (5 punktu), Fondo administracijos nuostatais, patvirtintais Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 21 d. įsakymu nr. A1-355 (toliau – Nuostatai).
Paaiškina, kad R. Ž. į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją kreipėsi 2008 m. sausio 25 d. dėl išmokų R. Ž., nes vaiko motina V. Ž. nemokėjo vaikui priteisto išlaikymo. Antstolio 2008 m. sausio 14 d. pažymoje Nr. 0039/02/02171/1 nurodyta, kad 2007 m. spalio mėn. – 2007 m. gruodžio mėn. vaikui nebuvo mokamas teismo sprendimu nustatytas išlaikymas. R. Ž. 2008 m. sausio 25 d. buvo išsiųsta pažyma apie dokumentų priėmimą, kurioje buvo nurodyta, kad pareiškėjas privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pranešti apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokos mokėjimui, tame tarpe apie tai, kad skolininkas pradėjo mokėti priteistą išlaikymą ar jo dalį. Fondo administracija 2008 m. vasario 25 d. priėmė sprendimą Nr. 1.35-1443 „Dėl išmokos iš iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“, kuriuo nuspręsta R. Ž. nuo 2008 m. sausio 16 d. kiekvieną mėnesį mokėti 130 Lt dydžio išmoką iš Fondo.
Skolininkei V. Ž. taip pat 2008 m. balandžio 28 d. buvo išsiųstas sprendimas dėl išmokų, informacinis raštas, kuriame buvo nurodyta, kad Fondo administracija sieks skolą išieškoti, kad kartu bus išieškoma ir 5 procentų metinių palūkanų suma. Informacija ir sprendimas išsiųsti pareiškėjos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Mano, kad taip pareiškėja buvo tinkamai informuota.
2012 m. spalio 23 d. Fondo administracija gavo pareiškėjos prašymą nutraukti išmokų mokėjimą, kadangi skolininkė perka vaikams rūbus, moka už gydytojų paslaugas, pirko kompiuterį ir pan. Pareiškėjai buvo atsakyta, paaiškinta, kad ji turėjo mokėti į R. Ž. sąskaitą. Tėvų sutartis dėl vaiko išlaikymo turi būti tvirtinama teismo. Šiuo atveju vaiko išlaikymo lėšų tvarkytojas buvo R. Ž., todėl pareiškėjos pirktos prekės, kitos išlaidos nėra traktuojamos kaip tinkamas vaiko išlaikymo teikimas. Fondo administracija neturėjo pagrindo nutraukti išmokų mokėjimą. Turėjo būti vykdomas esmas teismo sprendimas. Atsižvelgiant į 2012 m. gautą informaciją apie tai, kad pareiškėja vaikui išlaikyti sumokėjo 2000 Lt, Fondo administracija 2012 m. lapkričio 14 d. priėmė sprendimą „Dėl sprendimo pakeitimo“ Nr. V2-15655, kuriuo nustatė laikotarpius, už kuriuos vaikui skirtinos lėšos iš Fondo, taip pat priimtas sprendimas „Dėl išmokų permokos išskaitymo iš Vaikų išlaikymo fondo išmokų“ Nr. V2-15656, kuriuo nuspręsta nuo 2012 m. lapkričio 1 d. kiekvieną mėnesį išskaičiuoti po 20 procentų iš išmokų, kol bus padengta 130 Lt permoka už 2012 m. liepos mėnesį.
2012 m. gruodžio 4 d. gautas R. Ž. el. laiškas, kuriuo Fondo administracija informuojama, kad skolininkė V. Ž. pervedė alimentus už 2012 m. lapkričio mėnesį į R. Ž. sąskaitą. Fondo administracija 2012 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą V2-18441 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“.
Paaiškina, kad priimdami skundžiamą sprendimą vadovavosi Išmokėtų iš Vaikų išlaikymo fondo išmokų atgavimo iš skolininkų tvarkos aprašu, patvirtintu Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. A1-179 (4, 5 ir 6 punktais).
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, kad jeigu bus nustatytos aplinkybės ar bus pateikta dokumentų, įrodančių, kad yra aplinkybių, turinčių įtakos išmokų mokėjimui, Fondo administracijos sprendimai gali būti pakeisti.
Prašo skundą atmesti, palikti galioti Findo administracijos sprendimą.
Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Ginčas yra dėl pareiškėjos V. Ž. pareigos grąžinti Vaikų išlaikymo fondui šio fondo išmokėtą išlaikymo sumą, skirtą jos nepilnamečio vaiko R. Ž. (gimusio 1996 m. gegužės 23 d.) išlaikymui ir mokėtą jo tėvui R. Ž. nuo 2008 m. sausio mėnesio iki 2012 m. spalio mėnesio.
Dėl pareiškėjos teiginių, kad jai nebuvo žinoma apie alimentų išieškojimo eigą, apie kitas aplinkybes, susijusias su alimentų skola, ir dėl to ji įsitikinusi, kad vaikus išlaikė tiesiogiai, pirko jiems drabužius, mokėjo už gydymo paslaugas ir kt., teismas daro išvadą, kad įvertinus surinktus įrodymus nustatyta, kad pareiškėja žinojo apie tai, kad iš jos teismas 2001 m. priteisė alimentus vaikų išlaikymui, kad 2012 m. pareiškėja buvo teismo baudžiamuoju įsakymu nuteista už alimentų nemokėjimą, taip pat žinojo, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikams yra nuo 2001 m. vykdomas teismo antstolių kontoroje prie Tauragės rajono apylinkės teismo. Pareiškėja ir skunde teismui neneigia, kad pati nusprendė pakeisti išlaikymo vaikams mokėjimo tvarką.
Nustatyta, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2001 m. liepos 13 d. nutarimu (Nr. AV-79-01/2001) nutarta išieškoti iš V. Ž. alimentus R. Ž. jų vaikų J. (gimusio 1990 m. vasario 9 d.) ir R. (gimusio 1996 m. gegužės 23 d.) išlaikymui 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau vieno minimalaus gyvenimo lygio kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2001 m. birželio 29 d. iki vaikų pilnametystės (Tauragės apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-206-140/2012, l. 17). Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. vasario 29 d. kreipėsi į Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą(VPK) su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą (ten pat, l. 3-5). Šiame prašyme nurodė, kad 2008 m. sausio 16 d. į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją kreipėsi R. Ž. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo nepilnamečiams vaikams. Prašyme buvo nurodyta, kad 2008 m. vasario 25 d. buvo priimti sprendimai dėl išmokos mokėjimo Nr. 1.35-1483 ir Nr. 1.35-1484, kuriais nuspręsta nuo 2008 m. sausio 16 d. vaikams J. Ž. ir R. Ž. mokėti po 130 Lt dydžio išmoką iš Fondo. 2008 m. balandžio 9 d. priimtas sprendimas nutraukti išmokos mokėjimą J. Ž., nes jis sulaukė pilnametystės. Prašyme policijai buvo nurodyta, kad sprendimai V. Ž. buvo išsiųsti 2008 m. balandžio 28 d. ir 2008 m. gegužės 6 d. registruotais laiškais. Prašyme policijai Fondas pateikė lentelę, kurioje nurodė V. Ž. įsiskolinimą. Į baudžiamąją bylą Nr. Nr. 1-206-140/2012 yra pateikti dokumentai, patvirtinantys prašyme nurodytas aplinkybes, šie dokumentai yra ir administracinėje byloje (baudžiamojoje byloje l. 6-11).
Tauragės apskrities VPK 2012 m. kovo 8 d. raštu pranešė Fondui, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 85-1-00212-12 pagal požymius nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje dėl V. Ž. vengimo išlaikyti savo vaikus (ten pat, l. 14). Į baudžiamąją bylą yra pateiktas ir 2001 m. liepos 13 d. Vykdomasis raštas dėl išieškojimo iš V. Ž. (l. 21). Baudžiamojoje byloje apklaustas liudytoju R. Ž. 2012 m. kovo 21 d. nurodė, kad V. Ž. vaikams išlaikymo neteikia, paskutiniuosius 6 – 7 metus gyvena ir dirba Norvegijoje, grįžusi su vaikais bendrauja, bet liudytojas nežino, ar jiems duoda pinigų, vaikai to nesako. Liudytojas patvirtino, kad prieš metus laiko ar anksčiau V. Ž. davė dalį pinigų už R. nupirktą kompiuterį. Liudytojas teigė, kad daugiau jokių daiktų V. Ž. nėra pirkusi. Liudytojas paaiškino, kad todėl 2008 m. jis ir kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą. Baudžiamojoje byloje yra ir J. Ž. parodymai, kur jis patvirtino, kad jis ir jo brolis Rokas vasaromis vyksta pas mamą į Norvegiją, kuri juos išlaiko. Šis liudytojas patvirtino, kad V. Ž., kai išvyko į Norvegiją, pradėjo pirkti vaikams rūbus, finansavo Roko gydymą, pirko jam kompiuterį. Baudžiamojoje byloje yra ir V. Ž. įtariamojo apklausos protokolas (baudžiamosios bylos l. 28-29). V. Ž. savo kaltę pripažino, paaiškino, jog jai žinoma, jog vaikams išlaikymas priteistas iš jos R. Ž.. Ji paaiškino, kad nuo 2006 m. gyvena ir dirba Norvegijoje, į Lietuvą grįžta retai. V. Ž. nurodė, kad vasaros metu vaikai būna pas ją, taip pat ji nurodė, kad sumokėjo už Roko operaciją, R. pirko kompiuterį, iš dalies prisiėjo ir R. Ž.. Ji aiškino, kad padėjo vyrui išlaikyti vaikus, juos rengė, davė jiems pinigų, tačiau tai darė ne oficialiai.
Baudžiamojje byloje yra V. Ž. 2012 m. gegužės 3 d. prašymas visus dokumentus ir sprendimus jai siųsti adresu Lietuvoje: (duomenys neskelbtini), J. Ž. (ten pat, l. 45). Baudžiamojoje byloje pareiškėja sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teisėjo baudžiamuoju įsakymu (ten pat, l. 46). Tauragės rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 23 d. baudžiamuoju įsakymu (bylos Nr. I-206-140/2012) nusprendė V. Ž. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 str. ir skyrė jai laisvės apribojimo bausmę vienerių metų laikotarpiui, įpareigojo sumokėti R. Ž. 2000 Lt įsiskolinimui padengti. Pareiškėjai teismo baudžiamasis įsakymas įteiktas 2012 m. gegužės 25 d. (ten pat, l. 54). Nustatyta, kad baudžiamasis įsakymas 2012 m. birželio 14 d. patvarkymu pateiktas vykdyti Tauragės rajono pataisos inspekcijai (ten pat, b.l. 55). Baudžiamojoje byloje yra 2012 m. liepos 5 d. nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius pinigus, patvirtinantis, kad V. Ž. pervedė R. Ž. 2000,00 Lt (ten pat, l. 61). Baudžiamojoje byloje yra Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2012 m. liepos 4 d. teikimas Nr. 011T-46, kuriame nurodyta, kad V. Ž. 2012 m. liepos 3 d. buvo supažindinta su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, kad buvo įspėta dėl galimų pasekmių už vengimą atlikti bausmę, kad ji pati paaiškino, jog 2012 m. birželio 18 d. šaukiama neatvyko, nes gyvena ir dirba Norvegijoje (ten pat, l. 63). Taip pat baudžiamojoje byloje nustatyta, kad pareiškėja dalyvavo Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. posėdyje, kur buvo priimta teismo nutartis atleisti V. Ž. nuo laisvės apribojimo bausmės, paskiriant jai baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL, t.y. 650 Lt įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (ten pat, l. 64, 65). Pareiškėja 2012 m. liepos 5 d. nurodytą įmoką sumokėjo (ten pat, l. 67).
Nurodytos baudžiamosios bylos duomenys paneigia pareiškėjos aiškinimus teisme, kad jai beveik nieko nebuvo žinoma apie 2001 m. priteistus alimentus, mažai žinoma apie jos nubaudimą baudžiamąja tvarka už alimentų nemokėjimą. Pareiškėjai visos nurodytos aplinkybės buvo žinomos, todėl ji turėjo galimybę domėtis tiek alimentų išieškojimo eiga, tiek tvarka, bei tuo, kaip jai mokėti priteistas sumas, kaip gauti mokėjimo patvirtinimus, ką patvirtina ir Vykdomoji byla, kurioje buvo vykdomas teismo 2001 m. sprendimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo.
Teisme gauta iš antstolio Romualdo A. G. vykdomoji byla Nr. N-AV-7901/2001. Šioje byloje yra duomenys apie alimentų išieškojimo veiksmus iš V. Ž. nuo 2002 metų. Šioje byloje taip pat yra 2001 m. spalio 25 d. V. Ž. paaiškinimas, rašytas Tauragės antstolių kontorai, kuris taip pat patvirtina, kad pareiškėja žino, jog iš jos priteisti alimentai dviejų vaikų išlaikymui. V. Ž. paaiškino, kad ji alimentus mokės gera valia ir kvitus pateiks antstolių kontorai, kad jai žinoma, jog įsidarbinus ji per 3 dienas privalo pranešti antstolių kontorai. Šis raštas taip pat patvirtina, kad pareiškėjai dar 2001 m. buvo žinoma, jog ji privalo mokėti alimentus vaikų išlaikymui, kad šiuo klausimu ji turi kreiptis į Tauragės antstolių kontorą. Ši aplinkybė taip pat paneigia pareiškėjos aiškinimą, kad jai nieko nebuvo žinoma apie alimentų išieškojimo eigą, patvirtina, kad jai buvo žinoma, jog dėl alimentų mokėjimo ji turi kreiptis į nurodytą antstolių kontorą. Vykdomoje byloje yra 2008 m. vasario 21 d. išrašas apie asmenį, gautas iš Gyventojų registro tarnybos, kuriame nurodyta, kad tuo metu pareiškėja savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini), t.y. pareiškėja nebuvo deklaravusi savo išvykimo į Norvegiją, todėl tiek antstolis, tiek kitos viešojo administravimo įstaigos, turėjo pagrindą visus dokumentus pareiškėjai siųsti į paskutinę žinomą jos gyvenamąją vietą Lietuvoje. Dėl šios priežasties pareiškėja galėjo ir negauti atsakovo 2008 m. sprendimų dėl išmokų mokėjimo R. Ž., tačiau pareiškėja turėjo pagrindo domėtis jai žinomoje antstolių kontoroje apie alimentų išieškojimo reikalus, sužinoti, kokiu būdu ji privalo mokėti alimentus, kaip gauti patvirtinimą, kad ji sumokėjo gavėjui atitinkamas sumas. Vykdomojoje byloje yra R. Ž. 2012 m. spalio 29 pakvitavimas, patvirtinantis, kad jis 2011 m. rugsėjo mėnesį gavo 900 Lt alimentų iš pareiškėjos. Nors šioje byloje yra ir vaikų, kuriems išlaikyti priteisti alimentai 2013 – 2014 m. raštai, kad jie gavo išlaikymo sumas, tačiau antstoliui teikiant 2008 m. pažymas Garantinio ir vaikų išlaikymo fondui apie įsiskolinimą, šios aplinkybės nebuvo žinomos, be to, alimentai turėjo būti mokami R. Ž., kaip buvo nustatyta teismo.
Dėl aplinkybių, susijusių su Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų, Vaikų išlaikymo fondo sprendimais.
Nustatyta, kad R. Ž. 2008 m. sausio 25 d. padavė prašymą išmokai iš vaikų išlaikymo fondo gauti (b.l. 67), tarpe kitų būtinų dokumentų prie prašymo pridėjo antstolio pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą (b.l. 68). Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos 2008 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1.35-1483 nuspręsta mokėti į R. Ž. sąskaitą nuo 2008 m. sausio 16 d. 130 Lt dydžio išmoką (b.l. 70). V. Ž. apie šį sprendimą pranešta 2008 m. balandžio 28 d. Fondų administracijos raštu Nr. 1.39-1205 (b.l. 72) adresu (duomenys neskelbtini), t.y. pareiškėjos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu nuo 2006 m. vasario 9 d. (b.l. 73), kaip minėta pirmiau, pareiškėja nebuvo deklaravusi išvykimo iš Lietuvos, taip pat nebuvo deklaravusi ir kitos gyvenamosios vietos Lietuvoje. V. Ž. tik 2012 m. spalio 23 d. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją, nurodė, kad pagal teismo sprendimą sumokėjo R. Ž. 2000 Lt, nurodė kitas aplinkybes dėl to, kaip ji prisidėjo prie vaikų išlaikymo. Ji prašė nutraukti išmokų mokėjimą R. Ž. (b.l. 74-76). Vaikų išlaikymo fondo administracijos 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. V2-18441 nuspręsta nutraukti išmokų mokėjimą nuo 2012 m. lapkričio 1 d. R. Ž. išlaikyti, t.y. buvo atsižvelgta į pareiškėjos prašymą ir jos pateiktą informaciją.
Skundžiamu 2014 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. V3-58 nuspręsta iš V. Ž. išieškoti įsiskolinimą, kurį sudaro iš Fondo išmokėtos išmokos R. Ž. nuo 2008 m. sausio iki 2012 m. spalio, nuo šios sumos atskaityta R. Ž. permokėta 96,80 lt suma ir V. Ž. grąžinta Fondui 1061,04 Lt suma.
Sprendimas grindžiamas Vaikų išlaikymo fondo įstatymo (Įstatymas) 11 straipsniu, Išmokėtų iš Vaikų išlaikymo fondo išmokų atgavimo iš skolininkų tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. A1-179, 4, 5 ir 6 punktais.
Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato Fondo administratoriaus teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas Fondo išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų. Šio stra ipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išmokų atgavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Įstatymo 14 straipsnis (ir redakcija, galiojusi 2008 m. vasario 25 d.) įpareigojo Fondo administratorių apie Fondo priimtą sprendimą mokėti išmokas, pranešti raštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo, informuojant apie pasekmes. Nagrinėjamu atveju skolininko (pareiškėjos) gyvenamoji vieta buvo žinoma, todėl apie šį sprendimą nereikėjo skelbti „Valstybės žiniose“ (14 straipsnio 2 dalis). Įvertinus byloje esančius dokumentus, daroma išvada, kad Fondo administracija pažeidė šią įstatymo nuostatą, nes pareiškėjai išsiuntė informaciją apie 2008 m. vasrio 25 d. sprendimą tik 2008 m. balandžio 28 d., tačiau iš esmės ši aplinkybė nekeičia pareiškėjos pareigos grąžinti skolą Fondui, nes pareiškėja pati nebuvo deklaravusi išvykimo, nors žinojo apie iš jos priteistas sumas, apie tai, kad jas išieško antstolis, apie galimas jų nemokėjimo pasekmes, taigi pareiškėjas prisiėmė riziką negauti reikiamų dokumentų iš teismo ar antstolio, iš kitų institucijų.
Ginčo dėl to, kad iš Fondo R. Ž. buvo išmokėtos 2014 m. vasario 10 d. sprendime nurodytos sumos, nėra. Tačiau, pareiškėja mano, kad tokios išmokos buvo mokamos neįvertinus to, jog pareiškėja vaikams teikia išlaikymą, pareiškėja reikalauja iš skolos minusuoti jos teiktą išlaikymą vaikams. Teismas, įvertinęs aptartas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad įrodyta suma išmokėta R. Ž. kaip alimentai vaikui išlaikyti, yra 2000,00 Lt, kuriuos pareiškėja 2012 m. liepos 5 d. sumokėjo vykdant 2012 m. gegužės 23 d. teismo baudžiamąjį įsakymą (Įsakymas), kuriuo ji buvo įpareigota sumokti tokį skolos dydį. Daroma išvada, kad ši suma negali būti minusuojama iš skundžiamo Fondo administracijos sprendimo. Teismo baudžiamajame įsakyme nėra nurodyta, už kokį laikotarpį yra ši skola, kadangi jame nurodyta, kad visa V. Ž. įsiskolinimo suma vaikų išlaikymui 2012 m. kovo 1 d. yra 23118,64 Lt. Įsakyme atskirai paminėti Fondo administracijos 2008 m. vasario 28 d. sprendimai mokėti R. Ž. kas mėnesį išmokas, šiais sprendimais mokėtos sumos nėra įtrauktos į minėtą skolą. Baudžiamojoje byloje yra Vaikų išlaikymo fondo administracijos 2012 m. vasario 29 d. atsisakymas reikšti civilinį ieškinį V. Ž. baudžiamojoje byloje (baudžiamosios bylos lapas 12), kas reiškia, kad priteista 2000,00 Lt skola nepatenka į Fondo išmokėtas sumas, nes dėl jų išieškojimo Fondas atskirai pasisakė, jų mokėjimas reiškė, kad tais mėnesiais vaikas išlaikymą gavo, reiškia Fondo sprendimu mokamos sumos negalėjo tuo metu būti įvardytos kaip pareiškėjos skola. Tai tik reiškia, kad Įsakymu priteista mokėti skola už kitą laikotarpį nei skundžiamu sprendimu nurodyta grąžinti išmokų suma. Pareiškėja baudžiamojo įsakymo neskundė, reiškia sutiko su jame nurodytu bendru skolos dydžiu, o priteista mokėti suma sudarė tik nedidelę įvardintos Įsakyme skolos dalį. Taigi 2000 Lt negali būti minusuojami iš skolos Fondui.
Dėl kitų pareiškėjos nurodytų sumų, tai jos vertintinos atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai buvo žinoma apie 2001 m. priteistus ir per antstolį išieškomus alimentus. Pareiškėja neteikė antstoliui įrodymų apie R. Ž. sumokėtas sumas, apie kitas jos išlaidas vaikams, taip pat nesikreipė į teismą, kuris priteisė alimentus, dėl mokėjimų tvarkos pakeitimo. Tačiau, Vykdomojoje byloje Nr. N-AV-7901, yra R. Ž. 2012 m. spalio 29 d. pakvitavimas, gautas antstolio kontoroje 2012 m. spalio 29 d., kuriame R. Ž. patvirtina, kad iš V. Ž. 2011 m. rugsėjo mėnesį gavo 900 Lt alimentų. Pareiškėja su skundu pateikė 2012 m. spalio 14 d. R. Ž. raštelį, patvirtinantį, kad jis gavo iš pareiškėjos 900 Lt kompiuterio pirkimui (b. l. 41). Kadangi šis raštelis nenurodo pinigų gavimo datos, nepateiktas antstoliui, jis nepatvirtina išmokėjimo pagal teismo sprendimą vaikui išlaikyti. Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 3 straipsnyje yra nustatyti Fondo išmokų mokėjimo pagrindai ir išmokų dydžiai, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dėl Fondo išmokų mokėjimo gali būti kreipiamasi, kai vaikas negauna teismo sprendimu nustatyto išlaikymo. Kreipiantis dėl išmokų būtina pateikti antstolio pažymą (3 straipsnio 3 dalis). Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad Fondo administratorius privalo nutraukti Fondo išmokų mokėjimą, jeigu išnyksta mokėjimo pagrindai, nurodyti 3 straipsnyje, t.y., jeigu vaikas gauna teismo priteistą išlaikymą, išmokos negali būti mokamos. Įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad Fondo administratorius turi teisę iš pareiškėjų, kurių prašymu buvo mokamos Fondo išmokos, teisės aktų nustatyta tvarka išieškoti nepagrįstai išmokėtas sumas, jeigu pareiškėjai pateikė klaidingą informaciją arba nepranešė Fondo administratoriui apie aplinkybių, nurodytų 6 straipsnio 1 dalyje, atsiradimą. R. Ž. ne kartą buvo pranešta apie tai, kad jis privalo per 3 darbo dienas pranešti Fondo administracijai apie Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes (2008 m. sausio 25 d. pažyma apie dokumentų priėmimą Nr. 1.37-810, b.l. 69, Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos 2008 m. vasario 27 d. raštas R. Ž. Nr. 1.38-795, b.l. 71).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad R. Ž., būdamas Fondo išmokų gavėju, nesilaikė pareigos per 3 darbo dienas pranešti Fondui, kad jis 2011 m. rugsėjo mėnesį gavo 900 Lt alimentų, todėl atitinkama išmokų suma turi būti išieškoma iš R. Ž. Fondui, o ne iš V. Ž.. R. Ž. išmokas nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio gavo nepagrįstai.
Kitos pareiškėjos nurodytos sumos (gydymui, rūbams, vaikų išlaikymas vasarą ir pan.) nebuvo tinkamai įformintos kaip alimentų mokėjimas pagal teismo sprendimą, todėl šios sumos nelaikytinos teismo nustatytu išlaikymu, kas akcentuojama Įstatymo 3 straipsnyje kaip būtina išmokų gavimo sąlyga. Pareiškėja, kai jos teigimu ji nuo 2006 m. jau prisidėjo prie vaikų išlaikymo, nesikreipė į išlaikymą priteisusį teismą dėl alimentų mokėjimo naujos tvarkos nustatymo, o Fondas pagal Įstatymo 3 straipsnio 3 dalį privalo vadovautis antstolio išduota nustatytos formos pažyma. Tokia pažyma buvo, ir ji buvo pagrindu tenkinti R. Ž. prašymą dėl išmokų. Antstolio pažyma atitiko esamą padėtį, nes nurodytais 2007 metų mėnesiais antstolis tikrai neišieškojo jokių sumų vaikų išlaikymui. Pateiktų dokumentų pakako Fondui priimti 2008 m. sprendimą dėl išmokų mokėjimo R. Ž. išlaikyti.
Dėl V. Ž. sumų išmokėtų Fondui, teismas daro išvadą, kad Fondas į tas sumas atsižvelgė, nes iš skolos išskaičiavo pareiškėjos sumokėtus 1061,04 Lt.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir į teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Vaikų išlaikymo fondo administracijos direktoriaus sprendimas „Dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko“ Nr. V3-58 yra ne visa apimtimi teisėtas ir pagrįstas, tačiau naikintinas visumoje, nes Fondui būtina priimti naujus sprendimus dėl išmokėtų sumų susigrąžinimo. Fondas turi atsižvelgti į R. Ž. antstoliui pateiktą 2012 m. spalio 29 d. pakvitavimą, kuriuo R. Ž. patvirtino, kad 2011 m. rugsėjo mėnesį gavo 900 litų alimentų iš V. Ž.. Skundžiamas sprendimas naikinamas, nes sprendimas neteisėtas iš esmės, savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams – Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 11 ir 12 straipsniams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Fondo administracija dėl skolos ir nepagrįstai išmokėtų išmokų išieškojimo, vadovaujantis Vaikų išlaikymo fondo įstatymo tiek 11 straipsnio, tiek 12 straipsnio nuostatomis, turi priimti naują sprendimą arba du naujus sprendimus. Atitinkamai tenkinamas pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Vaikų išlaikymo fondą perskaičiuoti pareiškėjai susidariusios skolos dydį. Pareiškėja reikalavime teismui nenurodė, kokia suma turėtų būti sumažintas jos įsiskolinimas, todėl teismas šio klausimo nesprendžia, tačiau, atsižvelgiant į nurodytas teisme nustatytas faktines aplinkybes, skolos dydis nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio pareiškėjai skaičiuotas nepagrįstai. Fondo atsiliepime ir nurodoma, kad faktines aplinkybes turi nustatyti teismas, o Fondas iš R. Ž. išieškos nepagrįstai išmokėtas išmokų sumas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Panaikinti Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 10 d. sprendimą „Dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko“ Nr. V3-58.
Įpareigoti Vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos perskaičiuoti V. Ž. skolos Vaikų išlaikymo fondui dydį.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.