Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. D. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-jame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. RV-23-1686 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. D. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė – 7 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, bausmė subendrinta su 2015 m. birželio 26 d. nuosprendžiu ir 2016 m. lapkričio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, paskirta subendrinta bausmė – 7 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo ir 4 MGL dydžio bauda.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. vasario 23 d., bausmės pabaiga – 2024 m. rugsėjo 23 d. Neatlikta bausmės dalis 2023 m. vasario 27 d. – 1 metai 6 mėnesiai ir 29 dienos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. D. skundas atmetamas

6. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinį paleidimą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Teismas išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis pagrįsta bei teisėta ir nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais nekyla. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, 10 kartų skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys. Nuteistasis 5 kartus nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų, už ką 4 kartus baustas drausmine tvarka, egzistuoja tiek statiniai, tiek dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie nuteistojo elgesiui daro įtaką. Todėl teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nuteistojo lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako. Įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, šiai išvadai iš esmės pritaria ir ankstesnis teismas.

9. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistajam A. D. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis jau ilgą laiką atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau jam vis dar nustatomi 21 kriminogeninės rizikos veiksnys: statiniai – kriminalinė istorija; smurtinio elgesio istorija; nusikaltimų sunkėjimas; pirmas teistumas jauname amžiuje; dinaminiai – turi mažą darbo patirtį; turi skolų; smurto prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima veikla skatinančia nusikalstamumą; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; emocijų valdymo problemos; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus, kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas konkretus, nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Šie kriminogeniniai veiksniai neabejotinai yra reikšmingi bei svarbūs tolimesnei resocializacijai. Minėti kriminogeninės rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais metu išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Bausmės atlikimo metu nuteistasis 5 kartus nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų, už ką 4 kartus buvo baustas drausmine tvarka, ir per daugiau, kaip 5 laisvės atėmimo bausmės metus skatintas tik 10 kartų. Šiuo metu paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, bei parodo, kad nuteistasis nesistengia elgtis nepriekaištingai taip pat nemažina jam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičiaus.

10. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties argumentams, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šis teistumas A. D. nėra pirmasis. Praeityje jis buvo 7 kartus teistas, jam būdingas nusikalstamo elgesio modelis, laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, nuteistajam anksčiau skirtos bausmės teigiamo poveikio elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, jo veiksmų pavojingumas didėjo, kas sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Pažymėtina, kad ankstesni teistumai, padarytų nusikaltimų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės, svarbios vertinant nuteistojo elgesį, tai leidžia įžvelgti nuteistojo pažangą, todėl jos yra svarbios tolimesniame nuteistojo vertinime.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai buvo susijęs neatsakingas gyvenimo būdas, psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, problemų atpažinimo ir sprendimo įgūdžių stoka, bei savo poelgių pasekmių neįvertinimas. Nors nuteistasis savo skunde nurodo, jog narkotinių medžiagų nevartoja, tačiau aukštesnio teismo vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumą būnant laisvėje.

12. Teismas pažymi, kad atliktos ir neatliktos bausmės dalies santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Bausmės dydį nustato nuosprendį priimantis teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo sunkumą. Teismo nustatytas bausmės terminas gali būti sumažintas esant išimtinėms aplinkybėms. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl šiuos duomenis yra būtina įvertinti visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste. Šiuo atveju aplinkybių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam jau padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Vien tai, kad nuteistasis jau yra atlikęs virš 5 metų iš jam skirtos 7 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, nėra pagrindas besąlygiškai jam taikyti lygtinį paleidimą, nevertinant visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumos.

13. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis BVK 85 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti. Tačiau BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumo sprendžia teismas, kuris vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Taigi, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu būtent teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą taikyti lygtinį paleidimą ar jo netaikyti. Vien tai, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas yra palankus nuteistajam, neįpareigoja teismo šį nutarimą besąlygiškai patvirtinti. Teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Pagrįstai sprendė, kad akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui tikėtis, jog nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, šiuo metu nenustatyta.

14. Teismas pažymi, kad kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo atžvilgiu yra privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Tai yra nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai ir būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Šiuo atveju nuteistojo pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas leidžia konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog probacija gali būti taikoma tik kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus, nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartis paliekama galioti, o nuteistojo A. D. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. D. skundą atmesti.

Palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 3 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.