Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo asociacijos LATGA ieškinį atsakovui UAB „Mediashop“ dėl kompensacinio atlyginimo sumokėjimo, išvadą duodanti institucija Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-01-20 teismas nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, todėl 2016-01-27 ieškovas patikslino savo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo: prašė priteisti 432,74 Eur palūkanų nuo nesumokėtos kompensacinio atlyginimo sumos (3 000 Eur) iki ieškinio pateikimo dienos.

2016-04-12 ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriame patikslino reikalavimo sumą. Atsakovas 2016-04-06 į bylą pateikė duomenis, iš kurių matyti, jog nuo 2012-03-01 iki 2015-12-31 atsakovas pardavė 6079 vienetus daugiafunkcinių įrenginių, už kuriuos mokėtina 3637,08 Eur kompensacinio atlyginimo suma. Ieškovas taip pat patikslino prašomų palūkanų dydį: prašo priteisti 219,13 Eur palūkanų už nesumokėtą kompensacinį atlyginimą. Patikslintame ieškinyje savo reikalavimus ieškovas palaikė ir grindė tais pačiais motyvais.

2016-07-21 Kultūros ministerija pateikė išvadą, kurioje atsakė į 2016-06-07 nutartimi suformuluotus klausimus. Nurodė, kad ATGTĮ 20-1 straipsnis gali būti taikomas tiesiogiai, nes šio įstatymo priedas nustato visas kompensacinio atlyginimo mokėjimui reikalingas teisines sąlygas. Vis dėlto, ATGTĮ 20-1 straipsnio 4 dalyje numatytas reikalavimas mokėti kompensacinį atlyginimą už kopijavimo paslaugas, kaip ir kompensacinio atlyginimo grąžinimas, reikalauja įgyvendinamųjų teisės aktų, tačiau šios nuostatuos nesusijusios su byloje taikytinu teisiniu reguliavimu. Taip pat nurodė, kad LATGA turi teisę reikalauti, kad kompensacinio atlyginimo mokėtojai mokėtų kompensacinį atlyginimą ir jo mokėtojams privalomos ATGTĮ 20-1 straipsnio 4 dalyje numatytos nuostatos.

2016-09-12 atsakovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus dėl pateiktos išvados, kuriuose nurodė, jog su išvada nesutinkama. Pabrėžė, jog ATGTĮ nenumato visų kompensacinio atlyginimo mokėjimui reikalingų sąlygų, todėl išvada, kad galima įstatymą šioje dalyje taikyti tiesiogiai yra neteisinga – poįstatyminio teisės akto priėmimas yra būtinas.

2016-09-13 vykusio teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais pagrindais, papildomai nurodė, kad atsakovas yra vienintelis asmuo, kuris nemoka kompensacinio atlyginimo – visi kiti subjektai savanoriškai vykdo šią pareigą ir dėl to ginčų nekyla. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareigos mokėti kompensacinį atlyginimą atsakovas neginčija, tačiau ši pareiga kils tik atsiradus tinkamam poįstatyminiam reguliavimui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2012-02-29 Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-154 ieškovas asociacija LATGA buvo paskirtas atsakingu už kūrinių atgaminimo reprografijos būdu (fotokopijavimo ar kitu būdu popieriuje) administravimą – kompensacinio atlyginimo surinkimą, paskirstymą ir išmokėjimą (el. b. l. 24, I tomas). 2012-2015 metais tarp šalių vyko susirašinėjimas: 2012-09-24 ieškovas pateikė atsakovui raginimą apie kompensacinio atlyginimo mokėjimą (el. b. l. 41, I tomas); 2012-11-15 atsakovas nurodė, kad nesutinka sudaryti sutartį su ieškovu, kuris be teisinio pagrindo vienašališkai nustatė ataskaitų teikimo bei kompensacinio atlyginimo mokėjimo tvarką (el. b. l. 36, I tomas); 2014-11-18 raštu ieškovas informavo atsakovą, kad ataskaitos apie parduotus reprografijos įrenginius teikiamos ieškovui kas ketvirtį (el. b. l. 37, I tomas); 2014-11-28 atsakovas prašė ieškovo patikslinti, ar LATGA-A ir LATGA yra tapatus asmuo (el. b. l. 35, I tomas); 2015-11-10 ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovą, informuodamas apie kilusią pareigą mokėti kompensacinį atlyginimą (el. b. l. 22, I tomas); 2015-11-24 atsakovas atsakė į šį raštą, nurodydamas, jog įstatyme nustatyta pareiga mokėti kompensacinį atlyginimą Vyriausybės nustatyta tvarka, kurios nėra, o tiesioginis įstatymo taikymas nėra galimas (el. b. l. 29, I tomas); 2015-12-10 ieškovas atrašė, kad ATGTĮ yra tiesiogiai taikomas įstatymas, nurodė mokesčio nemokėjimo pasekmes (el. b. l. 30, I tomas). Atsakovas raštu kreipėsi į Kultūros ministeriją, kuri 2016-02-09 nurodė, jog atsakovui kyla pareiga mokėti kompensacinį atlyginimą, o ieškovo reikalavimai yra pagrįsti (el. b. l. 74-75, I tomas). Teismo įpareigojimu atsakovas pateikė ataskaitą apie parduotus reprografijos įrenginius laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki 2015-12-31. Remiantis šia ataskaita, ieškovas patikslino savo reikalavimą. 2016-06-10 išvadą duodanti institucija Kultūros ministerija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ATGTĮ 20-1 straipsnis dėl kompensacinio atlyginimo mokėjimo už parduotus įrenginius, gali būti taikomas tiesiogiai, nes įstatyme yra numatytos visos reikiamos sąlygos. Atsakovas su šia išvada nesutiko, nurodydamas, kad Kultūros ministerijos atstovai neteisingai aiškino atitinkamas įstatymo normas.

ATGTĮ 20-1 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kompensacinis atlyginimas turi būti mokamas už atgaminimo reprografijos būdu paslaugas, teikiamas fiziniams asmenims, ir už ATGTĮ 2 priede numatytus pirmą kartą Lietuvos Respublikoje parduodamus civilinėje apyvartoje esančius, pagamintus Lietuvos Respublikoje ar į jos teritoriją įvežtus atgaminti asmeniniam naudojimui skirtus reprografijos įrenginius (toliau– reprografijos įrenginiai). Kompensacinį atlyginimą privalo mokėti asmenys, teikiantys reprografijos paslaugas, ir asmenys, parduodantys reprografijos įrenginius (toliau – kompensacinio atlyginimo mokėtojai) Lietuvos Respublikoje. To paties straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad kitas kompensacinio atlyginimo mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė, suderinusi su kompensacinio atlyginimo mokėtojams atstovaujančiomis asociacijomis ir autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijomis. Šio straipsnio įgyvendinimui Vyriausybė paskiria kolektyvinio administravimo asociaciją. Taigi, kompensacinį atlyginimą moka reprografijos įrenginių pardavėjai, o šį atlyginimą administruoja tam tikra autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija.

Atsakovas neginčija, kad pardavinėja ATGTĮ 2 priede nurodytus reprografijos įrenginius, t. y., yra kompensacinio atlyginimo mokėtojas. Atsakovas išreiškė abejonę, ar ieškovui suteikti įgaliojimai vis dar galioja, nes kelis kartus keitėsi asociacijos įstatai. Byloje kilo ginčas dėl to, ar ATGTĮ 20-1 straipsnis yra taikomas tiesiogiai ir nereikalauja priimti papildomo poįstatyminio teisės akto – Vyriausybės nustatytų kompensacinio atlyginimo mokėjimo sąlygų ir tvarkos.

2012-02-29 Kultūros ministras įsakymu Nr. ĮV-154 skyrė asociaciją LATGA-A atsakinga už kūrinių atgaminimo reprografijos būdu administravimą – kompensacinio atlyginimo surinkimą, paskirstymą ir išmokėjimą. Atsakovas išreiškė abejonę, ar ieškovo veiklos pobūdis ir tikslai atitinka buvusius paskyrimo metu, t. y. tuos, kurių pagrindu LR kultūros ministro įsakymu buvo suteikti atitinkami įgaliojimai, nes ieškovas po įsakymo priėmimo du kartus (2012-12-17 ir 2014-02-10) pakeitė savo įstatus bei pavadinimą. 2016-05-12 Kultūros ministras įsakymu Nr. ĮV-378 pakeitė 2012-02-29 įsakymą ir atsakinga už kūrinių atgaminimo reprografijos būdu administravimą paskyrė Asociaciją LATGA. Pažymėtina, jog šiuo įsakymu Kultūros ministras tik pakeičia 2012-02-29 įsakymą, atsižvelgdamas į pakeistus Asociacijos LATGA įstatus bei pavadinimą, tačiau buvęs įsakymas nebuvo ir nėra panaikintas. Taigi, ieškovas yra ir buvo įgaliotas administruoti kūrinių atgaminimą reprografijos būdu, t. y. atsakingas už kompensacinio atlyginimo surinkimą, paskirstymą ir išmokėjimą.

Atsakovas teigia, kad kompensacinio atlyginimo surinkimo ir skirstymo teisinis reglamentavimas nėra išbaigtas – nepriimtas poįstatyminis teisės aktas, t. y., Vyriausybė nėra nustačiusi ir patvirtinusi kompensacinio atlyginimo surinkimo, paskirstymo bei grąžinimo tvarkos. Ieškovas nurodo, kad šis įstatymas yra taikomas tiesiogiai ir poįstatyminiai teisės aktai kompensacinio atlyginimo už parduodamus reprografijos įrenginius mokėjimui nėra būtini.

ATGTĮ 20-1 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad kompensacinį atlyginimą Vyriausybės nustatyta tvarka surenka, paskirsto ir moka Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintos kolektyvinio administravimo asociacijos. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad, priešingai nei teigia atsakovas, kompensacinio atlyginimo už parduotus reprografijos įrenginius mokėjimo ir surinkimo sąlygos yra nustatytos pačiame įstatyme ir jo priede. Tai pagrindžia Kultūros ministerijos pateikta išvada, kurioje nurodyta, kad ATGTĮ yra nustatyti kompensacinio atlyginimo už parduodamus reprografijos įrenginius mokėtojai (asmenys, parduodantys reprografijos įrenginius), nurodyti objektai, už kuriuos šis atlyginimas turi būti mokamas (reprografijos įrenginiai), nustatyti kompensacinio atlyginimo tarifai (ATGTĮ 2 priede), taip pat nurodyta, kas šį atlyginimą surenka (Kultūros ministerija įsakymu paskyrė būtent ieškovą), taigi, straipsnio dalis dėl mokėjimo už parduodamus reprografijos įrenginius gali būti taikoma tiesiogiai.

Kultūros ministerija savo išvadoje pažymėjo, kad ATGTĮ 20-1 straipsnio 4 dalyje numatytas reikalavimas kompensacinį atlyginimą mokėti ne tik už parduodamus reprografijos įrenginius, bet ir už atgaminimo reprografijos būdu (kopijavimo) paslaugas. Kadangi 2011-12-21 įstatymo redakcijos priede nebuvo nustatyti kompensacinio atlyginimo tarifai už teikiamas kopijavimo paslaugas, taigi, būtent šio mokesčio mokėjimui yra reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai. Į klausimą, kokiu būdu Lietuvos Respublikos Vyriausybė siūlytų ištaisyti teisės spragą, kol nutarimo projektas Nr. 16-5925 „Dėl kompensacinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais reprografijos būdu surinkimo paskirstymo, mokėjimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nepriimtas, atsakė nurodydama, jog ATGTĮ 2 priede numatytos visos teisinės sąlygos, reikalingos kompensacinio atlyginimo už parduodamus reprografijos įrenginius mokėjimui. Taigi, galima daryti išvadą, kad teisės spragos nėra. Kultūros ministerija taip pat pažymėjo, kad taikyti teisės analogiją nėra poreikio, nes, vėlgi, ATGTĮ 2 priedo nuostatose reglamentuotos visos reikiamos kompensacinio atlyginimo mokėjimo sąlygos. Nurodė, kad ieškovo argumentas, jog nagrinėjamu atveju netaikytinos įstatymo nuostatos, nurodančios, kad kompensacinis atlyginimas mokamas ir skirstomas Vyriausybės nustatyta tvarka, yra orientuotas į tai, kad Vyriausybės nustatyta tvarka yra reikalinga už kopijavimo paslaugas mokamam kompensaciniam atlyginimui, o ne už reprografijos įrenginių pardavimą, taigi, šiam ginčui ATGTĮ 20-1 straipsnio dalis dėl Vyriausybės tvarkos nustatymo nėra taikoma. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas turi teisę reikalauti mokėti kompensacinį atlyginimą už reprografijos įrenginių pardavimą, nes jis yra atsakingas už šio atlyginimo surinkimą, o atsakovui, kuris yra reprografijos kūrinių pardavėjas, yra privalomos įstatymo nuostatos dėl kompensacinio atlyginimo mokėjimo.

2016-09-13 vykusio teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė reikalavimą taip pat remdamasi pateikta išvada, t. y. tuo, kad ATGTĮ nustato visas atlyginimo mokėjimui reikalingas sąlygas. Pabrėžė, kad atsakovas yra vienintelis asmuo, kuris ne taip supranta ir aiškina savo pareigą. Be to, net jei Vyriausybė patvirtintų minimą tvarką vėliau, atsakovui vis tiek kiltų pareiga mokėti kompensacinį atlyginimą nuo 2012-03-01. Atsakovas privalo aktyviai stengtis įgyvendinti šią savo pareigą.

Atsakovas iš esmės savo poziciją grindžia tik tuo, kad įstatyme yra nurodyta, jog Vyriausybė turi nustatyti įstatymo įgyvendinimo tvarką, o jos nėra numačiusi, tai reiškia, trūksta poįstatyminio reguliavimo, dėl ko jis ir negali mokėti šio atlgyinimo. Pažymėtina, kad teisės normos negali būti aiškinamos remiantis vien formalia jų formuluote. Nagrinėjamu atveju, ATGTĮ yra nustatytos visos kompensacinio atlyginimo mokėjimui reikalingos sąlygos, todėl vien nurodymas, kad atlyginimas surenkamas Vyriausybės nustatyta tvarka negali būti aiškinamas kaip privalomoji įstatymo normos įgyvendinimo sąlyga. Remiantis Kultūros ministerijos išvada, ieškovo paaiškinimais, tuo, kad, ieškovo teigimu, visi kiti subjektai – atlyginimo mokėtojai, šią įstatymo normą supranta kaip tiesiogiai taikytiną ir atlyginimą moka, teismas sprendžia, kad ATGTĮ 20-1 str. 4 d. numatyto kompensacinio atlyginimo už parduodamus reprografijos kūrinius surinkimas privalomai nereikalauja papildomo poįstatyminio reglamentavimo. Atsakovas pateikė teismui ataskaitą, kiek jis yra pardavęs reprografijos kūrinių, pagal kurią ieškovas paskaičiavo mokėtiną kompensacinį atlyginimą. Atsakovas mokėtino atlyginimo dydžio apskaičiavimo neginčijo. Todėl teismas mano, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas – ieškovui iš atsakovo priteistina 3637,08 Eur kompensacinio atlyginimo suma už parduotus reprografijos kūrinius už laikotarpį nuo 2012-03-01 iki ieškinio pateikimo dienos.

Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą savo lėšomis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbti informaciją apie priimtą teismo sprendimą, skelbiant teismo sprendimo motyvuojamąją ir rezoliucinę dalį interneto svetainėje www.mediashop.lt. ATGTĮ 85 straipsnis nustato, kad sprendimą dėl ATGTĮ saugomų teisių pažeidimo priimantis teismas gali įpareigoti pažeidėją savo lėšomis paskelbti informaciją apie priimtą sprendimą, įskaitant viso ar dalies sprendimo paskelbimą visuomenės informavimo priemonėse ar kitokiu būdu. Ieškovas nurodė, kad sprendimo skelbimas yra papildoma pažeistų teisių atstatymo priemonė, kuria siekiama papildomai pažeidėją bei kitus asmenis atgrasyti nuo kitų pažeidimų, taip pat informuoti visuomenę apie padarytą teisės pažeidimą. Pabrėžė, kad toks įpareigojimas šio pobūdžio bylose yra itin svarbus, nes visuomenės suvokimas bei teismų praktika yra dar tik formuojami. Teismas sprendžia, kad šis ieškovo prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas – atsakovas UAB „Mediashop“ įpareigotinas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbti informaciją apie priimtą teismo sprendimą, skelbiant teismo sprendimo motyvuojamąją ir rezoliucinę dalį interneto svetainėje www.mediashop.lt.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti 219,13 Eur palūkanų už prievolės mokėti kompensacinį atlyginimą nevykdymą, skaičiuojant nuo prievolės atsiradimo pradžios 2012-03-01 iki ieškinio padavimo dienos, taigi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 219,13 Eur dydžio palūkanos.

Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo remiantis, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (3856,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-01-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.), todėl iš atsakovo priteistina 2 452,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 118 Eur žyminio mokesčio bei 2 334,13 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti.

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 Eur, todėl nepriteistinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovo Asociacija LATGA, į. k. 110061038, naudai iš atsakovo UAB „Mediashop“, į. k. 300067030, 3637,08 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt septynis eurus 8 euro ct) kompensacinio atlyginimo, 219,13 Eur (du šimtus devyniolika eurų 13 euro ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 452,13 Eur (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt du eurus 13 euro ct) bylinėjimosi išlaidų.

Įpareigoti atsakovą UAB „Mediashop“, į. k. 300067030, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbti informaciją apie priimtą teismo sprendimą, skelbiant teismo sprendimo motyvuojamąją ir rezoliucinę dalį interneto svetainėje www.mediashop.lt.

Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.