Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka, sekretoriaujant Aistei Bareikei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. L., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 126 straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. 2015-07-31, apie 18.40 val., Dariaus ir Girėno g. 87, Vilniuje, vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vengė apsvaigimo patikrinimo. Savo veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 17 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 straipsnio 5 dalyje.

S. L. apklaustas teismo posėdžio metu dėl padaryto pažeidimo kaltės nepripažino, parodė, kad įvykio dieną žmogus iš Nemenčinės paprašė nuvežti į oro uostą, tuo metu buvo su drauge O. B.. Išvažiavus iš oro uosto pavijo policija ir sustabdė, patikrino dokumentus, visą automobilį, automobilyje nieko nerado, dokumentai buvo tvarkingi. Pareigūnas A. K. pažiūrėjo į jį (S. L.) ir pasakė, kad nebegali vairuoti, nes atrodo įtartinas. Pareigūnai jį paėmė ir nuvežė į oro uosto policiją, ten surašė dokumentus, protokolą, išdavė laikinas teises. Policijos pareigūnai pasakė, kad neturi laiko, liepė pačiam važiuoti ir pasidaryti tyrimus. Paaiškino, kad neatsisakė važiuoti į priklausomybės ligų centrą, nuvažiavo ten po pusės valandos - atvažiavo jo tėvas iš Nemenčinės, paėmė jį ir automobilį, nuvežė S. L. į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, esantį Gerosios Vilties gatvėje. Ten darbuotojas patikrino šlapimą, testas nieko neparodė, testo atsakymo jam nedavė. Tą dieną apsvaigęs nebuvo, buvo tik pavargęs, nes dirbo naktinėje pamainoje. Dabar narkotikų nevartoja, vartojo anksčiau.

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo su porininku V. P.. Buvo sustabdytas vairuotojas, greičiausiai salėje sėdintis asmuo (parodė į S. L.). Jis vairavo BMW automobilį. Vairuotojo sveikatos būsena sukėlė įtarimą, jis buvo pristatytas į oro uosto poskyrį. Iš pradžių vairuotojas sutiko tikrintis, bet po to tikrintis atsisakė. Suderinus su narkologiniu skyriumi dėl patikrinimo, pažeidėjas atsisakė važiuoti ir pasitikrinti. Pareigūnai jam paaiškino, kad atsisakymas traktuojamas kaip apsvaigimas. Vairuotojui pasakė, kad valandos bėgyje gali nuvykti pasitikrinti ir į teismą pateikti atsakymą. Pagarsinus tarnybinį pranešimą byloje (b. l. 5) patvirtino, kad automobilyje buvo rasta švirkštų ir kitų daiktų narkotikams vartoti. Tokių aplinkybių, kad pareigūnai būtų atsisakę vežti pažeidėją pasitikrinti dėl apsvaigimo, nebuvo.

Liudytojas V. P. teismo posėdžio metu parodė, kad šių metų liepos mėnesį buvo sustabdytas pilietis (parodė į S. L.), sustabdytas Dariaus ir Girėno g. Pareigūnai įtarė, kad jis apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Jam buvo surašytas protokolas. Pradžioje tikrintis apsvaigimą jis sutiko, bet po to atsisakė. Jam buvo pasiūlyta valandos bėgyje kreiptis į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, Gerosios Vilties 3, Vilniuje, po to pristatyti pažymą. Asmeniui buvo išaiškinta atsakomybė už atsisakymą tikrintis, paaiškinta, kad atsisakymas bus traktuojamas kaip apsvaigimas. V. P. negalėjo pasakyti, ar asmuo suprato jo išaiškinimą, bet išaiškino aiškiai. Įtarimas, kad asmuo apsvaigęs, kilo dėl to, kad važiavo nuo taboro pusės, jo vyzdžiai buvo keisti, požymiai rodė, kad vartojo. Atrodo, kad automobilyje buvo rastas švirkštas. Vairuotojas pats atsisakė važiuoti tikrintis, nebuvo taip, kad pareigūnai jo nevežė. Jei pareigūnai negalėtų nuvežti, yra kolegos, kurie pagelbėtų ir nuvežtų.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltės S. L. nepripažino, ji įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame nurodyta pažeidimo esmė; policijos pareigūno A. K. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2015-07-31, apie 18.40 val., patikrinimui buvo sustabdytas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. L.. Vairuotojas sukėlė įtarimą, kad yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų – akių vyzdžiai susitraukę, kalbėjo nerišliai, automobilyje rasta švirkštų ir kitų daiktų narkotikams vartoti, pasitikrinti apsvaigimą vairuotojas atsisakė, nenurodydamas jokių rimtų priežasčių; policijos pareigūno V. P. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos analogiškos aplinkybės; kita rašytine bylos medžiaga. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės buvo patvirtintos jų parodymais, duotais teisme, kurie sutapo su tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis. S. L. nurodytą aplinkybę, neva į priklausomybės ligų centrą jis buvo nuvykęs ir tikrinosi apsvaigimą, paneigia Vilniaus priklausomybės ligų centro (toliau – VPLC) pateikta informacija, pagal kurią S. L. į VPLC 2015-07-31 dėl pasitikrinimo nesikreipė, konsultuotas/gydytas VPLC nuo 2008-06-28 dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant opiodus, gydėsi VPLC priklausomybių psichiatrijos skyriuje nuo 2015-08-05 iki 2015-08-17.

Pažymėtina, kad LR ATPK 126 straipsnio 5 dalyje atsakomybė numatyta už tris alternatyvias veikas: (1) transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; (2) apsvaigimo patikrinimo vengimą, (3) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Transporto priemonių vairuotojų neblaivumo (girtumo) kontrolės ir medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo taisyklės įtvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 9 punktą siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra apsvaigęs (neapsvaigęs): (1) policijos pareigūnai įvertina bendrą asmens būklę; (2) prieš pristatymą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros žodžiu paaiškina atsisakymo atlikti medicininės apžiūros asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teisinius padarinius; (3) policijos pareigūnai nedelsdami pristato asmenį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Aplinkybę, kad S. L. buvo išaiškinti atsisakymo atlikti medicininę apžiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teisiniai padariniai, teismo posėdžio metu patvirtino pareigūnai V. P. ir A. K.. Kad S. L. atsisakė pasitikrinti apsvaigimą, pareigūnai nurodė ir tarnybiniuose pranešimuose. Pagrindo netikėti jų parodymais teismas neturi. Tuo tarpu S. L. pateikta versija, neva pareigūnai neturėjo laiko jo vežti pasitikrinti apsvaigimą ir liepė jam nuvažiuoti pačiam, ką S. L. jo teigimu ir padarė, paneigia jau minėta VPLC pateikta informacija, pagal kurią S. L. į VPLC 2015-07-31 dėl pasitikrinimo nesikreipė. Taigi teismas daro išvadą, kad VPLC pateikta informacija, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės ir teisme duoti paaiškinimai patvirtina, kad S. L. pažeidimo padarymo dieną vengė apsvaigimo patikrinimo.

Surašant S. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo nurodytos dvi aplinkybės – transporto priemonių vairavimas apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų bei apsvaigimo patikrinimo vengimas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra specialisto išvados dėl apsvaigimo nustatymo, aplinkybė dėl vairavimo apsvaigus iš protokolo šalintina, paliekant apsvaigimo patikrinimo vengimą. Atitinkamai KET 14 punktas keistinas į KET 17 punktą, pagal kurį vairuotojas privalo leistis patikrinamas, ar nėra apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone pripažįsta, kad S. L. 2015-07-31, apie 18.40 val., vairavo automobilį ir vengė apsvaigimo patikrinimo, savo veiksmais pažeidė KET 17 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 straipsnio 5 dalyje.

S. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, taip pat į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtina bauda, artima LR ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatytos baudos vidurkiui su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 30 straipsniu, 30² straipsniu, 224 straipsniu, 287 straipsniu, teismas,-

nutarė:

pripažinti S. L. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą - 500 (penkių šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Išaiškinti, kad pagal LR ATPK 330 straipsnio 1 dalį specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo nutarimo priėmimo dienos. Pagal LR ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos mokesčio kodas 1001, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” arba sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime turi būti nurodomas administracinio teisės pažeidimo bylos numeris ir įmokos kodas (1001).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.