Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarimo, kuriuo S. P. pagal ATPK 45 str. 1 d. paskirta 1000 litų administracinė nuobauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė, S. P. 2011 m. gegužės 13 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad S. P. užėmė bendro naudojimo kelią, kuris yra suprojektuotas detaliuoju projektu tarp sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kretingalės k. v. (duomenys neskelbtini)., Klaipėdos r. sav. Ant šio kelio S. P. laikė savo statybines medžiagas (blokus, lentas). Tokiais veiksmais S. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog S. P. kaltė, padarius ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta.

Apeliantas jam inkriminuotą pažeidimą neigia iš esmės teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas jo kaltę nustatė netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus.

ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą, ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga: žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planu, 2011 m. balandžio 4 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. balandžio 6 d. įspėjimu, pranešimais, skirtais S. P. dėl žemės naudojimo patikrinimo vietoje, 2008 m. kovo 27 d. sprendimu dėl F. R. žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo, fotonuotraukomis, institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovės paaiškinimais, nukentėjusiojo F. R. paaiškinimais. Byloje esantys įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip apelianto kaltės, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d. įrodymus.

Pabrėžtina, jog jokių esminių prieštaravimų tarp Institucijos atstovės, surašiusios administracinį teisės pažeidimo protokolą, parodymų bei kitos bylos medžiagos nenustatyta, aplinkybių, dėl kurių minėta liudytoja būtų suinteresuota duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl apylinkės teismas pagrįstai jais rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole.

S. P. apeliaciniame skunde nurodo, jog nors tarp žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra suprojektuotas kelias, tačiau faktiškai kelias tarp šių sklypų nėra nuteistas, todėl administracinė nuobauda jam negali būti paskirta. Tokie apelianto argumentai yra visiškai nepagrįsti. Byloje neginčytinai nustatyta, jog F. R. pateikė jam priklausančio sklypo detalųjį planą, kuris yra patvirtintas 2008 m. kovo 27 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu. Detaliajame plane yra nurodytas kelias tarp sklypų kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1. 5-8, 21). Be to, 2003 m. sausio 28 d. sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi juo kaip S. P. kaltės įrodymu, nes tarybos sprendimas dėl F. R. žemės sklypo detalaus plano patvirtinimo nėra panaikintas ir yra galiojantis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame nutarime pažymėjo, jog nėra jokių duomenų, kad tarp S. P. ir F. R. būtų iškelta civilinių bylų dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų. Apygardos teismas pažymi, tai, kad kelias dar nėra nutiestas, apelianto atsakomybės padarius administracinį teisės pažeidimą nešalina. Bylos medžiaga nustatyta, jog S. P. savavališkai laikydamas savo statybines medžiagas ne savo sklypo teritorijoje, užėmė valstybinę žemę, kurioje suformuotas 5 m. kelias. Tai nėra apelianto privati nuosavybė, todėl teigtina, jog objektyvusis požymis – savavališkas bendro naudojimo kelio užėmimas, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, egzistavo ir buvo pakankamas pagrindas dėl konkretaus asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį. Akivaizdu, kad susidėjus statybines medžiagas ant bendro naudojimo kelio, kitiems asmenims yra apribojama galimybė disponuoti bendro naudojimo keliu. Nukentėjusysis F. R. paaiškino, kad jis per sudėtas statybines medžiagas negali patekti į savo žemės sklypą.

Apeliaciniame skunde teigiama ir tai, jog nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei skundžiamame nutarime nėra nurodyta, nuo kada apeliantas užėmė bendro naudojimo kelią, o tai, apelianto manymu, yra svarbu sprendžiant klausimą dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn terminų.

Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog jis administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas dėl to, kad po įspėjimo raštu vengė atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę. Toks pažeidimas yra trunkamasis, todėl administracinė nuobauda už jį gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos (ATPK 35 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos ( pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutarimas byloje Nr. N756-2996/2010, 2010 m. lapkričio 5 d. nutarimas Nr. N62-2719/2010, 2010 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2740/2010).

Nagrinėjamu atveju minėtas nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo, t. y. 2011 m. gegužės 13 d. kai pakartotinai buvo patikrinta ir buvo nustatyta, kad valstybinės žemės dalis neatlaisvinta. Taigi administracinės atsakomybės nuobaudos skyrimo terminai nėra suėję.

Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog po 2011 m. balandžio 6 d. įteikto įspėjimo daugiau nebuvo atvykusi į ginčijamą žemės sklypo objektą, o administracinis teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas remiantis ankstesniais surinktais duomenimis. Institucijos atstovė pirmosios instancijos 2011 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo surašytas patikrinimo aktas ir paskirtas vieno mėnesio terminas pašalinti statybines medžiagas, tačiau atvykus po mėnesio, statybinės medžiagos stovėjo toje pačioje vietoje. Todėl buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 45). Apeliantas tai teigdamas iškreipia situaciją, nes 2011 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje Institucijos atstovė paaiškino, jog šiuo metu nebuvo nuvykta į vietovę.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog savavališkas valstybinės žemės užėmimo ir naudojimo faktas byloje yra įrodytas. Teismas neturi pagrindo abejoti šių rašytinių įrodymų patikimumu.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl pagrindo tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto S. P. apeliacinį skundą nėra, jis atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Dėl administracinės bylos sustabdymo

2011 m. gruodžio 20 d. apygardos teisme gautas apelianto S. P. prašymas dėl administracinės bylos sustabdymo. Prašyme nurodoma, jog S. P. kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir siekiant išsiaiškinti, kokiu pagrindu buvo pakeisti F. R. žemės sklypų linijų ilgiai ir vietovėje anksčiau paženklintos privačios žemės sklypų ribos, ko pasekoje, be jokio pagrindo buvo nusavinta dalis jo žemės sklypo bei atsirado pagrindas traukti jį administracinėn atsakomybėn dėl savavališko žemės užėmimo, naudojimo ir vengimo grąžinti. Prašo iki bus priimtas procesinis sprendimas pagal pateiktą pareiškimą prokuratūrai sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą.

Prašymas netenkintinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnyje išvardintos sąlygos, kada byla gali būti stabdoma. Apeliantas teigia, jog administracinė byla turi būti sustabdyta ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y., kai negalima nagrinėti bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Teigiama, kad jis kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo pradėjimas ar atsisakymas jį pradėti, neturės įtakos tikrinamos administracinės bylos baigčiai. Apeliacinės instancijos teismas vertina tuos įrodymus, kuriais remiantis priimtas skundžiamas sprendimas, todėl šiuo metu nėra pagrindo administracinės bylos stabdymui. Be to, pažymėtina ir tai, kad atsiradus pagrindui apeliantas gali kreiptis į teismą ATPK 302¹⁸ str. nustatyta tvarka dėl administracinės bylos atnaujinimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.