- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-23
- Bylos Nr.
- e2YT-37099-600/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31480-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. G. G.
- Suinteresuotas asmuo
- A. G.-S., A. G., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. G. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. G.-S., A. G., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos sutuoktinis A. G. po savo tetos A. L. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Nurodo, kad pareiškėjos sutuoktinio A. G., mirusio (duomenys neskelbtini), teta A. L., mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis nesikreipė į notarą dėl tetos palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą, tačiau tetos palikimą – sodo sklypą – priėmė faktiniu valdymu, kadangi pareiškėjos sutuoktinis, o vėliau, jo pavedimu, pareiškėjos ir jos sutuoktinio vaikai, prižiūrėjo po A. L. mirties likusį sodo sklypą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos A. L. palikimo perėjimą valstybei.
3. Suinteresuoti asmeny A. G.-S. ir A. G. pateiktame atsiliepime prašo tenkinti pareiškimą. Nurodo, kad jų tėvas priėmė po A. L. mirties atsiradusį palikimą faktiniu valdymu – rūpinosi sodo sklypu ir jame esančiais statiniais, mokėjo mokesčius, naudojo sklypą pagal paskirtį.
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime nurodo neprieštaraujanti, kad būtų nustatytas pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, jei teismas nustatys, kad yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių pareiškimo pagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis nustato, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimu laikomas faktinis paveldėto turto valdymas arba kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įstatymo yra nustatyta, kad palikimo priėmimas faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, yra įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per įstatyme nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių norą ir sutikimą įgyti visas teises į palikimą. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti. Faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 5.51 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės.
6. Pagal 1964 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d.) 587 straipsnį, palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
7. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, palikimo priėmimas pradėjus jį faktiškai valdyti nustatomas iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
8. Iš teismui pateikto (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų matyti, kad A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Iš 2021 m. lapkričio 10 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.3A-6122 duomenų matyti, kad viešuose valstybės registruose nėra duomenų apie A. L. šeiminę padėtį ir vaikus. Pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai (gimimo, santuokos ir mirties liudijimai) patvirtina, kad pareiškėjos sutuoktinis A. G., miręs (duomenys neskelbtini), yra A. L. sūnėnas – A. L. sesers S. sūnus. Iš teismui pateiktų Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro ir Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro pranešimų nustatyta, kad po palikėjos A. L. mirties dėl palikimo priėmimo jos įpėdiniai nesikreipė.
9. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenų matyti, kad A. L. vardu yra registruotas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad nekilnojamojo turto išlaikymo mokesčiai už minėtą žemės sklypą po A. L. mirties buvo mokami – juos mokėjo pareiškėjos sutuoktinis, vėliau, po jo mirties – pati pareiškėja ir suinteresuoti asmenys (pareiškėjos vaikai).
10. Byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos sutuoktinis A. G. po savo tetos A. L. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiniu valdymu, pradėjęs turtą faktiškai valdyti, nes jis, o vėliau – jo šeimos nariai, mokėjo už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūrą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177-197 straipsniai).
11. Nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu, byloje nesant duomenų apie kitų asmenų atliktus veiksmus palikimui priimti, nesant žinių apie kitus galimus palikėjos A. L. įpėdinius, nėra pagrindo kvestionuoti pareiškime nurodytų aplinkybių tikrumą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas (CPK 178 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177–197, 259, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos A. G. G., a. k. (duomenys neskelbtini), pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), po tetos A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.