Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant Francui Rutkovskiui, dalyvaujant prokurorei Indrei Petkevičiūtei, nukentėjusiajai K. B., kaltinamajam M. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaruojantis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) 2017 m. gruodžio 12 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimą;

2) 2018 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto bausme. Bausmė atlikęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (du epizodai),

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. 2019 m. gegužės 8 d., apie 01.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo mamą K. B., t. y. sugriebęs už kaklo ją ištraukė iš lovos, dėl ko pastaroji krisdama atsitrenkė veidu į grindis ir jai gulinčiai nemažiau kaip 3 kartus spyrė į dešinį šoną, tokiu būdu nukentėjusiajai K. B. sukėlė fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to jis, 2019 m. gegužės 8 d., apie 19.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su savo seserimi J. D. metu, panaudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, t. y. tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė J. D. į veido kairę pusę ir su peiliu braukdamas nubrozdino kairės kojos šlaunį, tokiu būdu nukentėjusiajai J. D. sukėlė fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be kaltinamojo M. B. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

2019 m. gegužės 8 d. nutarimu, iš kurio matyti, kad J. D. pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 33).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad M. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtavo motinos K. B. ir sesers J. D. atžvilgiu, taip savo smurtinio pobūdžio veiksmais sukėlė nukentėjusiosioms fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. M. B. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusios K. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusiosios J. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių – fizinio skausmo sukėlimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama M. B. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes M. B. veiksmus kvalifikuoja kaip nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytų dviejų nesunkių nusikaltimų pobūdį, į jų padarymo aplinkybes, į kaltės formą – tiesioginę tyčią. Skiriant bausmę teismas įvertina kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Individualizuodamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas teismas pažymi, kad nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta M. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau nustatytos ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kaltinamasis M. B. jau du kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas prieš tą pačią nukentėjusiąją seserį J. D., panašiomis aplinkybėmis, smurtinio pobūdžio veiksmai padaryti toje pačioje vietoje, nusikalstamos veikos padarytos esant apsvaigusiam nuo alkoholio (b. l. 77–80). Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis eilę kartų baustas administracine tvarka (b. l. 81–87), bausmes už ankstesnius teistumus atlikęs, nedirbantis (b. l. 88), nusikalstamos veikos padarytos nesilaikant paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų J. D. ir K. B., įpareigojant M. B. nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei 5 metrų atstumu bei bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su J. D., K. B., taip pat nesilankyti vietose, kuriose būna nukentėjusiosios. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytų veiksmų, nori keisti savo gyvenimo būdą, yra jauno amžiaus, nori oficialiai įsidarbinti. Atsiprašė nukentėjusiųjų, kaip parodė nukentėjusioji K. B. ji su sūnumi susitaikė, jam atleido, prašė suteikti sūnui paskutinę galimybę pasitaisyti. Nukentėjusioji J. D. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad pretenzijų broliui neturi. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016, 2018 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-209/2018). Kaip jau buvo minėta, M. B. teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi dėl tokio savo poelgio, dėl to pergyveno, atsiprašė savo motinos, ji jam atleido, sesuo pretenzijų jam neturi. Akcentuotina, kad tiek valstybinis kaltintojas, tiek nukentėjusioji kaltinamojo mama prašė teismo M. B. neskirti bausmės, susijusios su laisvės atėmimu. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog M. B. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam M. B. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo M. B. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų laikotarpiu, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 10, 11 punktuose numatytus įpareigojimus – per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, būti namuose nuo 23:00 val. iki 6:00 val., jei tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei neturėti, nenaudoti, neįsigyti alkoholinių gėrimų.

BK 63 straipsnio 4 dalis įpareigoja teismą, bendrinant bausmes iš dalies sudedant, nurodyti pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvus. Parenkant konkretų bausmių bendrinimo būdą ir nurodant pridedamos bausmės dalies motyvus, teismas pažymi, kad M. B. nusikalstamos veikos padarytos prieš artimus asmenis be jokios priežasties, padarytos veikos pagal pavojingumą yra vienodos, nusikalstamos veikos sunkių padarinių nesukėlė, todėl bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant bausmės dalį už kitą nusikalstamą veiką parinktina artima įstatymo numatytam minimumui.

Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai M. B. buvo sulaikytas nuo 2019 m. gegužės 8 d. 21:47 val. iki 2019 m. gegužės 10 d. 11:45 val. (b. l. 40, 42), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam M. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų J. D. ir K. B., įpareigojant M. B. nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei 5 metrų atstumu bei bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su J. D., K. B., taip pat nesilankyti vietose, kuriose būna nukentėjusiosios, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista (b. l. 47–49).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su peiliu, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (b. l. 15, 16). Vokas, kuriame yra kompaktinis diskas su Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu, paliktinas saugoti byloje.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (du epizodai), ir skirti jam:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas K. B.) - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas J. D.) - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir subendrintą bausmę M. B. paskirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. B. paskirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7, 10, 11 punktais bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, būti namuose nuo 23:00 val. iki 6:00 val., jei tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei neturėti, nenaudoti, neįsigyti alkoholinių gėrimų.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. gegužės 10 d., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų J. D. ir K. B., įpareigojant M. B. nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei 5 metrų atstumu bei bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su J. D., K. B., taip pat nesilankyti vietose, kuriose būna nukentėjusiosios, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su peiliu, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Voką, kuriame yra kompaktinis diskas su Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.