- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-05
- Bylos Nr.
- e2A-161-479/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00578-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- S. Č.
- Atsakovas
- Palangos
- Kategorijos
- 11.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudarė kolegijos pirmininkas Žydrūnas Bertašius, kolegijos teisėjai Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės S. Č. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014-10-02 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. Č. ieškinį atsakovui Palangos lopšeliui – darželiui „Sigutė“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė S. Č. 2014-07-08 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Palangos lopšeliui – darželiui „Sigutė“ ir nurodė, kad ieškovė nuo 2012-09-13 dirbo Palangos lopšelyje – darželyje „Sigutė“ ikimokyklinio ugdymo pedagoge. 2013-11-04 buvo pakeistos ieškovės pareigos ir ji pradėjo dirbti priešmokyklinio ugdymo pedagoge. Ieškovė nurodė ir tai, kad ji 2014-04-28 pateikė atsakovui prašymą atleisti ją iš darbo nuo 2014-04-30, atsakovas šį prašymą priėmė ir patvirtino. Ieškovė nuo 2014-04-30 iki 2014-06-03 buvo nedarbinga. Ieškovė pažymėjo, jog nedarbingumo laikotarpiu vadovaudamasi LR DK 127 str. 4 d. nuostatomis išsiuntė atsakovui prašymo atleisti iš darbo atšaukimą, tačiau atsakovas ieškovės atšaukimo nepriėmė ir ieškovę 2014-06-05 atleido iš darbo. Ieškovė nurodė ir tai, kad atsakovas pažeidė LR DK 127 str. 4 d. nuostatas ir dėl to neteisėtai atleido ieškovę iš darbo. Ieškovė prašė teismo pripažinti jos darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, negrąžinti ieškovės į darbą ir laikyti, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovo LR DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas, 6 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2014-10-02 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas sprendė, jog prašymo atleisti iš darbo atšaukimo terminas skaičiuojamas darbo dienomis. Būtent taip atleidimo iš darbo terminą nustatė atsakovas ir įstatymo jis nepažeidė. Teismas pripažino, kad ieškovė savo prašymą atleisti ją iš darbo atšaukė praleidusi DK 127 str. 4 d. nustatytą terminą, todėl atsakovas pagrįstai jos prašymo atšaukimo nepriėmė ir teisėtai atleido ieškovę iš darbo.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė S. Č. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė LR DK 127 str. 4 d. nuostatas. Dėl to teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovė buvo atleista iš darbo teisėtai. Ieškovė prašė panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014-10-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas Palangos lopšelis – darželis „Sigutė“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka bei prašė Palangos miesto apylinkės teismo 2014-10-02 sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Apeliaciniame skunde ieškovė S. Č. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė LR DK 127 str. 4 d. nuostatas. Dėl to teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovė buvo atleista iš darbo teisėtai. Su šia skundo nuostata sutikti negalima. Darbuotojas savo subjektinėmis teisėmis disponuoja savarankiškai ir, nutraukdamas darbo sutartį pagal LR DK 127 str. 1 d., turi teisę nurodyti bet kurią pasirinktą darbo sutarties nutraukimo datą. LR DK 127 str. 1 d. nustatyta, kad darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. Toks terminas nustatytas darbdavio naudai. Galiojantys įstatymai taip pat nedraudžia darbdaviui sutikti su darbuotojo prašymu nutraukti darbo sutartį ir nepraėjus įstatyme nustatytam minimaliam įspėjimo terminui. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė nuo 2012-09-13 dirbo Palangos lopšelyje – darželyje „Sigutė“ (b. l. 9-11). Ieškovė 2014-04-28 atsakovui pateikė prašymą atleisti ieškovę iš darbo nuo 2014-04-30 savo noru (b. l. 31). Tą pačią dieną buvo priimtas Palangos lopšelio – darželio „Sigutė“ direktoriaus įsakymas dėl darbo sutarties su priešmokyklinio ugdymo pedagoge S. Č. nutraukimo, kuriuo ieškovė S. Č. atleidžiama iš priešmokyklinio ugdymo pedagogės pareigų nuo 2014-04-30 (b. l. 32). Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas patenkino ieškovės prašymą atleisti ieškovę iš darbo ieškovės nurodytu laiku, todėl ieškovės teisėtų interesų atsakovas nepažeidė.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė įrodinėjo aplinkybę, jog ji laikydamasi LR DK 127 str. 4 d. nustatyto termino atšaukė savo 2014-04-28 prašymą atleisti ją iš darbo. Pagal LR DK 127 str. 4 d., darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos. Teismas konstatuoja, kad šia teisės norma įstatymo leidėjas suteikė darbuotojui teisę pakeisti sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Tačiau įstatymas nedraudžia darbuotojui savo prašyme dėl atleidimo iš darbo nurodyti konkrečią atleidimo iš darbo dieną ir šis laikotarpis gali būti trumpesnis nei trys darbo dienos. Taigi darbdavys turi teisę patenkinti darbuotojo prašymą atleisti jį nuo pareiškime nurodytos datos. Jeigu darbdavys patenkina darbuotojo prašymą atleisti iš darbo per trumpesnį terminą nei 3 darbo dienos, darbuotojas savo pareiškimo nebegali atšaukti. Tokios LR DK 127 str. 4 d. normos aiškinimo praktikos nuosekliai laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. v. Kauno miesto Kalniečių poliklinika, bylos Nr. 3K-3-417/1999; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. UAB ,,Autosabina”, bylos Nr. 3K-3-586/2004, 2013 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.R. v. UAB ,,Selteka”, bylos Nr. 3K-3-174/2013). Bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovė 2014-04-28 atsakovui pateikė prašymą atleisti ieškovę iš darbo nuo 2014-04-30, įsakymas dėl ieškovės atleidimo iš darbo buvo priimtas tą pačią dieną, kurią paduotas ieškovės prašymas atleisti ją iš darbo. Ieškovė 2014-04-29, 2014-04-30 buvo darbe, tačiau nepateikė atsakovui prašymo laikyti negaliojančiu 2014-04-28 prašymą dėl atleidimo iš darbo nuo 2014-04-30. Akivaizdu, kad ieškovė 2014-04-30 atsakovui pateikė prašymą pateikti pažymas apie ieškovės gautą darbo užmokestį, išskaitas iš darbo užmokesčio. Šios faktinės bylos aplinkybės neginčijamai patvirtina, jog ieškovė nei 2014-04-29, nei 2014-04-30 nepakeitė nuostatos dėl ieškovės atleidimo iš darbo nuo 2014-04-30. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog atsakovas, sužinojęs apie ieškovės nedarbingumą nuo 2014-04-30, pakeitė 2014-04-28 įsakymą dėl ieškovės atleidimo iš darbo nuo 2014-04-30 ir paskutine ieškovės darbo diena nustatė ieškovės pirmąją darbo dieną, sekančią po nedarbingumo laikotarpio pasibaigimo. Taigi atsakovas teisėtai perkėlė ieškovės atleidimo iš darbo datą, nes tai jį padaryti įpareigojo galiojantys įstatymai. Tuo būdu ieškovė turėjo teisę ir galimybę 2014-04-29, 2014-04-30 atšaukti prašymą dėl atleidimo iš darbo, tačiau ji to nepadarė. Akivaizdu, kad ieškovė 2014-05-06 atšaukė ankstesnį prašymą dėl atleidimo iš darbo. Tuo metu ieškovei buvo nustatytas nedarbingumas. Tai patvirtina, jog ieškovės nedarbingumas netrukdė jai priiminėti sprendimus dėl ieškovės darbo atsakovo įstaigoje ir prašymą dėl valios pakeitimo ji galėjo pateikti ir 2014-04-30, tačiau to nepadarė. Galima konstatuoti, jog ieškovė per ieškovės nustatytą terminą atleisti ją iš darbo atsakovui nepateikė duomenų apie ieškovės valios pasikeitimą ir atsakovas ieškovę atleido iš darbo teisėtai. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino LR DK 127 str. 4 d. nuostatas ir pagrįstai pripažino, jog ieškovė atleista iš darbo teisėtai.
Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2014-10-02 sprendimą palikti nepakeistą.