Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BAB banko (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams V. A. ir L. A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – RUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovams teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis) (e. b. l. 73), o trečiajam asmeniui – biuro administratorei CPK 123 straipsnio 3 dalies tvarka. Kadangi atsakovai ir trečiasis asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą ((duomenys neskelbtini)straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2010 m. lapkričio 25 d. sudarė kredito sutartį Nr. 031-03431, kuria trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė 550.280,00 EUR dydžio kreditą (e. b. l. 8-22). Trečiojo asmens įsipareigojimų užtikrinimui 2010 m. lapkričio 25 d. tarp ieškovo, atsakovo V. A. ir kitų laiduotojų buvo sudaryta laidavimo sutartis su papildomais pakeitimais (e. b. l. 23-27). Kaip nurodė ieškovas, 2013 m. gruodžio 4 d. trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus apygardos teisme buvo iškelta restruktūrizavimo byla, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi ieškovui patvirtintas 276.119,97 EUR finansinis reikalavimas trečiojo asmens atžvilgiu (e. b. l. 39-43). Atsakovai V. A. ir L. A. 2015 m. liepos 7 d. sudarė dovanojimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas V. A. perleido atsakovei L. A. 121,69 kv.m. ploto administracines patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turo registro duomenimis, administracinių patalpų vidutinė rinkos vertė yra 34.700 EUR (e. b. l. 47-48). Kaip nurodė ieškovas, jis 2015 m. liepos 7 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo V. A. ir kitų bendraatsakovių solidariai priteisti 276.119,97 EUR skolos, atskirai iš kiekvieno atsakovo po 14.082,12 EUR delspinigių ir 9 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2015 m. spalio 29 d. sprendimu teismas ieškovo reikalavimus patenkino visiškai (e. b. l. 29-32). Ieškovo teigimu, 2015 m. liepos 7 d. tarp atsakovų sudaryta administracinių patalpų dovanojimo sutartis pažeidžia ieškovo interesus, nes atsakovas V. A. sudarė ginčijamą sandorį neprivalėdamas jo sudaryti, ko pasekoje tapo nemokus. Tokiu būdu ieškovas neteko galimybės išieškoti iš atsakovo skolos, o sudarydami ginčijamą sandorį atsakovai pasielgė nesąžiningai. Atsakovai nepateikė atsiliepimų į ieškinį ir nepaaiškino 2015 m. liepos 7 d. dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybių. Byloje esant įrodymų, kad atsakovas V. A. būdamas skolingas ieškovui, ir žinodamas, jog ieškovas negalės nukreipti išieškojimo į su atsakovu artimais giminystės ryšiais susijusio asmens turtą, sudarė administracinių patalpų dovanojimo sutartį su atsakove L. A.. Tokiu būdu teismas konstatuoja, jog 2015 m. liepos 7 d. dovanojimo sutartis neprivalėjo būti sudaryta tarp atsakovų.

Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas teikia actio Pauliana ieškinį. Siekiant apginti kreditoriaus interesus actio Pauliana institutu, nustatomos sutarties laisvės principo ribos, nes skolininkas, disponuodamas savo turtu, yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų. Taigi faktiškai įstatyme įtvirtinta asmens sudaromų sandorių kontrolės galimybė. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Pažymėtina, kad įstatymu yra nustatytos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-398/2012).

Nagrinėjamoje byloje ieškinį teikia BAB banko Snoras bankroto administratorius, atstovaujantis bankrutavusio banko ir jo kreditorių interesus. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003).

Actio Pauliana ieškiniui patenkinti būtina nustatyti visų sąlygų buvimą, todėl kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. Teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Tokią susidariusią situaciją privalo įrodyti kreditorius, prašantis taikyti actio Pauliana (CPK 178 straipsnis). Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Nustatinėjant šią actio Pauliana instituto taikymo sąlygą, būtina turėti omenyje tai, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad ginčijama 2015 m. liepos 7 d. tarp atsakovų sudaryta administracinių patalpų dovanojimo sutartis, pažeidžia ieškovo ir jo kreditorių teises. Atsakovas V. A., sudaręs ginčijamą sandorį tapo nemokus, nes perleido jam nuosavybės teise priklausantį vienintelį nekilnojamąjį turtą, į kurį galėjo būti nukeiptas ieškovo skolos išieškojimas. Valstybinio socialinio draudimo duomenimis atsakovas niekur nedirba (e. b. l. 70), todėl išieškojimas iš darbo pajamų yra negalimas. Ieškovo teigimu, vienintelė galimybė padengti dalį skolos sumos, tai nukreipti išieškojimą į atsakovo nuosavybės teise priklausančias administracines patalpas, kurias atsakovas ginčijamu sandoriu perleido atsakovei. Teismo vertinimu, atsakovas žinodamas apie prisiimtus įsipareigojimas už trečiojo asmens RUAB „(duomenys neskelbtini)“ kredito sutarties, sudarytos su ieškovu, nevykdymą ir susidariusį įsiskolinimą, neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio ir perleisti jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto atsakovei. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė ieškovo ir jo kreditorių interesus.

CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, kad kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalys laikomos nesąžiningomis, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimais giminaičiais. Byloje pateikta VĮ „Registrų centro“ pažyma apie asmens duomenis patvirtina, jog atsakovas V. A. yra atsakovės L. A. sūnus (e. b. l. 77). Nustačius, jog atsakovai yra tarpusavyje giminystės ryšiais susiję asmenys, teismas sprendžia, kad sudarydami ginčijamą sandorį, atsakovai elgėsi nesąžiningai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Tokiu būdu, vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 2 dalimi, tenkinant actio Pauliana sąlygas, ginčijama 2015 m. liepos 7 d. dovanojimo sutartis, sudaryta tarp atsakovų, pripažintina negaliojančia ab initio ir taikytina restitucija (CK 6.145–6.146 straipsniai) – administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pripažintinos atsakovo V. A. nuosavybe.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistina 144 EUR žyminio mokesčio, t. y. atitinkamai po 72 EUR iš kiekvieno atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 7,73 EUR, t. y. atitinkamai po 3,87 EUR iš kiekvieno atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnis, 279 straipsnis, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia ab initio 2015 m. liepos 7 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo V. A., a. k.: (duomenys neskelbtini) ir atsakovės L. A., a. k.: (duomenys neskelbtini) kurios pagrindu atsakovas V. A. padovanojo atsakovei L. A. 121,69 kv.m. ploto administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją – administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), pripažinti atsakovo V. A., a. k.: (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Priteisti iš atsakovų V. A., a. k.: (duomenys neskelbtini) ir L. A., a. k.: (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis į valstybės biudžetą 144 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, t. y. atitinkamai po 72 (septyniasdešimt du eurus) EUR iš kiekvieno atsakovo. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 banko Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų V. A., a. k.: (duomenys neskelbtini) ir L. A., a. k.: (duomenys neskelbtini) 7,73 EUR (septynis eurus septyniasdešimt tris euro centus), t. y. atitinkamai po 3,87 EUR (tris eurus aštuoniasdešimt septynis euro centus) iš kiekvieno atsakovo, už procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybės naudai.

Paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.