Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Kęstutis Dargužis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarimo K. V. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2013 m. liepos 18 d., 13 val. 02 min., Vilniaus g., Kėdainiai, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, vairavo automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), apgadino gyvatvorę ir namo sieną, pažeidė KET 9, 14 ir 133 p. reikalavimus, kas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 127 str. 3 d. pažeidimą.

Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą sprendimą K. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

ATPK 127 str. 3 d. numato administracinę atsakomybę asmeniui, padariusiam kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmusi turto sugadinimą, padarytą neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad K. V. ATPK 127 str. numatytą pažeidimą padarė, būdamas neblaivus. Institucija įrodinėja jo veikoje buvus neblaivumo aplinkybę, tačiau apylinkės teismas nusprendė, kad duomenų šiai aplinkybei įrodyti institucija pateikė nepakankamai. Tokia apylinkės teismo pozicija skundą nagrinėjančiam teismui abejonių nekelia, todėl keisti skundžiamą nutarimą pagrindo nėra.

Sutinkamai su ATPK 7 str. 2 d. administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė penkių teisėjų kolegija administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N3-1679/2007 priimtoje nutartyje pažymėjo, jog teisėtumo principas yra vienas esminių principų, kurių privalo laikytis viešojo administravimo subjektai savo veikloje, ir kuris reiškia, kad visa viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės normų reikalavimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis LR Konstitucijos 31 str. 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie nėra ir negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Be to, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 straipsniai). Teisės mokslo ir teismų praktikoje pripažįstama, kad duomenys gali būti laikomi neteisėtai gauti, jeigu buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, buvo panaudota neleistina prievarta, atlikti veiksmai ir jų rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti, taip pat jei valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant tam veiksmui atlikti numatytų pagrindinių taisyklių, duomenys gauti iš neteisėtų šaltinių.

Nagrinėjamu atveju K. V. administracinio teisės pažeidimo byloje institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, nepavyko tinkamai įrodyti jam inkriminuojamo pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 3 d., padarymo fakto. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę dėl padaryto eismo įvykio pripažino, tačiau neigė vairavęs apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Administracinio teisės pažeidimo protokole ir patrulių tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad pažeidimo padarymo metu K. V. vairavo apsvaigęs nuo narkotikų. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teisme pripažino, kad narkotikus vartojo prieš dvi ar tris dienas (b. l. 50), administracinį teisės pažeidimą užfiksavę patruliai S. R. ir N. A. teismo posėdyje neapklausti. Eismo įvykio metu kartu su juo važiavusi liudytoja D. Ž. parodė, kad kiek jai žinoma, narkotikų K. V. nevartoja. Liudytoja priklausomybės ligų psichiatrė V. R. parodė, kad patikrinus pareigūnų pristatyto K. V. šlapimą, jame aptikta narkotinių medžiagų (kanabinoidų), tačiau kraujas nebuvo imamas, akto taip pat ji nerašė. Testu tiesiog konstatuota, kad yra pavartota narkotinė medžiaga, kuri šlapime išsilaiko tris paras. Pasakyti, ar vairavimo metu K. V. buvo išgėręs, ji negalėjo. Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro pažymoje nurodyta, kad atliktas 10 narkotikų testas ir rasta kanabinoidai (b. l. 20). Medicininės apžiūros atlikimo aktas surašytas nebuvo, kadangi nebuvo siuntimo, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau- taisyklės) 10 punkte, jog policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotoją, įtariamą nusikalstamos veikos padarymu, įtariamą esant apsvaigusį arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo išrašo transporto priemonės vairuotojo siuntimą ir pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Siuntimas pateikiamas asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicinos specialistui, atliksiančiam pristatytojo transporto priemonės vairuotojo medicininę apžiūrą (taisyklių 11 punktas), po medicininės apžiūros nedelsiant surašomas medicininės apžiūros atlikimo aktas trimis egzemplioriais (taisyklių 12 punktas). Akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje minėtų teisės aktų reikalavimų laikytasi nebuvo. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių K. V. apsvaigimą, byloje nėra.

Be minėtų reikalavimų nesilaikymo, policijos patruliai nesivadovavo ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (toliau – metodika), kuri reglamentuoja transporto priemonių vairuotojų, tarp jų ir darbuotojų, vairuojančių juridinių asmenų transporto priemones, bei kitų asmenų, įtariamų neblaivumu (girtumu) ar apsvaigimu, patikrinimą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, ir kurioje pasakyta, kad greitos tyrimo priemonės (testai) gali būti taikomos tik kaip pradinis metodas, o gautas tyrimo metu atsakymas gydytojo turi būti užpildytas medicininės apžiūros akte (metodikos 10.4 ir 11.1 punktai). Tiriamu atveju K. V. apsvaigimas nustatytas tik pagal šlapimo tyrimą, tai yra nesilaikant nei minėtų taisyklių, nei minėtos metodikos reikalavimų. Iš to išplaukia, kad nagrinėjamoje byloje nesurašius medicininės apžiūros akto ir atlikus tik narkotinių medžiagų nustatymo šlapime testą, įrodinėjimas to, kad K. V. eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę, apsvaigęs nuo kanabinoidų, neįmanomas. Daugiau jokių duomenų apie tai, ar jis nuo šių medžiagų buvo apsvaigęs vairavimo metu, byloje nėra. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad jo organizme rastos narkotinės medžiagos ar jų pėdsakai yra tik vienas iš vertinamųjų kriterijų, sprendžiant, ar asmuo buvo apsvaigęs, tačiau nepakankamas įrodymas asmens neblaivumui vairavimo metu pagrįsti administracinio teisės pažeidimo byloje.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Be to, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 straipsniai). Teisės mokslo ir teismų praktikoje yra pripažįstama, kad duomenys gali būti laikomi neteisėtai gauti, jeigu buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, buvo panaudota neleistina prievarta, atlikti veiksmai ir jų rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti, taip pat jei valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant tam veiksmui atlikti numatytų pagrindinių taisyklių, duomenys gauti iš neteisėtų šaltinių.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N3-1679/2007 priimtoje nutartyje pažymėjo, jog teisėtumo principas yra vienas esminių principų, kurių privalo laikytis viešojo administravimo subjektai savo veikloje, ir kuris reiškia, kad visa viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės normų reikalavimus.

K. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija įrodinėjo pažeidimo padarymo faktą neteisėtomis priemonėmis, dėl ko jo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, neįrodžius ATPK 127 str. 3 d. pažeidimo, nutraukta, pripažįstant jį padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, apylinkės teisme visiškai pagrįstai.

Visa tai įvertinus, daroma išvada, kad tenkinti Institucijos apeliacinį skundą pagrindo nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiamas apylinkės teismo nutarimas lieka galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-09-18 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.