Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-11-15 · Byla Nr. N-444-2366-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-15
Bylos Nr.
N-444-2366-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Pažeidėjas
G. S.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-2366/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. nutarimo G. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė G. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. liepos 14 d., apie 16.30 val., Panevėžio rajone, sodų bendrijoje „Piniava“, prie sodo sklypo Nr. 144, vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorelę, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinta tvorelė. Tokiais savo veiksmais G. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 133 ir 231.1 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. rugsėjo 25 d. nutarimu pripažino G. S. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas bei skyrė galutinę subendrintą nuobaudą – 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Teismas konstatavo, kad G. S. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, V. V. tarnybiniais pranešimais, V. S. paaiškinimu, S. M. paaiškinimu, kita bylos medžiaga. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į G. S. asmenybę – dirba, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. jis dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi, pažeidimų padarymo metu buvo sulaukęs 65 metų amžiaus, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

II.

Apeliaciniu skundu G. S. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 25 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Jis nurodo, kad nesutinka su tuo, jog savo veiksmais pažeidė KET 133 ir 231.1 punktus bei su jo veikos kvalifikavimu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Pažymi, kad eismo įvykio metu važiavo itin lėtai, siekdamas išvengti bet kokių susidūrimų su iš sodo sklypų netikėtai galinčiais išeiti žmonėmis, nes važiuojamoji kelio dalis sodų bendrijoje yra pakankamai siaura. Pasak apelianto, ties sodo sklypu Nr. 144 jis kliudė apie 16 cm aukščio tvorelę, esančią ne didesniu kaip 0,6 – 0,8 cm atstumu nuo asfaltuotos kelio dalies, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad jis eismo įvykio metu kalbėjo telefonu. Apelianto teigimu, veikai pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti, būtina nustatyti kaltės formą – tyčią, kas jo atveju nėra įrodyta. Jis pažymi, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukė todėl, kad nemanė padaręs kokį nors KET pažeidimą, t. y. išvažiuodamas iš važiuojamosios kelio dalies ant šalikelės vejos, jis nepajuto jokio smūgio į kokius nors daiktus. 16 cm aukščio tvorelę, pasak apelianto, jis galėjo kliudyti tik automobilio padangomis (MERCEDES BENZ – didelių gabaritų, mini autobusiuko tipo automobilis), todėl nesigirdėjo jokio garso, nebuvo juntamas smūgis ir jis iš įvykio vietos nuvažiavo. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nesiėmė jokių priemonių bylos aplinkybėms išsiaiškinti, bylą išnagrinėjo šališkai, nesuteikė galimybės jam išsamiai papasakoti įvykio aplinkybes ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Skirdamas nuobaudą, teismas netinkamai įvertino padarytų pažeidimų pobūdį ir jo asmenybę. Apelianto teigimu, jam paskirta nuobauda yra per griežta. Teisė vairuoti jam yra reikalinga, nes jis dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą, užsiima smulkiais statybos ir santechnikos darbais, todėl vyksta pas klientus pagal iškvietimą. Be to, jis yra senyvo amžiaus, blogėja jo sveikata, sunku vaikščioti, nešioti daiktus, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas labai apsunkintų jo gyvenimą, apribotų jam galimybes rūpintis savimi. Pasak apelianto, jis yra pensininkas, iš individualios veiklos gauna nedideles pajamas, todėl sumokėti 3000 litų dydžio baudą jam būtų sunku.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu G. S. buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis padarė KET pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančio turto – tvorelės sugadinimą (apgadinimą), numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos, tuo pažeisdamas ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo tinkamumo ir G. S. veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį pagrįstumo klausimas.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Ginčo dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymo nėra, teisėjų kolegija patikrinusi bylos medžiagą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. S. kaltė padarius minėtą pažeidimą, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 5), policijos pareigūno V. V. tarnybiniais pranešimais (b. l. 12-13), paties G. S. paaiškinimu (b. l. 16), kuriame jis pripažino, kad imdamas kairiąja ranka skambantį telefoną, nesuvaldė automobilio ir kliudė sklypo Nr. 144 tvorelę, nukentėjusios S. M. paaiškinimu (b. l. 18).

Pažymėtina, jog pažeidimo padarymo metu galiojusių KET 133 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Pats apeliantas pripažino, jog bandydamas iš kišenės paimti skambantį mobilųjį telefoną, jis nesuvaldė automobilio ir išvažiavo iš kelio važiuojamosios dalies (b. l. 27), ko pasekoje kliudė tvorelę (b. l. 18), todėl teisėjų kolegijos vertinimu, susidarius tokioms aplinkybėms apeliantas turėjo sustoti, tačiau to nepadarė. Dėl šios priežasties administracinio teisės pažeidimo protokole pagrįstai nurodyta, kad jis pažeidė KET 133 punkto reikalavimus.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. KET 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Pažymėtina, kad G. S. veika formaliai atitinka KET 3 punkte numatytą eismo įvykio sąvoką, tačiau būtina vertinti, ar apie šį eismo įvykį jis privalėjo pranešti policijai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės, o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra.

Byloje nustatyta, kad vairuodamas automobilį G. S. jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir kliudė tvorelę, kurią apgadino (b. l. 5, 12-14, 18). Žalos padarymo tvorelei faktą įrodo ir nukentėjusiosios S. M. raštas, kad ji jokių pretenzijų dėl įvykio, kurio metu buvo apgadinta tvorelė neturi, nes viskas yra sutvarkyta (b. l. 19). Pažymėtina, kad aplinkybė, ar asmens, padariusio KET pažeidimą, vairuotas automobilis buvo apgadintas ar ne, veikos kvalifikavimui įtakos nedaro (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N62-2486/2010, N261-3550/2010). Nagrinėjamu atveju, įvertinus paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad G. S. turėjo apie eismo įvykį pranešti policijai, tačiau to nepadarė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai byloje yra išaiškinamos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jos visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bei įvertinamos (ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d.).

Kaip jau buvo minėta, savo rašytiniame paaiškinime G. S. pripažino, jog kliudė tvorelę, tačiau nuvažiavo, nes nemanė, kad tvorelę apgadino (b. l. 16), įvykį tyrusiam policijos pareigūnui jis nurodė, jog susidūrimą juto, tačiau nesustojo ir, neapžiūrėjęs tvorelės ir automobilio, nuvažiavo (b. l. 12), o apeliaciniame skunde jis nurodo, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukė todėl, kad nemanė padaręs kokį nors KET pažeidimą, t. y. išvažiuodamas iš važiuojamosios kelio dalies ant šalikelės vejos, jis nepajuto jokio smūgio į kokius nors daiktus (b. l. 27). Teisėjų kolegija sprendžia, kad keisdamas savo parodymus, apeliantas siekia išvengti administracinės atsakomybės, todėl šiuos jo parodymus vertina kritiškai. Be to, pažymėtina, kad jo teikiamą versiją, jog jis negirdėjo jokio smūgio, paneigia nukentėjusiosios S. M. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, jog vaikščiodama kieme išgirdo trenksmą, nuėjo pasižiūrėti, kas įvyko ir pamatė apgadintą tvorelę bei nuvažiuojantį baltos spalvos automobilį, kurio vairuotojas buvo apie 60 metų amžiaus, žilais plaukais, vardo ir pavardės nežinanti (b. l. 18). Netikėti S. M. parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes byloje nenustatytas jos suinteresuotumas nepagrįstai apkaltinti apeliantą.

Įvertinus paminėtas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad G. S. suvokė įvažiavęs į tvorelę ir ją apgadinęs, tačiau iš įvykio vietos sąmoningai, nepranešęs policijai, pasišalino, todėl jo veika pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių priemonių bylos aplinkybėms išsiaiškinti, bylą išnagrinėjo šališkai, nesuteikė apeliantui galimybės išsamiai papasakoti įvykio aplinkybes ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, atmestinas, kaip nepagrįstas jokiais įrodymais. Be to, galimai padaryti procesiniai pažeidimai buvo ištaisyti, nagrinėjant bylą apeliacinio proceso tvarka, kuomet apeliantas galėjo naudotis visomis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise teikti įrodymus (ATPK 272 str.).

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad apelianto manymu, jam paskirta administracinė nuobauda yra per griežta.

Pažymėtina, jog apeliantui buvo skirta sankcijoje už sunkesnį iš pažeidimų (ATPK 130 str. 1 d.) numatyta minimali bauda su minimaliu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu.

Švelnesnė nei sankcijoje už padarytą administracinį teisės pažeidimą numatyta nuobauda gali būti paskirta, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N3-34/2007, Nr. N1-413/2007) ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą.

Apelianto pateikta pažyma apie jo gaunamas pajamas (b. l. 29), teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir švelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą. Be to, pažymėtina, kad G. S. padaryti administraciniai teisės pažeidimai yra vieni pavojingiausių teisės pažeidimų, o administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino visas bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

G. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius