Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Buškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-23038-24 medžiagą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) pardavėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. K. 2024 m. birželio 17 d. apie 18.50 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę I. Ž., jis delnais sudavė nukentėjusiajai keturis smūgius į veidą, po to ją pargriovęs ant lovos abiem rankomis smaugė, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai I. Ž. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, kraujosruvos kairio skruosto gleivinėje.

Kaltinamasis A. K., pareiškus jam įtarimą dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2024 m. birželio 17 d. apie 18.50 val. namuose (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus konfliktavo su savo sugyventine I. Ž., kadangi ji nemoka auginti vaikų. Žodinio konflikto metu supykęs jis sudavė delnais sugyventinei į veidą, tai yra į vieną veido pusę ir į kitą, bet kiek tiksliai kartų sudavė, pasakyti negali. Po to I. Ž. pargriovė ant lovos ir nestipriai ją smaugė. Kai ji pasakė „ką tu čia darai“, ją paleido. Po konflikto jis pasikvietė savo motiną, kuri norėjo sutaikyti juos, bet sugyventinė taikytis nenorėjo. Dėl to, kad smurtavo sugyventinės atžvilgiu, nuoširdžiai gailisi, pažada daugiau taip nesielgti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK) Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio E. K. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matytyti, kad 2024 m. birželio 17 d. 20–20.03 val. priimtas I. Ž. pareiškimas dėl to, kad tą pačią dieną 18.50 val. buto (duomenys neskelbtini) kambaryje prieš ją smurtavo jos sugyventinis A. K., jai buvo sukeltas fizinis skausmas, prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą.

Įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota nusikalstamos veikos padarymo vietos (duomenys neskelbtini), apžiūra. Su nusikalstama veika susijusių pėdsakų nerasta.

2024 m. birželio 17 d. Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio E. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad A. K. alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510, ARF 0016“, metrologinės patikros Nr. 2067321, nustatytas 3,02 promilių neblaivumas.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad I. Ž. poodinė kraujosruva kairiame skruoste, kraujosruva kairio skruosto gleivinėje galėjo būti padaryta kietu buku daiktu galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji I. Ž. parodė, kad 2024 m. birželio 17 d. apie 16.00 val. grįžusi į namus rado savo sugyventinį A. K. neblaivų. Tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl vaikų, nes, pasak sugyventinio, ji nemoka vaikų auklėti ir prižiūrėti. Vėliau sugyventinis nuėjo miegoti. Apie 18.20 val. atsikėlęs jis nuėjo į virtuvę pavalgyti ir grįžęs į kambarį pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais, po to priėjęs kairės rankos delnu sudavė vieną kartą jai į veido dešinę pusę, vėliau dešinės rankos delnu sudavė jai tris kartus į veido kairę pusę. Po suduotų smūgių sugyventinis pargriovė ją ant lovos ir abiem rankomis ją smaugė. Ji prašė paleisti, sakė „ką tu darai“ ir sugyventinis ją paleido. Po suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą, tačiau medikų pagalbos atsisakė, nes jų nereikėjo, fizinį skausmą jaučia ir dabar po konflikto. Po viso konflikto sugyventinis nuėjo į balkoną rūkyti, o ji išėjo į laiptinės koridoriaus patalpas, paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 ir išsikvietė policijos pareigūnus. A. K. smurtauja jos atžvilgiu jau ne pirmą kartą.

Iš akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusioji I. Ž. patvirtino savo parodymus, A. K. su nukentėjusiosios parodymais sutiko, pripažino savo kaltę.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. K. parodė, kad 2024 m. birželio 17 d. apie 18.58 val. paskambino sūnus A. K. ir paprašė atvažiuoti, pasakė, kad marti I. Ž. iškvietė policiją. Nuvykusi pas sūnų rado jį ir marčią konfliktuojančius. Ji bandė juos sutaikyti, tačiau nepavyko. I. Ž. su jos sūnumi gyvena kartu jau 10 metų, viskas buvo gerai, bet paskutinius pusę metų jie kažko nesutaria. Po to konflikto I. Ž. su vaikais išsikraustė iš sūnaus buto, kokiu adresu ir kur gyvens marti, nežino.

Alytaus apskrities VPK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. birželio 20 d. paskambinus telefonu nukentėjusiajai I. Ž. buvo pasiteirauta, ar ji reikš civilinį ieškinį ikiteisminiame tyrime. Pastaroji parodė, kad civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime nereiškia ir sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, daro išvadą, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis A. K. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją I. Ž., t. y. delnais sudavė jai per veidą, smaugė ją, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai I. Ž. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, nes dėl jo tyčinių smurtinių veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas jo sugyventinei, t. y. kaltinamojo šeimos nariui (BK 141 straipsnio 2 dalis).

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriamos keturios alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausme ir jos dydžiu.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis A. K. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis buvo teistas, bet šiuo metu teistumas išnykęs, todėl asmuo laikomas neteistu (BK 97 straipsnio 6 dalis). Baustas administracinėmis nuobaudomis, paskirtas baudas sumokėjęs, dirba. Į Psichikos sveikatos centro psichikos–priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas, abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai sunkina atsakomybę. Įvertinus visas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies nuostatomis, A. K. skirtini įpareigojimai: dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2024 m. birželio 17 d. 19.30 val., iš sulaikymo paleistas 2024 m. birželio 18 d. 14.11 val., šis laikas (viena diena) įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis).

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas paliktina galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. K. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti į paskirtą bausmę A. K. laikiną sulaikymą nuo 2024 m. birželio 17 d. 19.30 val. iki 2024 m. birželio 18 d. 14.11 val., t. y. vieną laikino sulaikymo dieną, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.