- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-10
- Bylos Nr.
- 2SP-462-477/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00007-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvydas Žukauskas
- Pareiškėjas
- J. N.
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Rimvydas Žukauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. N. prašymą suinteresuotam asmeniui antstoliui Sigitui Osvaldui Grašiui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese – sustabdyti antstolio S. O. Grašio vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose dėl skolų, baudų ir kt. piniginių lėšų išieškojimo iš skolininkės J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tai yra skolininkės J. N. nuosavybės teise priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini), bendro ploto 32,68 kv. m., daikto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą iš varžytynių iki įsiteisėjusio teismo sprendimo priėmimo byloje. Pareiškėja nurodo, kad antstolio S. O. Grašio kontoroje yra vykdoma 13 vykdomųjų bylų (Nr. 0168/10/00175, Nr. 0168/13/01559, Nr. 0168/16/00465, Nr. 0168/16/00979, Nr. 0168/16/01256, Nr. 0168/17/01511, Nr. 0168/18/02115, Nr. 0168/18/02117, Nr. 0168/19/00156, Nr. 0168/19/00690, Nr. 0168/19/01080, Nr. 0168/20/00787, Nr. 0168/20/01534). Vykdomosiose bylose nurodytų piniginių lėšų išieškojimui antstolis S. O. Grašys areštavo pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį vieno kambario butą adresu (duomenys neskelbtini), bendro ploto 32,68 kv. m., daikto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po to, šiam butui pagal antstolio užsakymą buvo padaryta ekspertizė dėl buto rinkos vertės nustatymo. Pagal UAB „Verslavita” nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. PNE-21-071, buto vertė – 5 500 Eur. Po to, antstolis S. O. Grašys pareiškėjos butui paskelbė varžytines, pradinė kaina nurodyta 4 400 Eur. Su tokiu pareiškėjos buto (duomenys neskelbtini), vertimu ir jo pardavimu iš varžytynių pareiškėja visiškai nesutinka ir mano, kad pagal antstolio Sigito Osvaldo Grašio užsakymą įvykdytas UAB „Verslavita" pareiškėjos buto vertimas yra nepagrįstas, šališkas ir visiškai neatitinka tikrovės bei pažeidžia pareiškėjos nuosavybes teises. Be to, buto vertimas buvo padarytas be pareiškėjos, tai yra buto savininkės ar kitų asmenų dalyvavimo kai butas buvo užrakintas bei nesant UAB „Verslavita” pranešimo apie nekilnojamojo turto eksperto atvykimą dėl pareiškėjos buto vertimo. Pareiškėjos duomenimis jos buto kaina yra 15 000 Eur. Pareiškėjos manymu jai priklausančio buto vertei nustatyti turi būti padaryta nekilnojamojo turto ekspertizė.
Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėtas apie tai nepranešus suinteresuotiems asmenis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 1 dalis).
Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones ir nukeliant neapibrėžtam laikui teismo sprendimo realų įvykdymą – ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pagrindinių civilinio proceso tikslų bei principų, t. y. teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-105-340/2011). Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinta, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.
Motyvuojamoji dalis
CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti.
Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vykdymo procese, turi būti nustatyti CPK 144 straipsnyje numatyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai, tačiau ypatumas yra tas, jog jos taikomos, kai jau būna pripažintos ar apgintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ir/ar teisėti interesai ir sprendimas būna įsiteisėjęs (CPK 18 straipsnis). Todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones, kurios nukelia teismo sprendimo realų įvykdymą, itin svarbu, suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei užtikrinti proceso koncentruotumo principo, be kita ko, reiškiančio, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką (CPK 7 straipsnis), įgyvendinimą.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, pagrindas teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra motyvuotas byloje dalyvaujančio asmens prašymas, kuriame nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti motyvuotas bei pagrįstas įrodymais (CPK 178 straipsnis). Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, pareiškėjo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).
Būtinumas užtikrinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamo tikslo įgyvendinimą nustatyti šių priemonių taikymo pagrindą bei vadovautis ekonomiškumo, teisingumo, proporcingumo, asmenų lygybės principais suponuoja teismui pareigą, sprendžiant dėl konkrečios laikinųjų apsaugos priemonių rūšies taikymo ir jos taikymo masto, preliminariai (lot. prima facie) įvertinti ieškiniu (skundu) pareikštus reikalavimus, pateiktus įrodymus ir patį teismo sprendimą, kuris būtų priimtas ieškinio (skundo) tenkinimo atveju, vykdytinumo prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1575/2010; 2011 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1122/2011). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-276/2012).
Nagrinėjamu atveju teismas, pasisakydamas dėl skundo dėl antstolio S. O. Grašio veiksmų pagrįstumo, pažymi, kad į klausimą, ar pareiškėjos skundas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus pareiškėjos pareikšto skundo vertinimas, kuris nereiškia skundo nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Teismas, preliminariai įvertinęs pateiktą skundą, daro išvadą, jog pareiškėja nepateikė pagrįstų įrodymų, kurie leistų teigti, jog antstolis S. O. Grašys neteisėtai ir nepagrįstai paskelbė pareiškėjai J. N. nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), varžytines.
Remiantis nurodytu, darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė pirmos sąlygos taikant laikinąsias apsaugos priemones, t. y. neįrodė, kad skundas yra tikėtinai pagrįstas.
Kalbant dėl antros sąlygos taikant laikinąsias apsaugos priemonės, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu, kadangi gali būti parduotas varžytynėse pareiškėjai priklausantis turtas tretiesiems asmenims, kurie taptų sąžiningais įgijėjais. Kaip buvo nurodyta anksčiau, teismas nenustatė, kad antstolis būtų pažeidęs vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Dėl šios priežasties šiuo metu nėra jokio pagrindo išvadai, kad nesustabdžius varžytinių bus pažeisti pareiškėjos interesai.
Be to, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja neįrodė pirmos sąlygos taikant laikinąsias apsaugos priemones, todėl teigtina, kad nėra grėsmės būsimam teismo sprendimo neįvykdymui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, neegzistuojant pirmajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinai sąlygai, nėra pagrindo plačiau pasisakyti dėl kitos sąlygos egzistavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-257-236/2019).
Teismas pažymi, kad šioje stadijoje sprendžiamas tik klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau nenagrinėjamas pats skundas iš esmės, todėl teismas tik preliminariai įvertina skundo pagrįstumą, taigi nepasisako dėl visų pareiškėjos argumentų, kurie iš esmės yra skundo nagrinėjimo dalykas.
Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė objektyvių duomenų, leidžiančių daryti prielaidą, kad antstolio atlikti veiksmai yra neteisėti ir nepagrįsti, ir jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, 147 straipsniu, 290 straipsniu, 291 straipsniu, 510 straipsniu
nutaria:
pareiškėjos J. N. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.