Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo G. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 59-76 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde nurodoma, kad G. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos būtų visapusiškai naudingas – visuomenei nereikėtų nuteistojo išlaikyti, jis mokėtų mokesčius, kurtų šeimą ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, kiti nuteistieji matytų pavyzdį, kad reabilitacijos centrai gali daryti teigiamą įtaką žmogui, pataisos namai, perkėlę nuteistąjį į reabilitacijos centrą, nukreiptų jį tinkama linkme, o pats nuteistasis galėtų pradėti naują gyvenimą. Būnant reabilitacijos centre, nuteistasis būtų nuolat stebimas, pirmus tris mėnesius jam būtų paskirtas globėjas ir šiuo laikotarpiu jis neturėtų teisės palikti reabilitacijos centro teritorijos, su juo kiekvieną dieną dirbtų psichologas bei socialiniai darbuotojai, taip pat nebūtų jokios galimybės vartoti narkotikus. Tuo tarpu, pataisos namuose G. B. gyvena tarp narkotikus vartojančių asmenų, jį išlaiko visuomenė, pareigūnams neįdomu, ką jis veikia, jį laiko izoliuotą, kas reiškia, kad didžiausia tikimybė, jog atlikęs bausmę jis į laisvę išeis nepasitaisęs.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Išnagrinėjus nuteistojo skundą ir įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, G. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir G. B. paskirta galutinė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 25 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendis pakeistas – panaikintas šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinimas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nurodant, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 4 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nuosprendžiu, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 25 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės subendrintos ir G. B. paskirta galutinė 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia: 2014 m. lapkričio 6 d.

Bausmės pabaiga: 2020 m. gegužės 5 d.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Nuteistasis G. B. ½ dalį bausmės bus atlikęs 2017 m. rugpjūčio 5 d. (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tačiau jis yra pateikęs prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, o vadovaujantis BVK 157 straipsnio 3 dalimi, nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį, pastarasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš būtinų formaliųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo pagrindų yra numatyti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatai – nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi sudaryti pagrindą manymui, kad nuteistasis, išėjęs iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atlikus G. B. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą, naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei (70 balų). Tokiu atveju, turi būti svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nors po paskutinio nuosprendžio priėmimo nuteistasis Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai yra pristatomas pirmą kartą, tačiau laisvės atėmimo bausmę pastarasis atlieka jau nuo 2014 m. ir jo nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinta ne kartą. 2015 m. rugsėjo 17 d., vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad pastarasis priklauso vidutinės rizikos grupei – 90 balų. 2016 m. birželio 13 d. G. B. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika – 70 balų. Atlikus vertinimą 2016 m. gruodžio 20 d., ji nesikeitė – 70 balų. Prieš skundžiamo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo priėmimą, buvo nustatyta, kad G. B. vis dar priklauso vidutinės rizikos grupei – 70 balų. Per šį laiką nuteistajam ne tik buvo atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jis taip pat neperkeltas į pusiaukelės namus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad nuteistasis pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nepadarė, ji ilgą laiką (beveik metus) išliko tokia pati, nors yra nustatyti net 45 rizikos balai, kuriuos sudaro dinaminiai veiksniai, t. y. tokie, kuriuos yra galimybė keisti. Tuo tarpu, nuo 2016 m. kovo mėn. nuteistasis pasyviai dalyvauja įkalinimo įstaigoje vykdomose pataisos programose, be to, turi galiojančią nuobaudą už narkotinių medžiagų vartojimą. Šios aplinkybės nesuteikia teismui pagrindo svarstyti kitų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui reikšmingų aplinkybių, kadangi asmuo neatitinka formaliųjų BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų šio instituto taikymo sąlygų. Įstatyme numatytų imperatyvių sąlygų neatitikimas užkerta kelią lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, todėl materialiųjų sąlygų svarstymas būtų beprasmis ir sprendimo nekeistų. Jei nuteistasis ilgą laiką nedaro jokios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje, jis keis savo elgesį, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Skunde nuteistasis akcentuoja norą gydytis priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, tačiau iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad būdamas įkalinimo įstaigoje, jas vis tiek vartoja, nors yra izoliuotas nuo jį laisvėje supusios neigiamos aplinkos. Taigi, žemesnės instancijos teismo išvada, kad noras gydytis yra labiau deklaratyvus, laikytina pagrįsta. Pataisos namuose, taip pat kaip ir reabilitacijos centre, nuteistasis turi galimybę bendrauti su psichologu, taip pat ir su socialiniais darbuotojais, lankyti įvairius užsiėmimus, susijusius su priklausomybės ligomis ir jų gydymu. Pažymėtina, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. gegužės 2 d. nutarime Nr. 59-76, be kita ko, G. B. yra rekomenduojama konsultuotis su įstaigos psichologu ir dalyvauti AN grupės užsiėmimuose.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis G. B. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų formaliųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, šio instituto taikymas yra negalimas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo G. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.