- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-23
- Bylos Nr.
- e2-22925-820/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03064-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda
- Atsakovas
- UAB „Jarkesta“
- Ieškovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Advokatai
- Jurij Binevič
- Kategorijos
- 2.5.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jarkesta“ dėl žalos atlyginimo, trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvauja Trakų rajono savivaldybės administracija, viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“, uždaroji akcinė bendrovė „AMG projektai“
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):Priteisti iš atsakovo 582,83 EUR nuostolių, kuriuos patyrė draudikas išmokėjęs draudimo išmoką draudėjui.Priteisti procesines palūkanas.Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, jog Įmonių, įstaigų, organizacijų turto draudimo taisyklių pagrindu su VŠĮ „Plačiajuostis internetas" sudarė įmonių, įstaigų, organizacijų turto draudimo sutartį Nr. ĮT022536 ir apdraudė įmonei priklausantį turtą. 2014 m. spalio 31 d. apdraustasis turtas buvo apgadintas UAB "Jarkesta" vykdant kasinėjimo darbus ir nutraukus kabelį prie Senųjų Trakų seniūnijos Ieškovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 582,83 EUR draudimo išmoką dėl apgadinto apdraustojo turto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. (pareiga atlyginti padarytą žalą) ir 6.1015 str., ( draudikui išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens), todėl UAB Jarkesta privalo atlyginti 582,83 EUR.
Atsakovas UAB „Jarkesta“ pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas nurodė, jog 2014 m. spalio mėn. atsakovas UAB „Jarkesta“ vykdė žemės kasimo darbus elektros kabelio paklojimui Trakų raj. savivaldybėje, prie Senųjų Trakų seniūnijos pastato. Darbai buvo vykdomi pagal nustatyta tvarka patvirtintą ir su visomis suinteresuotomis įmonėmis ir organizacijomis suderintą projektą. Darbų projektą parengė ir suderino UAB „AMG Projektai“. Šiame projekte nėra jokių duomenų apie tai, jog prie Senųjų Trakų seniūnijos pastato yra VšĮ „Plačiajuostis internetas“ šviesolaidinis kabelis, todėl apie tai, kad darbų atlikimo vietoje yra VšĮ „Plačiajuostis internetas“ kabelis ir kad į šio kabelio nužymėjimą turi būti pakviestas šios įmonės atstovas, atsakovui nebuvo žinoma.Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.246 - 6.249 straipsnius, civilinei atsakomybei atsirasti yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai; 2) priežastinis ryšys; 3) kaltė; 4) žala. Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą, nagrinėjamoje civilinėje byloje privalo įrodyti esant visas keturias sąlygas būtinas civilinei atsakomybei atsirasti. Atsakovo manymu, nagrinėjamu atveju ieškovas civilinėje byloje neįrodė esant visas sąlygas būtinas atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti.Pagal Geodezijos ir kartografijos techninį reglamentą (GKTR) 2.01.01:1999 „LR teritorijoje statomų požeminių tinklų ir komunikacijų geodezinių nuotraukų atlikimo tvarką“ nutiesus požeminius tinklus ir komunikacijas (iki jų užpylimo gruntu), privalu atlikti jų geodezines nuotraukas. Nuotraukose turi būti parodyta topografiniuose planuose esama situacija po 15 m į visas puses nuo statomo objekto su plane esamais ir naujai nutiestais inžineriniais tinklais, kaip reikalauja techninės instrukcijos ir nurodymai (GKTR 2.11 punktas). Baigus geodezinės nuotraukos lauko darbus, per 5 darbo dienas naujai paklotos požeminės komunikacijos privalo būti pažymėtos inžinerinio topografinio plano M 1:500 planšetėse arba papildyta georeferencinių duomenų bazė (GKTR 2.9 punktas). Apskrities viršininko administracijai (miesto (rajono) savivaldybei) perduodama vienas geodezinės nuotraukos dokumentacijos egzempliorius, o užsakovui - kiekvienos komunikacijos rūšies dokumentacijos 3 egzemplioriai (GKTR 2.11 punktas). Taigi ginčo vietoje buvusių komunikacijų tinklų (sviesolaidinio interneto linijos) geodezinė nuotrauka projekto sudarytojui UAB „AMG Projektai“ būtų parodžiusi interneto linijos išsidėstymą ir atsakovas būtų buvęs informuotas apie interneto kabelio buvimo faktą kasinėjimo darbų metu.
Tretysis asmuo VšĮ „Plačiajuostis internetas“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies.Nurodė, jog trečiojo asmens kabelis atsakovo atliekamų darbų vietoje buvo įrengtas ir kabelių linijos, kurios sudėtinė dalis yra atsakovo nutrauktas kabelis, išpildomoji geodezinė nuotrauka Trakų rajono savivaldybei buvo pateikta 2007 m. spalio 23 d., todėl atsakovo argumentai neatitinka tikrovės. Atsakovas atkasdamas kabelį, atkasė apsauginę juostą. Aptikęs ryšių infrastruktūrą arba signalinę juostą, nepažymėtą darbų projektuose, turi nutraukti darbus ir imtis priemonių ryšių infrastruktūros saugumui užtikrinti bei pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai. Atsakovas to nepadarė, todėl pažeidė teisės aktų nustatytą tvarką. Tretysis asmuo UAB „AMG projektai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog Trakų rajono savivaldybė pagal užklausą pateikė požeminių komunikacijų žemėlapio ištrauką. Pagal atsiųstus duomenis UAB „AMG projektai“ suderino topografinį planą su visomis suinteresuotomis organizacijomis. AB „Teo“ neįspėjo, jog šiame topografiniame plane atvaizduoti ir VšĮ „Plačiajuostis internetas“ elektroniniai ryšiai. Nurodytoje teritorijoje nėra sargelio, kuris rodo, jog šioje vietoje yra paklotas VšĮ „Plačiajuostis internetas“ tinklas. UAB „AMG projektai“ negalėjo žinoti apie VšĮ „Plačiajuostis internetas“ elektroninių ryšių trasą, nes jų trasos ir AB „Teo“ trasos žymėjimas yra identiškas. Savivaldybės pateiktoje medžiagoje nebuvo duomenų apie VšĮ „plačiajuostis internetas“ tinklą. UAB „AMG projektai“ parengtoje toponuotraukoje ir projekte buvo atvaizduota VšĮ „Plačiajuostis internetas“ elektroninių ryšių trasa, tik nebuvo nurodyta, jg tai VšĮ „Plačiajuostis internetas“ priklausanti trasa, nes projektuotas neturėjo duomenų, jog trasa priklauso būtent VšĮ „Plačiajuostis internetas“ ir trasos žymėjimas buvo identiškas AB „Teo“ tinklų žymėjimui, o topografinė nuotrauka ir projektas buvo suderinti su AB „Teo“Atsakovas darbus atliko mechanizuotu būdu, o turėjo pagal žiniaraštį dirbti rankiniu būdu, tada nebūtų nutraukęs kabelio. Atsakovas privalėjo nevykdyti darbų, kai rado kabelį ir kabelis buvo atvaizduotas projekte.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).Teismas nustatė žemiau esančias aplinkybes.Byloje nėra ginčo, jog trečiojo asmens VšĮ „Plačiajuostis internetas“ kabelis buvo nutrauktas. Atsakovas UAB „Jarkesta“ neginčija, jog jos darbuotojai nutraukė kabelį. Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimais dėl to, jog topografinėje nuotraukoje nėra pažymėtas VšĮ „Plačiajuostis internetas“ kabelis. Atsakovo teigimu, jis darbus vykdė ne mechanizuotai, kaip nurodyta akte, o rankiniu būdu. Radę kabelį, iškvietė AB „Teo“ darbuotoją, kuris nurodė, jog kabelis ne jų, todėl tęsė darbus ir nutraukė kabelį.UAB „ELTELNETWORKS“ sudarė Kabelio pažeidimo / nutraukimo aktą Nr. RE-14-99 (1 t., p. 33; toliau tekste - Aktas). Akte nurodyta, jog darbus vykdė atsakovas UAB „Jarkesta“ pagal UAB „AMG projektai“ atliktą projektą, kad atliekant darbus buvo pažeistas VšĮ „Plačiajuostis internetas“ kabelis. Iš atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto Nr. RE-14-99 (1 t., p. 28) matyti, kad atstatant nutrauktą kabelį buvo atlikta darbų už 872,45 EUR. Ieškovas trečiajam asmeniui VšĮ „Plačiajuostis internetas“, atlikęs 289,62 EUR išskaitą, išmokėjo draudimo išmoką – 582,83 EUR (1 t., p. 29-30, 32).Atsakovas teigia, jog vykdant darbus buvo atkastas nežinomas kabelis, kuris nebuvo pažymėtas topografinėje nuotraukoje ir nepažymėtas signaline juosta.Statybos techninio reglamento STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ 14 punktas nustato, kad jei kasant gruntą aptinkami brėžiniuose ar plane (geodezinėje nuotraukoje) nenurodyti inžineriniai statiniai, archeologinis paveldas ar kultūros paveldo objekto vertingosios savybės, darbai laikinai sustabdomi. Statinio statybos rangovas ar Statantis ūkio būdu statytojas (užsakovas) išsiaiškina, kam priklauso inžineriniai statiniai, pareikalauja iš naudotojų juos užfiksuoti brėžiniuose, suderina tolesnės žemės darbų vykdymo priežiūros tvarką ir leidžia tęsti darbus. Statybos techninio reglamento STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ 15 punktas nustato, kad inžinerinių tinklų, kitų inžinerinių statinių ar archeologinio paveldo sugadinimą, saugomų augalų rūšių ir bendrijų radviečių ar augaviečių sunaikinimą ar sugadinimą vykdant žemės darbus atsako statinio statybos rangovas ar Statantis ūkio būdu statytojas (užsakovas) teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai ir kiti teisės aktai nenumato kitaip.Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklių 297 punktas nustato, kad asmenys, atliekantys darbus, po žeme aptikę viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūrą arba signalinę juostą, nepažymėtą šių darbų projektuose, turi iš karto nutraukti darbus, imtis priemonių viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros saugumui užtikrinti ir apie tai pranešti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (toliau – Tarnyba).Iš topografinių nuotraukų (1 t., 69, 86-89) matyti, jog yra pažymėtas VšĮ „Plačiajuostis internetas“ kabelis, kuris sutampa su AB „Teo“ kabeliu, tačiau nėra nurodyta, jog kabelis priklauso VšĮ „Plačiajuostis internetas“. Kaip minėta, Akte nurodyta, jog dirbama buvo mechanizuotai, atsakovas teigia, kad dirbo rankiniu būdu. Aplinkybė, kokiu būdu buvo dirbama šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes atsakovas pripažino, jog rado kabelį ir iškvietė AB „Teo“ atstovą, kuris nurodė, jog kabelis ne jo. Taip pat neturi teisinės reikšmės faktas, ar atsakovas rado signalinę juostą , ar ne, nes teisės aktas įpareigoja veikti vienodai, tiek radus singalinę juostą, tiek radus ryšių infrastruktūrą, t. y. kabelį. Tokiu atveju atsakovas privalėjo veikti teisės aktų nustatyta tvarka, konkrečiai pagal Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklių 297 punktą atsakovas, po žeme aptikęs viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūrą arba signalinę juostą, nepažymėtą šių darbų projektuose, turėjo iš karto nutraukti darbus, imtis priemonių viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros saugumui užtikrinti ir apie tai pranešti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai. Atsakovas pažeidė minėto teisės akto nustatytą tvarką, nes radęs nežinomą kabelį nepranešė Ryšių reguliavimo tarnybai, nesustabdė darbų, bet priešingai leido darbuotojams juos tęsti ir juos tęsiant pažeidė VšĮ „Plačiajuostis internetas“ šviesolaidinį kabelį jį nutraukdamas. Kabelio nutraukimu buvo padaryta 872,45 EUR žala kabelio savininkui VšĮ „Plačiajuostis internetas“, kuriam ieškovas, kaip draudikas, išmokėjo draudimo išmoką – 582,83 EUR. Tarp atsakovo neteisėto veikimo – darbų tęsimo atkasus nežinomą kabelį ir padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys ir atsakovas yra kaltas, jog nesilaikė teisės aktų nustatytos tvarkos. Taigi yra nustatytos visos atsakovo atsakomybės sąlygos, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 582,83 EUR žalos atlyginimo regreso tvarka (CK 6.245 – 6.249 str., 6.114 str., 6.1015 str.). Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistina procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teismas patenkino ieškinį pilnai, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).Ieškovas sumokėjo 18 EUR žyminio mokesčio (1 t., p. 3, 27). Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovų priteistina 18 EUR bylinėjimosi išlaidų.Tretysis asmuo UAB „AMG projektai“ patyrė 100 EUR išlaidas advokato pagalbai apmokėti (1 t., p. 92-93). Ieškinį patenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 98 str.). Teismas patyrė 5,66 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, ieškinį patenkinus, priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis). Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
patenkinti ieškinį.
Priteisti ieškovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (į. k. 40103840140) iš atsakovo UAB „Jarkesta“ (į. k. 300555179) 582,83 EUR (penkis šimtus aštuoniasdešimt du euro ir 83 euro centus) žalos atlyginimui, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 582,83 EUR (penkis šimtus aštuoniasdešimt du euro ir 83 euro centus) nuo ieškinio priėmimo (2016 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 18 EUR (aštuoniolika euro) žyminio mokesčio.
Priteisti trečiajam asmeniui UAB „AMG projektai“ (į. k. 301507098) iš atsakovo UAB „Jarkesta“ (į. k. 300555179) 100 EUR (vieną šimtą euro) advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Jarkesta“ (į. k. 300555179) 5,66 EUR (penki euro ir 66 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.