- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-03
- Bylos Nr.
- 1-2166-836/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20092-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Civilinis ieškovas
- E. A. K., E. K., L. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. S., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teista:
2018 m. birželio 20 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį - 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme. BK 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams su įpareigojimais, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs,
kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (trys veikos), padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S. 2019 m. gegužės 14 d. apie 19.40 val., turėdama tikslą neteisėtai užvaldyti svetimą turtą, pro nerakintas duris įsibrovė į nukentėjusiajai E. K. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur iš koridoriaus pagrobė svetimą, E. K., priklausantį bendros 260 eurų vertės turtą: bevertes rankinę su joje buvusia pinigine, kurioje buvo 260 eurų, padarydama E. K. 260 eurų turtinę žalą.
Be to, A. S. 2019 m. balandžio 29 d. apie 12.30 val., turėdama tikslą neteisėtai užvaldyti svetimą turtą, pro nerakintas duris įsibrovė į nukentėjusiajai L. M. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš sandėliuko pagrobė svetimą, nukentėjusiajai L. M., priklausantį bendros 380 eurų vertės turtą: 30 eurų vertės piniginę, kurioje buvo 350 eurų, padarydama L. M. 380 eurų turtinę žalą.
Be to, A. S. 2019 m. balandžio 13 d. apie 11.00 val., turėdama tikslą neteisėtai užvaldyti svetimą turtą, pro nerakintas duris įsibrovė į nukentėjusiajai E. A. K. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur iš virtuvės pagrobė svetimą, E. A. K., priklausantį bendros 30 eurų vertės turtą: 5 eurų vertės piniginę su joje buvusiais 22 eurais ir 3 eurų vertės kosmetinę, padarydama E. A. K. 30 eurų turtinę žalą.
Kaltinamajai pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (vagystės)
E. K. atžvilgiu
Apklausta teisme A. S. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad datos nepamena, bet galėjo būti kaip kaltinime nurodyta, nepamena kelintą valandą, nuėjo į namą (duomenys neskelbtini), buto nepamena, bet buvo pirmame aukšte ir galėjo būti 1 butas. Durys buvo atidarytos, įėjo, pamatė rankinę, ištraukė piniginę ir išėjo. Rankinė buvo koridoriuje ant skalbimo mašinos, violetinės spalvos. Būdama bute atidarė rankinę ir paėmė rudą piniginę. Rankinėje buvo ir mobilaus ryšio telefonas, bet jo neėmė. Piniginę įsidėjo į tašę ir išėjo iš buto. Toliau nuo namo apžiūrėjo piniginę, joje rado 260 eurų ir juos paėmė, o piniginę išmetė toliau už krūmų. Nuėjo pas sugyventinį A. ir jau abu ėjo į parduotuvę, kur pirko maistą. A. klausė iš kur pinigai, bet ji nesakė. Vogė viena, neturėjo maisto, todėl vogė. Į parduotuvę atvažiavo to buto šeimininkė, uždarė duris, iškvietė policiją, sakė, kad pinigus pavogė, bet ji nieko nesakė. Prie namo vaikai žaidė futbolą ir vieno vaiko paprašė palaikyti megztinį, nes su juo buvo nepatogu. Civilinį ieškinį pripažįsta, gailisi. Atsiprašė nukentėjusiosios. Nedirba ir jokių pajamų neturi. Turi vienerių metų dviejų mėnesių dukrą, kurią augina jos mama, nes jos gyvenimo sąlygos netiko. Materialinė padėtis bloga. Galvoja, kad ras darbą ir atlygins nukentėjusiajai žalą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios visiško kaltės pripažinimo, jos kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
2019 m. gegužės 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog 2019-05-14 19.40 val. adresu (duomenys neskelbtini) iš neužrakintų namų pavogė E. K. priklausančią piniginę rudos spalvos, kurioje buvo apie 260 eurų, piniginė buvo įdėta į bordinės spalvos rankinuką (1 t., b. l. 4-5).
2019 m. gegužės 15 d. pareiškime E. K. nurodė, kad 2019 m. gegužės 14 d., apie 19.40 val., iš jos neužrakintų namų, esančių (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas bordinės spalvos rankinukas ir jame buvusi piniginė su apie 260 eurų įvairiomis kupiūromis ir monetomis. Vėliau rankinukas rastas laiptinėje ant buto durų rankenos (1 t., b. l. 35-42).
Nukentėjusioji E. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-05-14, apie 19.20 val., grįžo į namus, (duomenys neskelbtini) ir koridoriuje ant šaldytuvo padėjo savo 12 eurų vertės bordo spalvos dirbtinės odos rankinę Rankinėje buvo jai priklausantis 500 eurų vertės mobiliojo ryšio telefonas "Samsung" su 3 eurų vertės SIM kortele ir 10 eurų vertės dirbtinės odos rudos spalvos piniginė su pamušalu vidinėje dalyje, užtrauktukais ir kišene, kurios vidinėje dalyje ant juodos spalvos pamušalo buvo baltos spalvos dėmė ir įsegtas baltos spalvos metalinis žiogelis. Piniginėje buvo 260 eurų įvairiomis kupiūromis ir monetomis. Vakar buvo nuėmusi bankomate vyro pensiją 500 eurų, parduotuvėje ir vaistinėje išleido apie 70 eurų bei sumokėjo 45 eurų mokesčių ir namuose vyrui davė kelionei 125 eurų. Todėl tiksliai žino, kad piniginėje buvo 260 eurų. Taip pat rankinėje buvo beverčiai daiktai: šūkos, vaistinės "Camelija" nuolaidų kortelė, akiniai, akinių valymo nosinė. Nuėjo į miegamąjį, kai išgirdo, kaip brakštelėjo durys. Tada su vyru puolė prie durų, o kadangi jų buto durys yra dvigubos, tai antrosios- lauko durys buvo neuždarytos. Vyras jai pasakė, kad ji ateidama neuždarė buto durų. Ji dar nustebo ir pasakė vyrui, kad taip negali būti. Vyras uždarė duris, o po dviejų minučių atėjo jos draugė J. Ū. ir atnešė minėtą rankinę. J. pasakė, kad ją rado pakabintą ant jų, K., buto durų rankenos iš laiptinės pusės. Jurgitai pasakė, kad rankinė tikrai buvo ant šaldytuvo. Tada Jurgita pasakė, kad ką tik prasilenkė su romų tautybės moterimi, kuri ėjo iš laiptinės. Iškarto atidarė rankinę ir pamatė, kad nėra minėtos rudos spalvos piniginės. Su vyru ir J. puolė vytis minėtą moterį, tačiau jos nerado. Tuo metu prie jų atvažiavo J. vyras G. Ū., kuriam papasakojo apie vagystę, tada jis pasakė, kad ką tik prasilenkė su romų tautybės moterimi, einančia į (duomenys neskelbtini) pusę. Tada J. įsėdo į jų šeimos automobilį ir jie nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), ten moters neradę, J. su vyru nuvažiavo į Akademijoje, Parko g. 10, esančią parduotuvę "Mini Market", kur rado minėtą romų tautybės moterį. Ji kreipėsi į policijos pareigūnus, kurie atvažiavo ir sulaikė minėtą romų tautybės moterį. Kadangi rankinė su joje esančiu mobilaus ryšio telefonu ir kitais minėtais beverčiais daiktais buvo pakabinti ir rasti ant buto durų rankenos, pretenzijų dėl jų neturi ir turtinė žala dėl jų jai nepadaryta. Padaryta 270 eurų turtinė žala dėl 10 eurų vertės piniginės su joje buvusiais 260 eurų vagystės (1 t., b. l. 52-55, 56).
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta rudos spalvos dirbtinos odos piniginė 11X7 cm dydžio, užsegama ties viduriu užtrauktuku, kurį atidarius viduje yra juodos spalvos medžiaginis pamušalas. Priekinėje dalyje yra neužsegama kišenė su pamušalu, ant kurio yra baltos spalvos dėmė, šalia įsegtas baltos spalvos metalinis žiogelis. Apvertus piniginę, kitame šone yra užtrauktuku užsegama kišenė. Atidarius užtrauktuką viduje yra juodos spalvos pamušalas. Piniginė dėvėta (1 t., b. l. 68-71). Apžiūrėta piniginė grąžinta nukentėjusiajai (1 t., b. l. 74).
Policijos suvestiniu išrašas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. gegužės 14 d. 19.52 val. į Bendrąjį pagalbos centrą gautas telefoninis pranešimas apie tai, kad iš namų galimai romų tautybės moteris pavogė pranešėjos piniginę ir pasišalino (1 t. b. l. 77-79).
Liudytoja J. Ū. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-05-15, apie 19.40 val., su vyru įvažiuodama į savo draugės E. K. namų kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), pamatė romų tautybės vaiką apie 8-10 metų amžiaus, kuris stovėjo prie draugės namo kampo ir laikė rankose galimai baltos spalvos rankšluostį. Šio vaiko požymių nurodyti ir atpažinti negali, kadangi tuo momentu pastebėjo iš draugės laiptinės išeinančią romų tautybės moterį, kurį užbėgus už namo kampo, paėmė iš minėto vaiko rankšluostį ir užmetusi sau ant pečių, nuėjo link bendruomenės namų, esančių Vainotiškių g. Ši romų tautybės moteris atrodė apie 20-22 metų amžiaus, 170 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, pailgo veido, tamsių bruožų. Ji vilkėjo rusvos spalvos liemenę. Žino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Jos vardo ir pavardės nežino. Ji dažnai ateina į (duomenys neskelbtini) parduotuvę apsipirkti, todėl ją puikiai iš matymo pažįsta. Nuėjusi prie E. buto durų, paskambino į duris, atsidarė buto lauko duris ir ant jų, bet vidinėje pusėje, tarpduryje pamatė ant rankenos kabančią bordo spalvos E. rankinę. Ją paėmė ir įeidama į buto koridorių dar pajuokavo, kad E. ją pamiršo ant durų rankenos, tačiau E. buvo nejuokinga, ji pasakė, kad rankinė buvo koridoriuje ant šaldytuvo. Prisiminė, kad pamatė išbėgančią iš E. laiptinės romų tautybės moterį ir suprato, kad ji galimai įvykdė vagystę. Apie tai pasakė E. ir T., ir visi išbėgo iš laiptinės ieškoti tos moters. Neradę jos Vainotiškiuose, pasakė vyrui apie šį įvykį ir visi įsėdo į jų automobilį ir nuvažiavo moters ieškoti jau su vyru kartu. Apvažiavo Vainotiškį ir Akademiją, tačiau jos nerado. Važiuojant prie "Mini Market" parduotuvės, esančios Parko g. 10, Akademija, ji pamatė romų tautybės vaiką ir suprato, kad ji galimai yra parduotuvėje, kur ją ir rado jau apsipirkusią, turėjo maišelį su maisto produktais. Priėjusi prie jos pasakė, kad atiduotų, ką paėmė ir kartu su romų tautybės moterimi išėjo iš parduotuvės. Žinojo, kad E. paskambino policijos pareigūnams ir jų laukė. Tuo metu ši romų tautybės moteris neigė pavogusi pinigus, tačiau jau prieš pat atvažiuojant policijos pareigūnams pasakė, kad nenori turėti reikalų su policija ir gali grąžinti pinigus (1 t., b. l. 85-88).
Liudytojas G. Ū. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir liudytoja J. Ū. (1 t., b. l. 91-94).
Liudytoja J. K. parodė, kad 2019-05-14, apie 20.10 val., į parduotuvę atėjo du iš matymo pažįstami romų tautybės vaikinas ir mergina ir kartu su jais buvo du romų tautybės berniukai, kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Vaikinas ir mergina pirko maisto prekes-daržoves, dešreles, vaisius. Už prekes mokėjo mergina 20 eurų kupiūra. Mergina piniginės neturėjo, rankoje turėjo tik tą vienintelę kupiūrą. Tuo metu kitoje kasoje romų tautybės vaikinas, su kuriuo ji buvo atėjusi, pirko degtinę, o už ją mokėjo iš grąžos mergina. Po to jie nusipirko dar kelis loterijos bilietus ir išėjo iš parduotuvės 20.29 val. (1 t., b. l. 96-97).
2019 m. gegužės 15 d. parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamoji A. S. patvirtino savo parodymus bei parodė vietą ant žolės prie ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), kur po vagystės išmetė tuščią piniginę. Priėjus arčiau, rasta ir paimta ruda dirbtinės odos piniginė (2 t., b. l. 71-77).
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bet kurio iš alternatyvių veiksmų nustatymo.
Nagrinėjamu atveju kaltinamoji A. S. teisme pripažino, jog į butą ėjo su tikslu vogti. Ėjo į butus vogti slapta. Jeigu kas būtų matęs, būtų nėjus vogti. Tikrindavo duris, kurios užrakintos, kurios ne. Pripažino, jog įsibrovė pro nerakintas duris į butą, nurodytą kaltinime ir iš jo pavogė kaltinime nurodytus daiktus ir pinigus. Jos kaltę patvirtina byloje surinkti duomenys: nukentėjusiosios pareiškimas, parodymai, liudytojų parodymai ir kiti rašytiniai įrodymai. Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra pačios kaltinamosios prisipažinimu, kitais rašytiniais įrodymais teismas daro išvadą, kad kaltinamoji A. S. 2019 m. gegužės 14 d. apie 19.40 val., turėdama tikslą neteisėtai užvaldyti svetimą turtą, pro nerakintas duris įsibrovė į nukentėjusiajai E. K. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur iš koridoriaus pagrobė svetimą, E. K., priklausantį bendros 260 eurų vertės turtą: bevertes rankinę su joje buvusia pinigine, kurioje buvo 260 eurų, padarydama E. K. 260 eurų turtinę žalą. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nusikalstama veika buvo padaryta 2019 m. gegužės 14 d., o ne 15 d. kaip nurodyta kaltinime, todėl šis netikslumas nekeičiant kaltinimo esmės tikslinamas. Taigi, vertindamas teismui pateiktus ir ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu teismas nustatė, kad A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, veika kvalifikuota teisingai.
Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (vagystės)
L. M. atžvilgiu
Apklausta teisme A. S. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad datos nepamena, galėjo būti kaip nurodyta kaltinime balandžio 29 d., valandos nepamena, bet galėjo būti kaip nurodyta kaltinime prieš pietus 12.30 val. galėjo būti Rudzinsko gatvėje, įsibrovė pro nerakintas duris į butą, pasiėmė piniginę su pinigais, kurioje buvo 350 eurų. Pinigus pasiėmė, o piniginę išmetė trečiame ar ketvirtame aukšte ant laiptų, ar kažkur palėpėje. Pinigai buvo po 50 eurų kupiūromis. Pinigus išleido parduotuvėse. Nukentėjusiosios nepažįsta. Durys buvo atidarytos ir užėjo, nes vaikščiojo po laiptinę. Nežino kokiu tikslu ten ėjo. Norėjo maistui pinigų užsidirbti. Gailisi, civilinį ieškinį pripažįsta.
Be kaltinamosios visiško kaltės pripažinimo, jos kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
2019 m. gegužės 23 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog L. M. pranešė, jog 2019 m. balandžio 29 d., apie 14 val. namuose, (duomenys neskelbtini), dingo jos piniginė, kurioje buvo 350 eurų, dokumentai, banko kortelės (1 t., b. l. 15-16).
2019 m. gegužės 23 d. L. M. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2019 m. balandžio 29 d., apie 14 val. grįžusi į namus (duomenys neskelbtini), sandėliuke pasigedo 30 eurų vertės vyriškos juodos piniginės, kurioje buvo 350 eurų - 7 kupiūros po 50 eurų ir dokumentų: asmens tapatybės kortelės, vairuotojo pažymėjimo, dviejų banko kortelių ir parduotuvių nuolaidų kortelių, dėl ko jai padaryta 380 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 98-100).
2019 m. gegužės 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), už dviejų metrų nuo lauko durų yra patalpa, kuriame yra pakaba, ant pirmos pakabos nuo durų pakabinta moteriška mėlyna rankinė (1 t., b. l. 105-113).
Nukentėjusioji L. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-04-29 apie 13.30 val., jai telefonu paskambino dukra A. I., kuri apie 12 ar 12.30 grįžo iš mokyklos namo ir paklausė, ar ji nebuvo namuose, kadangi rado buto duris praviras į namo laiptinę. Be to dukra ėmė sakyti, kad koridoriuje prie durų, jaučia svetimų kvepalų kvapą. Dukrai liepė patikrinti, ar namuose esančiame tamsiame kambaryje, kurį vadina sandėliuku, yra jos rankinė su pinigine. Sandėliukas ir jo durys yra bute, apie 1,50 m nuo įėjimo durų, todėl atidarius lauko duris yra nesudėtinga į jį patekti. Rankinę visada kabindavo sandėliuke ant sienos, prie pat jo durų viduje. Dukra po kelių minučių pasakė, kad rankinė sandėliuke yra, o piniginės joje nėra. Pokalbio su dukra metu suprato, kad ji buvo namuose neužsirakinusi lauko durų. Suprato, kad į namus buvo kažkas patekę ir pavogė piniginę. Sugrįžo į namus ir apžiūrėjusi buto duris, jokių durų ir spynos apgadinimų nepastebėjo. Namuose pamatė, kad sandėliuke nėra piniginės su 350 eurų- septyniomis kupiūromis po 50 eurų. Dvi kupiūros po 50 eurų buvo įdėtos viename piniginės skyrelyje, o penkios kupiūros po 50 eurų įdėtos kitame skyrelyje. Piniginė buvo natūralios odos, juodos spalvos, vyriško tipo, užsegama juostele, jos vertė 30 eurų. Taip pat piniginėje buvo Swedbank ir SEB banko dvi kortelės ir įvairių parduotuvių nuolaidų kortelės. Piniginėje buvo ir jos asmens tapatybės kortelė bei vairuotojo pažymėjimas. Daugiau nei iš rankinės, nei iš namų niekas nebuvo dingę. Pagalvojo, kad reikia apžiūrėti namo laiptinę ir užlipusi į namo trečią aukštą, kur yra pastogė, pamatė ant grindų gulinčią savo piniginę. Ją apžiūrėjo ir pamatė kad ji nesugadinta, joje buvo visi išvardinti dokumentai ir kortelės. Nebuvo tik pinigų, dėl ko jai padarytas 350 eurų nuostolis. Grįždama į namus, nieko nepastebėjo ir nematė. Kas galėjo pavogti piniginę, nežino. 2019 m. žiemos metu ir pavasarį, tikslaus laiko pasakyti negali, savo namo kieme ir laiptinėje yra mačiusi romų tautybės moteris. Jos prašydavo pinigų, neva dėl to, kad joms sunku gyventi. Jokių kitų svetimų žmonių daugiabučio laiptinėje nepastebėjo, kadangi pirmame aukšte gyvena senyvo amžiaus žmonės, pas kuriuos svetimi neateina, o antrame aukšte gyvena tik ji viena. Mano, kad tai galėjo padaryti romų tautybės moterys, kurios ir vaikščiojo po namus (1 t., b. l. 117-120).
Savanoriško daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusioji L. M. pateikė tyrimui juodos spalvos piniginę (1 t., b. l. 134-136).
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta juodos spalvos odinė piniginė. Padarytos nuotraukos. Piniginė grąžinta nukentėjusiajai (1 t., b. l. 137-140, 142).
2019 m. gegužės 28 d. parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamoji A. S. patvirtino savo parodymus ir parodė nusikaltimo padarymo aplinkybes (2 t., b. l. 101-106).
Nagrinėjamu atveju kaltinamoji A. S. teisme pripažino, jog į butą ėjo tikslu vogti, nes neturėjo pinigų maistui. Į butą įėjo slapta, pro nerakintas duris ir pagrobė svetimą turtą: 30 eurų vertės piniginę, kurioje buvo 350 eurų, padarydama L. M. 380 eurų turtinę žalą. Jos kaltę patvirtina byloje surinkti duomenys: nukentėjusiosios pareiškimas, parodymai, A. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir kiti rašytiniai įrodymai. Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra pačios kaltinamosios prisipažinimu, kitais rašytiniais įrodymais teismas daro išvadą, kad kaltinamoji A. S. 2019 m. balandžio 29 d. apie 12.30 val., turėdama tikslą neteisėtai užvaldyti svetimą turtą, pro nerakintas duris įsibrovė į nukentėjusiajai L. M. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš sandėliuko nukentėjusiajai L. M., priklausantį bendros 380 eurų vertės turtą. Taigi, vertindamas teismui pateiktus ir ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu teismas nustatė, kad A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, veika kvalifikuota teisingai.
Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (vagystės)
E. A. K. atžvilgiu
Apklausta teisme A. S. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad datos neprisimena, ji nuėjo į Parko gatvę, namo numerio nepamena. Nepamena kiek rado pinigų, gal 30-40 eurų. Durys buvo praviros, bute šeimininkės nebuvo. Pateko į virtuvę, rado dvi pinigines, vienoje buvo tik dokumentai, o kitoje 30 eurų. Gailisi, ieškinį pripažįsta, nukentėjusiosios atsiprašė. Neturėjo maisto, todėl eidavo vogti. Pripažįsta, kad visus tuos tris kartus ėjo su tikslu vogti. Ėjo į butus vogti slapta. Jeigu kas būtų matęs, vogti būtų nėjus. Tikrindavo duris, kurios užrakintos, ar ne.
Be kaltinamosios visiškos kaltės pripažinimo, jos kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
2019 m. gegužės 27 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog kreipėsi E. A. K., kuri nurodė, kad 2019-04-13 apie 11 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ruošdamasi eiti į parduotuvę, virtuvėje pasigedo tamsiai rudos spalvos, dirbtinės odos piniginės, kurioje buvo 20 eurų banknotas ir apie 2 eurus monetomis, asmens tapatybės kortelė, įvairios nuolaidų kortelės. Taip pat pasigedo tamsiai mėlynos spalvos su baltomis juostomis kosmetinės, kurioje buvo įdėti trys ant juostelės suverti raktai. Taip pat, dingo ir ant palangės gulėjusi nenaudojama piniginė, kuri buvo tuščia (1 t., b. l. 26-27).
2019 m. gegužės 27 d. E. A. K.pareiškime nurodyta, kad 2019-04-13 apie 11 val., namuose, (duomenys neskelbtini), ruošdamasi eiti į parduotuvę, virtuvėje pasigedo tamsiai rudos spalvos dirbtinės odos piniginės, kurioje buvo 20 eurų banknotas ir apie 2 eurus monetomis, jos asmens tapatybės kortelė, įvairios nuolaidų kortelės. Taip pat pasigedo tamsiai mėlynos spalvos su baltomis juostomis kosmetinės, kurioje buvo įdėti ant juostelės suverti trys raktai. Taip pat, dingo ir ant palangės gulėjusi nenaudojama piniginė, kuri buvo tuščia. Prašo išsiaiškinti šį įvykį ir nubausti kaltus asmenis (1 t., b. l. 153-155).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) durys yra šarvuotos, kitos durys yra rudos spalvos. Virtuvės kairėje pusėje yra virtuvinis komplektas su indais ir kitais namų apyvokos daiktais ir virtuvinis staliukas, ant kurio yra akiniai, indelis, popierinio rankšluosčio rulonas ir moteriška rankinė (1 t., b. l. 159-168).
Nukentėjusioji E. A. K.ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-04-13 apie 11 val., būdama viena savo namuose, (duomenys neskelbtini) susiruošė į parduotuvę apsipirkti, todėl buto durys tą dieną buvo neužrakintos. Prieš išeidama prisiminė, kad reikėtų išvėdinti kambarius. Piniginę, kurioje buvo sudėti pinigai, paliko ant virtuvinio stalo, o pati nuėjo į miegamąjį kambarį atidaryti lango. Šis kambarys yra priešingoje pusėje nuo virtuvės ir dar reikia pereiti per svetainę, iš miegamojo virtuvės nesimato ir kas ten vyksta, pamatyti negalima. Nuo buto durų iki virtuvinio stalo ant kurio buvo padėta piniginė yra maždaug 3 metrai, todėl iki jos patekti labai paprasta. Miegamajame galėjo užtrukti apie 5-10 minučių, kadangi dar sutvarkė ir patalynę. Atėjusi į virtuvę, pirmiausiai pamatė, kad nėra ant stalo paliktos piniginės. Iš karto suprato, kad į butą buvo kažkas užėjęs, kadangi niekaip kitaip piniginė dingti negalėjo. Tai buvo tamsiai rudos spalvos, dirbtinės odos, užsegama spaustuku, su keliais skyreliais ir kišenėlėmis, iš kurių vienas užtraukiamas užtrauktuku ir skirtas sudėti monetoms. Piniginėje buvo viena 20 eurų kupiūra ir apie 2 eurus smulkiomis monetomis. Kiek ir kokių monetų tiksliai buvo, kadangi nebeprisimena. Piniginės vertė 5 eurai. Taip pat ten buvo jos asmens tapatybės kortelė ir įvairios parduotuvių nuolaidų kortelės. Iš karto nulipo į laiptinės apačią, tikėdamasi rasti tuos, kas pas ją buvo atėjęs ir paėmė piniginę. Nieko neradusi nei laiptinėje, nei kieme, užlipo į savo laiptinės ketvirtą aukštą. Ten taip pat nieko nerado. Grįžusi į savo butą pamatė, kad nuo palangės dingusi kosmetinė, nedidelė, tamsiai mėlynos spalvos, su įstrižomis baltomis juostomis, kurioje buvo trys buto raktai suverti ant juostelės. Kosmetinės vertė 3 eurai. Labai išsigando, kadangi raktai buvo nuo buto ir dar ne nuo jos, o nuo prižiūrimo, kurio šeimininkė gulėjo ligoninėje. Padarytas 22 eurų nuostolis. 2019-04-16 į jos namus atvyko policijos pareigūnai, kurie gražino piniginę su nuolaidų kortelėmis ir asmens tapatybės kortele, kosmetinę su raktais ir dar vieną, namuose buvusią nenaudojamą piniginę, kurios pradžioje nebuvo pasigedusi. Ji buvo bevertė ir nenaudojama. Jokių radimo aplinkybių nežino ir pasakyti negali. Ne vieną kartą savo namo laiptinėje matė romų tautybės moteris, kurių nepažįsta. Maždaug prieš pusmetį, tikslaus laiko neprisimena, pamatė judinamą savo buto rankeną. Staigiai atidariusi duris, pamatė romų tautybės moterį, kuriai pasakė, kad yra skambutis ir jei nori patekti į butą, gali paskambinti. Moteris atsiprašė, sakydama, kad pateko ne į tą laiptinę, kurioje buvo susitarusi susitikti. Įtaria, kad pinigines ir kosmetinę pavogė romų tautybės moterys. Be to, buvo girdėjusi, kad gyvenvietėje panašiai yra nukentėję ir daugiau asmenų. Svetimų asmenų laiptinėje nebūna, kadangi visi senai gyvena ir vieni kitus žino. Be to, visi yra vyresnio amžiaus asmenys ir pas juos svetimi nevaikšto (2 t., b. l. 3-6, 7).
Kauno AVPK Kėdainių r. PK Veiklos skyriaus vyr. tyrėjos S. G. tarnybiniame pranešime dėl E. A. K. priklausančių daiktų nurodyta, kad pavogti jai priklausantys daiktai tyrimui nebuvo pateikti, kadangi minėtus daiktus nukentėjusioji grąžinimo dieną išmetė (2 t., b. l. 22)
Parodymų patikrinimo metu įtariamoji A. S. parodė butą (duomenys neskelbtini), iš kurio pavogė 350 eurų (2 t., b. l. 71-79).
Parodymų patikrinimo metu įtariamoji A. S. patvirtino savo 2019-05-28 duotus parodymus (2 t., b. l. 123-128).
Nagrinėjamu atveju kaltinamoji A. S. teisme taip pat pripažino, jog į butą ėjo tikslu vogti, nes neturėjo pinigų maistui. Į butą įėjo slapta, pro nerakintas duris ir pagrobė svetimą turtą – piniginę su pinigais. Jos kaltę patvirtina byloje surinkti duomenys: nukentėjusiosios pareiškimas, parodymai, A. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir kiti rašytiniai įrodymai. Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra pačios kaltinamosios prisipažinimu, kitais rašytiniais įrodymais teismas daro išvadą, kad kaltinamoji A. S. 2019 m. balandžio 13 d. apie 11.00 val., turėdama tikslą neteisėtai užvaldyti svetimą turtą, pro nerakintas duris įsibrovė į nukentėjusiajai E. A. K. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur iš virtuvės pagrobė svetimą, E. A. K., priklausantį bendros 30 eurų vertės turtą: 5 eurų vertės piniginę su joje buvusiais 22 eurais ir 3 eurų vertės kosmetinę, padarydama E. A. K. 30 eurų turtinę žalą. Vertindamas teismui pateiktus ir ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu teismas nustatė, kad A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, veika kvalifikuota teisingai.
Bausmės skyrimas.
Kaltinamosios A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padariusi nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdama recidyvistė (turėdama neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę A. S., teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė trys baigtus apysunkius nusikaltimus. Nustatyta A. S. viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamoji teisiama antrą kartą, teistumas neišnykęs, naujas trys nusikalstamas veikas padarė turėdama teistumą (2 t., b. l. 146-158), bausta administracine tvarka (2 t., b. l. 159-162), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruota, pagal Sodros išrašo duomenis nuo 2019-03-21 iki 2021-07-22 registruota kaip asmuo auginantis vaiką iki trejų metų (2 t., b. l. 164, 165), turi mažametį vaiką (2 t., b. l. 163), VšĮ Kėdainių Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos kabinete neregistruota (2 t., b. l. 168). Teismas kaltinamajai bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes matyti, jog kaltinamoji ne pirmą kartą daro vagystes, nors ir gailisi padariusi šias nusikalstamas veikas, kritiškai jas įvertino, tačiau kaltinamoji išvadų nedaro, antrą kartą teisiamas už vagystę. Atkreiptinas dėmesys, jog pastaroji 2017 m. vasario 3 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo buvo BK 93 straipsnio pagrindu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikaltimą numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Taigi teistumas už tyčinį nusikaltimą kaltinamajai neišnykęs, o ji ir vėl padarė trys tyčinius nusikaltimus, todėl pagal BK 27 straipsnį ji yra laikoma recidyviste. Nusikaltimų recidyvas yra siejamas su asmeniu, vėl padariusiu tyčinį nusikaltimą ir keliančiu didesnį pavojų visuomenėje, o tokiam asmeniui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, teismas mano, jog kaltinamajai bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus tik sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytas griežčiausias bausmes - laisvės atėmimą mažesnio dydžio nei sankcijos vidurkis. Švelnesnių bausmių skirti kaltinamajai nėra pagrindo. Bauda neskirtina, kadangi kaltinamoji niekur nedirba, neturi jokių pajamų, kaip pati nurodė vagiliauja, kadangi neturi už ką nusipirkti maisto. Pagal Sodros išrašo duomenis A. S. nuo 2019-03-21 iki 2021-07-22 yra registruota kaip asmuo auginantis vaiką iki trejų metų (2 t., b. l. 164), turi mažametį vaiką - dukrą gimusią (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 163), nors teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jos vaiką augina mama, tačiau byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad mažametį vaiką nuolatinai augina kiti asmenys, todėl vadovaujantis BK 49 straipsnio 6 dalimi jai arešto bausmė neskirtina. Taip pat neskirtina ir laisvės apribojimo bausmė, kadangi kaip matyti ji įtakos kaltinamajai nepadarė, nes ši vėl padarė net trys nusikalstamas veikas.
A. S. savikritiškas savo veiksmų įvertinimas, nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų veikų, civilinio ieškinių pripažinimas, noras įsidarbinti, atlyginti nukentėjusiems asmenims turtinę žalą, rodo, kad jos asmenybė nėra tiek pavojinga, kad būtų reikalas ją izoliuoti nuo visuomenės. Teismas mano, kad kaltinamoji gali dar taisytis būdama laisvėje ir tik tuomet jei nepateisins teismo pasitikėjimo, ji bus izoliuojama nuo visuomenės. Todėl kaltinamajai skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau vykdymas atidėtinas minimaliam laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Taigi šiuo laikotarpiu kaltinamoji turi įrodyti, jog geba laikytis įstatymų ir ateityje nebenusikals. Nustatydamas įpareigojimo rūšį, teismas sprendžia, kad labiausia bausmės paskirtį atitiks paskyrus įpareigojimus: pradėti dirbti, arba mokytis, arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6 punktas ir 7 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji kaltę pripažino, gailisi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti jas sudedant iš dalies prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių paskirtų bausmių dalis. Kadangi iš kaltinamosios yra priteisiami civiliniai ieškiniai, todėl prokurorės prašoma baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas nėra skirtina.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji dėl nusikalstamų veikų padarymo kalta prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, kaltinamajai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, kaltinamosios išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 14 d. 20.40 val. iki 2019 m. gegužės 16 d. 11.25 val. (2 paros) (2 tomas, b. l. 45-46, 50).
Dėl civilinių ieškinių.
Baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė ir nukentėjusioji E. K. pareiškė 260,00 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 65).
Baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė ir nukentėjusioji L. M. pareiškė 350,00 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 131).
Baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė ir nukentėjusioji E. A. K. pareiškė 22,00 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 17).
Kaltinamoji A. S. civilinius ieškinius pripažįsta visiškai.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda netekus turto, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji A. S. padarė nusikalstamas veikas, kurios priežastiniu ryšiu susijusios su nukentėjusioms E. K., L. M. ir E. A. K. padaryta turtine žala. Kadangi visais trimis atvejais buvo įsibrauta į butus ir pavogti grynieji pinigai iš nukentėjusiųjų, todėl civiliniais ieškiniai dėl turtinės žalos pagrįsti, kaltinamoji su jais sutiko, dydžių neginčijo. Ši turtinė žala atsidaro dėl kaltinamosios kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl turtinę žalą nukentėjusiosioms turi pareigą atlyginti kaltinamoji.
Dėl kitų procesinių klausimų.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 tomas, b. l. 138-139). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: piniginės, kurios grąžintos nukentėjusiosioms, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos nukentėjusiųjų žinioje.
Laikinas nuosavybės apribojimas netaikytas.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji nedirba, neturi jokių pajamų, iš kaltinamosios nepriteistinos bylinėjimosi (pašto) išlaidos valstybei.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė E. K. atžvilgiu) ir nuteisti ją 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
A. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė L. M. atžvilgiu) ir nuteisti ją 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
A. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė E. A. K. atžvilgiu) ir nuteisti ją 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti jas sudedant iš dalies, prie griežčiausios bausmės paskiriant švelnesnių bausmių dalis ir skirti subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 6 punktu ir 7 punktu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, A. S. paskiriant įpareigojimus:
1) per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, arba mokytis, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
2) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymųsi,
3) dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, kaltinamosios išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 14 d. 20.40 val. iki 2019 m. gegužės 16 d. 11.25 val. (2 paros).
A. S. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios E. K. civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 260,00 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų 00 ct) E. K. turtinės žalos atlyginimui.
Civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios L. M. civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350,00 Eur (trys šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) L. M. turtinės žalos atlyginimui.
Civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios E. A. K. civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22,00 Eur (dvidešimt du eurus 00 ct) E. A. K. turtinės žalos atlyginimui.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pinigines, kurios grąžintos nukentėjusiosioms, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos nukentėjusiųjų žinioje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.