Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutarimo, kuriuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla R. A. (toliau – R. A.) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 110 str. 1 d. nutraukta, R. A. veiksmuose nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. birželio 11 d. Vilniaus apskrities policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio postinis P. L. R. A. atžvilgiu surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2014 m. gegužės 11 d., apie 23.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Elektrėnų sav., R. A. šuo garsiai lojo ir trikdė žmonių ramybę ir poilsį, nurodant, kad šiais savo veiksmais R. A. pažeidė Elektrėnų savivaldybės tarybos 2013-12-19 sprendimu Nr. 03V-1127 patvirtintų Gyvūnų laikymo taisyklių II sk., 6.8. p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 110 str. l d.

Šio protokolo pagrindu 2014 m. rugpjūčio 19 d. R. A. atžvilgiu buvo priimtas nutarimas, kuriuo R. A. pripažintas kaltu pagal LR ATPK 110 str. 1 d. ir nubaustas 60 (šešiasdešimties) litų bauda.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, R. A. jį apskundė Trakų rajono apylinkės teismui, kuris 2014 m. lapkričio 1 d. nutarimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą R. A. atžvilgiu nutraukė, nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. M., V. M. ir R. R., apklausiami bylos nagrinėjimo metu, parodė, kad 2014 m. gegužės 11 d., apie 23.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), R. A. šuo garsiai lojo tokiu būdu trikdydamas minėtų asmenų poilsį ir ramybę. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių asmenų parodymus atmetė, tokio savo sprendimo nepagrįsdamas jokiais objektyviais duomenimis. Pažymima, kad bylos duomenimis nenustatytas šių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi, t.y. nenustatyta, kad pastarieji yra suinteresuoti melagingai įskųsti R. A. ir duoti prieš jį melagingus parodymus.

Tuo tarpu vertinant liudytoju bylos nagrinėjimo metu apklausto G. A. – R. A. dėdės, parodymus, akcentuojama, kad jo parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, kadangi būtent jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, siekiant, kad jo sūnėnas R. A. nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn. Be to, teismo posėdžio metu apklausiamas R. A. ir pats nurodė, kad nėra tikras, ar jo bute laikomas šuo nelojo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal LR ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

LR ATPK 257 str., numatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. A. buvo kaltinamas tuo, kad 2014 m. gegužės 11 d., apie 23.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Elektrėnų sav., R. A. šuo garsiai lojo ir trikdė žmonių ramybę ir poilsį. Tokiais savo veiksmais R. A. pažeidė Elektrėnų savivaldybės tarybos 2013-12-19 sprendimu Nr. 03V-1127 patvirtintų Gyvūnų laikymo taisyklių II sk., 6.8. p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 110 str. l d. (b. l. 15).

LR ATPK 110 str. 1 d., inter alia, įtvirtinta, kad gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimas, užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų šimtų litų. Atsižvelgiant į aptariamos teisės normos turinį, matyti, kad ji yra blanketinė, t.y. nukreipianti į kitą teisės aktą, kurio aptarimas, sprendžiant asmens atsakomybės pagal šio straipsnio nuostatas klausimą, yra būtinas. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, surašyto R. A. atžvilgiu, jis buvo kaltinamas LR ATPK 110 str. 1 d. įtvirtinto teisės pažeidimo padarymu už tai, kad savo veiksmais pažeidė Elektrėnų savivaldybės tarybos 2013-12-19 sprendimu Nr. 03V-1127 patvirtintų Gyvūnų laikymo taisyklių II sk., 6.8. p. Aptariamame punkte įtvirtinta gyvūno laikytojo pareiga užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų triukšmo, netrikdytų žmonių ramybės ir viešosios rimties.

Kaip matyti iš G. M. 2014 m. gegužės 12 d. policijos pareigūnams pateikto skundo turinio, 2014 m. gegužės 11 d. kaimynų A., gyvenančių (duomenys neskelbtini), šuo nuo 18.00 val. iki 23.00 val. trukdė jų ramybę savo lojimu. Kaimynė buvo įspėta, atsakė, kad ji turi teisę iki 23.00 val. trukdyti kaimynų ramybę (b. l. 17).

Analogiškas aplinkybes G. M. nurodė ir apklausiamas teismo posėdžio metu, papildomai paaiškindamas, kad R. A. jis pažįsta, pastarasis yra kaimynų sūnus. Jie gyvena viename name. Jis parašė pareiškimą ant jo tėvų, o ne ant jo, nes šuns šeimininkai yra jo tėvai. Jis policijoje buvo apklaustas ir policija pas jį buvo du kartus. Už šuns lojimą atsakingi šeimininkai. Jis parašė pareiškimą, nes nuo 18 val. iki 23 val. šuo nedavė ramybės, jis lojo ir staugė, nes nieko namuose nebuvo. Šeštadienį irgi tas pats buvo, kai jis išvažiavo iš namų, šuo vėl lojo. Iš vakaro kai šuo lojo, jis kitą dieną sutiko J. A. su šunimi, pasakė, kad, jei dar kartą bus triukšmas, jis parašys pareiškiamą, o ji jį puolė įvairiais žodžiais, ir jis tada nuvažiavo ir parašė pareiškimą. Šuns šeimininkai yra A.. Raimondas atvažiuoja į tą butą ir vėl išvažiuoja. Jie sako, kad šuo gali loti, kad be pavadėlio gali vedžioti ir be antsnukio. Jie turi du šunis. Šuo lojo apatiniame bute, kuris yra po jo butu. Kai nieko nelieka namuose šuo pradeda loti ir staugti. Nurodė, kad nesekė R. A. 2014 m. gegužės 11 d., su kitais kaimynais apie tai nekalbėjo, taip pat nežino, kelintą valandą R. A. buvo namuose. Jis girdėjo kai atėjo jo tėvai ir šuo nustojo loti ir staugti. Jis tą pačią dieną nesikreipė į policiją.

Šiai įvykių sekai neprieštarauja ir liudytojos V. M. parodymai, kad Raimondą ji pažįsta. Jis yra jų kaimynų vaikas. Problemos kyla dėl šunų lojimo. Jie turi du šunis ir dvi kates. Tie šunys nieko blogo nedaro, tik, kad jie nestaugtų naktimis. Dar dieną galima pakentėti, bet kai reikia keltis į darbą, o šuo loja iki 23 val., jie nepikti, bet kai šuniuką palieka vieną, jis tada pradeda loti. Ten gyvena J. A. ir R. A.. O ar sūnus būna ten, ji nežino, jis tai atvažiuoja, tai išvažiuoja. Jie pareiškimą rašė ne ant Raimondo, o ant kaimynų. Ji negali apkaltinti Raimondo, ne jis ten mažai būna. Su šuniu vaikščioja Janė ir Ričardas. Čia nieko nebūtų, jeigu su Janina galima būtų susikalbėti. Jie vieną karta paskambino, kad jie sugrįžtų, nes šuo loja. O ryte susitikus kaimynai pradeda rėkti dėl to, kad prašo nutildyti šunis. Ten, kur kiti šunys gyvena, ji jų negirdi. Parodė, jog apačioje yra du šuniukai, du butai, kurie laiko šunis, o apačioje yra butas, kuriame yra šuo, bet ji jų negirdi.

Aptartų asmenų parodymus teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas G. A., paaiškinęs, kad Raimondas yra jo brolio sūnus. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Name yra 6 šunys ir visi loja, staugia. Kai nieko nebūna namuose tai pasitaiko, kad šunys loja, staugia, bet jie jiems netrukdo, jie ramiau reaguoja į viską. Brolis nepiktus šunis laiko, bet juk kiekvienas šuo loja. Gal tuo metu nieko nebuvo namuose, kad šunys lojo. Jis žino, kad tie šunys gyvena 6 bute, o kas jų šeimininkai, nežino. Ar jie jo brolio, ar brolienės, jis nežino. Pirmame aukšte yra du šunys. Policininkas užėjo pas jį ir viską surašė. Policininkas paklausė, ar loja šunys, atrodo, kad buto nenurodė. Jis nepasakė, kad šeštame bute lojo. Jam pareigūnas net nedavė perskaityti, ką jis parašė. Jam davė pasirašyti ir jis pasirašė.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja R. R. parodė analogiškas aplinkybes, paaiškindama, kad Raimondą ji pažįsta, jis yra kaimynų sūnus. Ji gyvena 12 bute. Amžinai po darbo lojimas. Jeigu jie išeina, tai šunys pastoviai loja, kaukia. Loja tik 6 bute šunys. Gretimame bute taip pat laiko šunį, bet ji jo negirdi. Tie šunys nepikti, kai juos palieka vienus, tai jie staugia, o kai jie būna namuose, tai šunis nestaugia. Vieną vakarą ji iki vidurnakčio nemiegojo, nes jie tada buvo išvykę. O jai girdisi šunų lojimas. Ji neturi bendrų vidinių sienų. Kas darosi gretimoje pusėje ji negirdi. Jos butas 4 aukšte. Ji žino, kad tame bute registruoti Ričardas ir J. A.. Kiek ji žino, Raimondas nepriregistruotas, jis šiuo metu ten gyvena. Jis retai ten būna. Jos aukšte yra šuo ir trečiam aukšte yra šuo. Šalia jos šuo neloja. Ji prieš du metus buvo pas Raimondą atėjusi dėl šuns. Raimondo tėvai nėra dirbantys. Kai Raimondo tėvai būna namuose, tai šunys neloja. Ji nežino, ar tuo metu buvo Raimondo tėvai namuose, bet šunys lojo.

Analizuojant aptartų asmenų parodymų pagrįstumą R. A. inkriminuojamo teisės pažeidimo kontekste matyti, kad visi aptarti asmenys betarpiškai patvirtino, jog jų ramybę trikdo būtent R. A. laikomi šunys, tačiau papildomai paaiškino, jog be šio asmens šunų, name viso yra dar šeši šunys, nurodydami, kad jie, priešingai nei R. A. augintiniai, neloja. Šių duomenų kontekste, sprendžiant R. A. administracinės atsakomybės pagal LR ATPK 110 str. 1 d. klausimą, svarbu paminėti ir tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas R. A. atžvilgiu buvo surašytas iš policijos pareigūnams kitą dieną po nagrinėjamo įvykio pateikto G. M. skundo, todėl patikrinti, ar aptariamą dieną lojo būtent R. A. priklausantys augintiniai, nebuvo galimybių.

Tuo tarpu pats R. A. savo kaltės jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme nepripažino. Aiškindamas nagrinėjamo įvykio aplinkybes 2014 m. birželio 20 d. paaiškinime, R. A. nurodė, kad įvykio dieną jam išeinant iš namų, jo šuo nelojo, grįžęs, šuns lojimo jis taip pat negirdėjo. Apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes pasiteiravus šalia gyvenančios kaimynės, ji pastarajam paaiškino, kad šuns lojimo, dėl kurio galėtų būti sutrikdyta visuomenės ramybė, ji negirdėjo (b. l. 25-26).

Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja teismo posėdžio metu apklausta E. S., parodžiusi, kad Raimondą pažįsta, jis kaimynas. Vieną vakarą atėjo policijos pareigūnas ir paklausė, ar ji girdėjo pas kaimynus lojant šunis, bet ji nieko negirdėjo, todėl neturėjo ką sakyti. Ji gyvena 5 bute. Ji negirdėjo, kad šuo lojo, jis loja kai paskambina į jų butą, bet tai yra normalu. Ji negali sakyti, kad girdėjo, jeigu iš tiesų negirdėjo. Ji iš šešto buto niekada negirdėjo šuns lojimų.

Analogiškai nagrinėjamo įvykio aplinkybes teismo posėdžio metu aiškino ir liudytoja S. G., nurodžiusi, kad Raimondą pažįsta, jis kaimynas. Ji pati gyvena 4 bute. Buvo atėjęs iš policijos pareigūnas, apklausė dėl šunų lojimo. Ji datos neatsimena ir pretenzijų jokių neturėjo. Ji pasakė, kad šunys jiems netrukdo, jie neloja. Jie suloja tik tada, kai grįžta kažkas iš namiškių, bet naktims jokių lojimų nebuvo. Jai nieko nesigirdi, šunys nepikti. Kiekviename aukšte yra šunų. Kažkokių problemų dėl lojimų nėra. Ji naktį negirdi, kad kažkas lotų. Ji tik girdi kai išveda šunis. Ji su policijos pareigūnu tik pasikalbėjo, bet jis nieko nerašė. Jis pasakė, kad buvo nusiskundimai iš kaimynų.

Kaip matyti iš aptartų asmenų parodymų, jie, priešingai nei G. M., V. M., G. A. ir R. R., nagrinėjamo įvykio dieną jokio šunų lojimo negirdėjo. Šių liudytojų nurodytos įvykio aplinkybės iš esmės prieštarauja G. M., pateikusio skundą nurodytoms aplinkybėms bei liudytojų V. M., G. A. ir R. R. parodymams. Šių duomenų kontekste, t. y. įvertinus pakankamai prieštaringus liudytojų parodymus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad skundas dėl R. A. galimo teisės pažeidimo teisėsaugos institucijoms buvo pateiktas tik kitą dieną po nagrinėjamo įvykio, todėl objektyvių galimybių patikrinti G. M. skunde nurodytas aplinkybes nebuvo, spręstina, kad byloje esančių duomenų nepakanka padaryti neginčijamą išvadą, kad R. A. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 110 str. 1 d., požymiai.

Pagrindžiant šią išvadą, būtina pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme. Teismo procesiniame sprendime pateikti įrodymai ir jų analizė negali sukelti abejonių teismo išvadomis dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį Institucijos apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.