- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-07-02
- Bylos Nr.
- T-XX-33-07
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Marčiulionis (pirm.), Stasys Gudynas, Egidijus Laužikas, Ričardas Piličiauskas
- Atsakovas
- Priešgaisrinės apsaugos
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininko), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Stasio Gudyno, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Egidijaus Laužiko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ričardo Piličiausko,
išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal L. D. ieškinį atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno rajono priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. D. padavė ieškinį Kauno rajono apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko 2006 m. rugpjūčio 7 d. įsakymą Nr. 49TE kaip nepagrįstą. Jis nurodė, kad prašomu panaikinti įsakymu jam buvo paskirta nuobauda – papeikimas už darbo drausmės pažeidimus Vilkijos komandoje. Ieškovo nuomone, paskirta neadekvati pažeidimo sunkumui nuobauda. Skiriant drausminę nuobaudą, nebuvo atsižvelgta į darbo drausmės pažeidimo sunkumą, sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip jis dirbo anksčiau.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.
L. D. Kauno apygardos teismui padavė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2007 m. vasario 12 d. nutartimi Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimą panaikino, perdavė bylą nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui kaip pirmosios instancijos teismui. Kauno apygardos teismas nurodė, kad byloje ieškovas yra Kauno rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Vilkijos komandos ugniagesys gelbėtojas, atsakovas – Kauno rajono priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, sprendžia administracinis teismas. Teismas, įvertinęs reikalavimų pobūdį, aplinkybes, sudarančias juridinį ir faktinį pagrindą, nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė rūšinio teismingumo taisykles, ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Dėl šios priežasties teismas nusprendė apylinkės teismo sprendimą panaikinti, o bylą perduoti nagrinėti iš naujo pagal teismingumą Kauno apygardos administraciniam teismui.
Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 18 d. nutartimi, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu, nutarė klausimą dėl bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui perduoti spręsti specialiajai teisėjų kolegijai. Teismas nurodė, kad atsakovo pateikti dokumentai patvirtina, jog L. D. Kauno rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Vilkijos komandoje dirba ugniagesiu gelbėtoju pagal 2002 m. birželio 28 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 64. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus. Kadangi su valstybės tarnautojais darbo sutartys nesudaromos (Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 5 dalis), o L. D. į ugniagesio gelbėtojo pareigas priimtas darbo sutarties pagrindu, teismas padarė išvadą, jog jis valstybės tarnautojo statuso neturi. Teismo vertinimu, tarp L. D. ir Kauno rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos yra susiklostę ne tarnybiniai, o darbo teisiniai santykiai, reglamentuojami Darbo kodekso ir kitų darbo įstatymų, todėl kilęs ginčas nelaikytinas tarnybiniu ginču Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 19 dalies prasme. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalimi, šis ginčas kaip kilęs iš darbo teisinių santykių turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Ginčo rūšinį teismingumą apsprendžia teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, pobūdis. Administracinių teismų kompetencijai, be kitų, priskirta spęsti tarnybinius ginčus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 19 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o bendrosios kompetencijos teismams, be kitų – nagrinėti ginčus, kylančius iš darbo teisinių santykių (Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).
L. D. kelia ginčą dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko įsakymo, kuriuo, vadovaujantis Darbo kodekso 237 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa (taip dokumente), jam pareikštas papeikimas. Apygardos administracinis teismas abejoja, ar byloje keliamas ginčas yra tarnybinis.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 19 dalis tarnybinį ginčą apibrėžia kaip valstybės tarnautojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, ginčą su administracija, susijusį su tarnautojo statuso įgijimu, pasikeitimu ar praradimu ir drausminio poveikio priemonių taikymu.
Nustatyta, kad L. D. Kauno rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Vilkijos komandos ugniagesiu gelbėtoju dirba pagal 2002 m. birželio 28 d. su Kauno rajono priešgaisrine gelbėjimo tarnyba sudarytą darbo sutartį Nr. 64. Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 7 punktas numato, kad darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, šis įstatymas netaikomas. Vidaus tarnybos statuto 5 straipsnio 1 dalis numato, kad vidaus reikalų įstaigų personalą sudaro pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai bei darbuotojai.
L. D. darbas ugniagesiu gelbėtoju grindžiamas darbo sutartimi, jam netaikomas Valstybės tarnybos įstatymas ir jis šio įstatymo taikymo prasme nėra valstybės tarnautojas (Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis), be to, jis nėra vidaus reikalų įstaigos pareigūnu (Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 4 dalis), drausminio poveikio priemonė jam pritaikyta vadovaujantis Darbo kodeksu, todėl vertintina, kad keliamas ginčas kaip neatitinkantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje numatytų požymių nėra tarnybinis, o yra ginčas, kylantis iš darbo teisinių santykių.
Byloje yra priimta ir įsiteisėjusi Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 12 d. nutartis, kuria, remiantis Civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimas panaikintas, o byla perduota nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui kaip pirmosios instancijos teismui. Šioje Kauno apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė rūšinio teismingumo taisykles.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti yra darinys, turintis specialią apibrėžtą kompetenciją. Jai priskirta spręsti klausimus, koks teismas – bendrosios kompetencijos ar administracinis – privalo spręsti kilusį ginčą (Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnis). Šiais klausimais ji priima galutines ir neskundžiamas nutartis. Jokie kitokie įgalinimai Specialiajai teismingumo kolegijai nėra suteikti. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo spręsti nėra teisminė instancija, kuriai įstatymu būtų pavesta vertinti bendrosios kompetencijos teismų ar administracinių teismų priimtus procesinius sprendimus ir juos naikinti. Tačiau Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo spręsti yra institucija, kuriai suteikta kompetencija priimti galutinį procesinį sprendimą dėl to, bendrosios kompetencijos ar administraciniams teismams yra priskirtinas nagrinėti ginčas.
Atsižvelgiant į Specialiosios teisėjų kolegijos kompetenciją, ji nėra saistoma bylą nagrinėjusių teismų priimtais procesiniais sprendimais bylos teismingumo klausimais (Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnis). Specialioji teisėjų kolegija ginčo priskyrimą bendrosios kompetencijos teismams ar administraciniams teismams išsprendžia atsižvelgdama į materialinių teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, specifiką, o ne į tai, kokius procesinius sprendimus teismai buvo priėmę prieš kreipdamiesi dėl bylos teismingumo klausimo išsprendimo. Specialiajai teismingumo kolegijai išsprendus bylos teismingumo klausimą, ankstesni teismų procesiniai sprendimai teismingumo klausimu nebesaisto teismo, kuriam perduodama byla, nepriklausomai nuo to, ar šie procesiniai sprendimai buvo ar nebuvo apskųsti ir panaikinti įstatymų nustatyta tvarka.
Nors įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 12 d. nutartimi konstatuota, kad ši byla teisminga administraciniams teismams, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Specialioji teisėjų kolegija priima galutinę ir neskundžiamą nutartį teismingumo klausimu, į tai, kad bylos teismingumas atitinkamam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlyga, į tai, kad įstatymuose nenustatyta, jog spręsdama ginčo teismingumo klausimą Specialioji teismingumo kolegija turi atsižvelgti į teismų priimtus procesinius sprendimus šiuo klausimu, byla perduotina Kauno rajono apylinkės teismui nagrinėti pirmosios instancijos tvarka. Nagrinėdamas bylą, Kauno rajono apylinkės teismas nėra saistomas Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 12 d. nutarties nurodymais dėl bylos teismingumo.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2, 3 dalimis ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal L. D. ieškinį atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno rajono priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, perduoti Kauno rajono apylinkės teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama.