- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-16
- Bylos Nr.
- N-63-382-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Advokatai
- Algirdas Goštautas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. Š., atstovaujamos advokato Algirdo Goštauto, apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 5 d. nutarimo K. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. sausio 22 d. surašė K. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ši, 2008 m. spalio 19 d., apie 11.29 val., Tilžės gatvėje, Šiauliuose, vairuodama automobilį nedavė kelio nespėjusiai pereiti per reguliuojamąją pėsčiųjų perėją mergaitei, ją kliudė ir nežymiai sužalojo, iš eismo įvykio vietos, pažeisdama Kelių eismo taisykles (toliau - KET), pasišalino, taip pažeisdama KET 35 ir 234 punktų reikalavimus bei padarydama veikas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. vasario 5 d. nutarimu pripažino K. Š. kalta padarius ATPK 127 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas konstatavęs, jog asmens kaltė įrodyta paties asmens prisipažinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Parinkdamas subendrintą nuobaudą – 3150 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams – teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į nustatytas atsakomybę lengvinančią (nuoširdus gailestis) ir sunkinančią (pakartotinumas) aplinkybes, pažeidimų pobūdį, kaltės formą, pažeidėjos asmenybę (dirba, po nagrinėjamų pažeidimų padarymo bausta už KET nesilaikymą).
II.
Nesutikdama su Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimu, K. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą pakeisti, t. y. skirti jai 1000 Lt baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pažeidimas padarytas neatsargiai, o dėl ATPK 127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo nėra jos kaltės. Dėl pastarojo pažeidimo nurodo, jog užsidegus žaliai šviesoforo šviesai kelias sekundes ji nepajudėjo iš vietos, pėsčiųjų srautas buvo praėjęs perėją, todėl ji nesitikėjo, kad dar kažkas gali būti likęs važiuojamojoje dalyje, be to, pėsčioji pati trenkėsi į jos automobilį. Pažymi, jog pėsčioji mažo ūgio, ją užstojo kitas automobilis, todėl daro išvadą, jog dėl mergaitės sužalojimo nėra jos kaltės. Teigia, jog Šiaulių miesto apylinkės teismas netyrė tos aplinkybės, ar pėsčioji P. S. žengė per gatvę vis dar šviečiant žaliam šviesoforo signalui. Dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nurodo, jog atsitrenkusi į jos automobilį mergaitė atsistojo ir nubėgo jai nespėjus išlipti iš mašinos, kas leido suprasti, kad mergaitės sveikatai joks pavojus negresia, juolab, kai važiavimo greitis buvo labai mažas. Atsižvelgiant į tai, mano, jog jai paskirtos nuobaudos neproporcingos ir per didelės. Teigia, jog šiuo atveju taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir nuobaudos švelnintinos. Taip pat pažymi, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad teisė vairuoti jai reikalinga darbe. Nurodo, jog ankstesni pažeidimai nesusiję su žalos asmens turtui ir sveikatai padarymu, todėl jie nereikšmingi sprendžiant nuobaudos skyrimo klausimus, todėl daro išvadą, jog iš esmės nustatytos tik atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pabrėžia, jog savo kaltę teisme pripažino dėl teisinio neišprusimo ir pasekmių nesupratimo.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti palaikydama Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimo motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o nstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Iš apeliacinio skundo argumentacijos matyti, jog K. Š., prašydama tik nuobaudos sušvelninimo, jai inkriminuotus pažeidimus neigia iš esmės teigdama, jog nėra jos kaltės, o kitokios išvados pirmosios instancijos teismas priėjo netinkamai ištyręs bylos medžiagą.
Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad jis priimtas pasirėmus iš esmės tik dviem dokumentais – administracinio teisės pažeidimo protokolu bei 2009 m. sausio 21 d. nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje, kurie šiuo atveju nėra pakankami spręsti apie padarytus pažeidimus. Pabrėžtina, jog nei nukentėjusioji, nei jos įstatyminis atstovas į bylos nagrinėjimą nekviesti ir neapklausti, ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje yra būtini administracinei bylai nagrinėti dokumentai (tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio apžiūros protokolas, specialisto išvada ir kt.), neišreikalauta, taip pažeidžiant įrodymų rinkimo pareigą bei nesiaiškinant visų aplinkybių, reikšmingų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą (ATPK 256 str. 3 d., 284 str. 1 d.).
Taip pat pažymėtina, jog skundžiamame nutarime nurodyta, kad K. Š. savo kaltę pripažino visiškai, tačiau apeliantei tokią aplinkybę neigiant, teisėjų kolegija neturi galimybės to patikrinti, nes byloje nėra teismo posėdžio protokolo. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr.N1-1333/2007).
Teisėjų kolegija pastebi, jog naujos versijos kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, todėl kiekvienu atveju nauja pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo ištirta ir įvertinta.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
K. Š., atstovaujamos advokato Algirdo Goštauto, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 5 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.