Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Z. D. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. LK-N-884, netaikyti nuteistajam Z. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka Z. D., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį ir paskirta bausmė 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus - galutinė bausmė 12 metų laisvės atėmimo. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 5, 9 dalimis 2018 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu ir 2018 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė 12 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2017 m. spalio 20 d., bausmės pabaiga 2029 m. spalio 19 d.

Anksčiau teistas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Z. D. skundas atmestinas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis Z. D. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas sąlygas ir tai laikytina formalaus pagrindo, lygtinio paleidimo taikymui, egzistavimu. Kartu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir į Komisijos nutarimą, sutiktina ir su tuo, jog nuteistojo elgesyje šiuo metu jau egzistuoja ir materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, tai yra jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau, kaip jau aukščiau aptarta šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad Z. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, turi deklaruotą gyvenamąją vietą, nestokojo nuoseklios bei stabilios darbinės patirties bei gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, įkalinimo įstaigoje įsidarbino ir dirba iki šiol. Bausmės atlikimo laikotarpiu iš atlyginimo daromi išskaitymai iš gaunamo atlyginimo ir dengiamos skolos. Socialinius ryšius nuolat palaiko su seserimi, įkalinimo įstaigoje bendrauja skambučių ir pasimatymų pagalba. Nuteistasis bausmės atlikimo metu stengėsi įsitraukti į pozityvią, socialiai priimtiną veiklą. Kalėjime destruktyvių nuteistųjų grupių vengia, drausmine tvarka nebaustas, nuolat skatinamas (25 kartus). Laisvu nuo darbinės veiklos metu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistajam laisvės atėmimo vietoje yra priimtinas disciplinuotas ir ramus elgesys, matomas poreikis save realizuoti priimtinais būdais bei pozityviose veiklose. Bausmės atlikimo metu nuteistasis lankė individualias konsultacijas, taip pat baigė Elgesio keitimo terapiją. Nuteistasis pakankamai komunikabilus, apie savo nusikaltimą kalba atvirai, gailisi, pripažįsta, nevengia dalintis vidiniais išgyvenimais, socialiai prisitaikęs, motyvuotas tiek vidiniams tiek išoriniams pokyčiams. Nuteistasis emociškai stabilus, gynybiškumo, agresijos nestebima. Nuostatos į priežiūrą ir apribojimus teigiamos, asmuo suvokia, kad norint prisitaikyti visuomenėje yra privaloma laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių, formuoja gerus ir pagarbius santykius su priežiūrą vykdančiais pareigūnais. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nerodo negatyvaus elgesio apraiškų, nėra pažeidęs įstaigoje nustatytos tvarkos, nebaustas. Vis tik teismas sprendžia, kad visos šios aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, jos tik atskleidžia tai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Juo labiau, kad tam tikros, iš aukščiau nurodytų, aplinkybės egzistavo ir prieš nuteistajam nusikalstant, kaip pavyzdžiui ir iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistasis turėjo pastovią gyvenamąją vietą, dirbo, palaikė socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau šios teigiamos aplinkybės nuo priešingų teisei veiksmų nuteistojo nesulaikė. Tokiu būdu ir šiuo metu negali būti vertinamos kaip išskirtinai teigiamai nuteistąjį apibūdinančios, pažymėtina, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis.

Bylos duomenys patvirtina, jog nors pagal „OASys“ metodiką Z. D. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančių dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; savitvardos problemos; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių), o atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, vis dar egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, dėl galimo lygtinio paleidimo. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors nuteistasis įsitraukė į resocializacijos procesą dalyvaudamas tikslinėse priemonėse, tačiau šiuo metu negeba įvardinti kriminogeninių veiksnių, paskatinusių nusikalstamą elgesį. Taigi, nuteistojo elgesys atitinka ne visus akivaizdžiai pažangai keliamus kriterijus. Vertinimo metu yra nustatyti apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (patvirtinta gyvenamoji vieta; motyvacija darbinei veiklai), tačiau, kaip jau minėta, šie apsauginiai veiksniai nelaikytini itin išimtinai nuteistąjį sulaikantys nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi gyvenamąją vietą, darbą nuteistasis turėjo darydamas nusikalstamą veiką, o tai kelia pagrįstų abejonių Z. D. reintegracija į visuomenę, siekiu laikytis įstatymų ir gyventi pagal visuomenės priimtinas normas ir taisykles. Todėl nors nuteistojo elgesyje egzistuoja teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir teismą įtikinanti, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės. Teismas atkreipia dėmesį, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek Z. D. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vis tik, nagrinėjamu atveju nenustačius akivaizdaus dinaminių kriminogeninių veiksnių pokyčio nuteistojo elgesyje, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, negalima spręsti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija, šiuo metu jau yra pakankama ir leidžianti spręsti dėl lygtinio paleidimo galimumo. Vis tik sutinkamai su bylos duomenimis bei pritariant Komisijos nutarime nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, darytina išvada, jog nuteistojo elgesys nėra tiek pozityvus ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, kad būtų pagrindas spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo efektyvumą.

Analizuojant kriminalinę nuteistojo istoriją, matoma, kad nuteistasis atlieka pirmą realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę už dviem skirtais apkaltinamais teismo nuosprendžiais subendrintas 2 nusikalstamas veikas susijusias su smurtu prieš artimą asmenį – žmoną. Vertinimo metu kaltę, kaip ir teisminio nagrinėjimo matu kaltę pripažįsta. Nusikalstamas veikas galima priskirti nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio daliai - vykdyti smurtiniai nusikaltimai prieš artimą asmenį. Viso asmuo teistas du kartus. Pažymėtina, kad nuteistajam ankstesniu nuosprendžiu taikyta švelnesnė bausmė – jokios įtakos nepadarė ir nuteistasis nepasimokė bei išvadų nepadarė. Pirmas nusikaltimas – apysunkis – grasino nužudyti žmoną padegdamas namą, praėjus šiek tiek daugiau nei pusei metų žmoną pasmaugė miegančią, t. .y. įvykdė labai sunkų nusikaltimą. Abu nusikaltimus įvykdė vienas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistasis neneigia, kad nevengdavo išgerti. Visa tai suponuoja nuomonę, kad nuteistojo laisvalaikio praleidimo būdai bei tam tikri gyvenimo stiliaus ypatumai praeityje sukūrė situacijas, palankias nusikalsti. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors nuteistasis pripažįsta, kad alkoholį laisvėje vartodavo ne visada atsakingai, nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir nors įkalinimo įstaigoje nebuvo fiksuota apsvaigimo atvejų, tačiau įkalinimo įstaigoje aktyviai nesprendė su alkoholio vartojimu susijusių problemų, ką teismas vertina neigiamai.

Be aukščiau aptartų duomenų visumos, pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Nedidelės paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir lygtinio paleidimo taikymas, jei ir atitinkantis įstatymo nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, nors ir mažos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nuteistajam asmeniui gali sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo. Be to bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuri nėra savitikslė, o teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausmė nuteistam asmeniui natūraliai turi sukelti tam tikrus suvaržymus. Šiuo atveju nuteistasis Z. D. dar yra neatlikęs gana didelės jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies. Todėl šią aplinkybę įvertinus ir aukščiau aptartų duomenų kontekste, spręstina, kad dabartiniame etape pataisos procesas izoliuotai nuo visuomenės, dar nėra baigtas, nors nuteistojo elgesyje stebimi ir teigiami veiksniai, tačiau jie dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti nestruktūruotoje aplinkoje. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo Z. D. skundas, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. LK-N-884 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo Z. D. skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. lapkričio 5 d. priimto nutarimo Nr. LK-N-884 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.