Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, rašytinio tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 210 straipsnio 3 dalį, 211 straipsnio 1 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. sausio 12 d. UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama R. T., krovinių poste (duomenys neskelbtini) pateikė tranzitinę deklaraciją (duomenys neskelbtini), T1 deklaracija patekta su pasibaigusiu tranzito terminu, kuris nurodytas iki 2021 m. sausio 6 d. Tikrinimo metu 2021 m. sausio 13 d. buvo nustatyta, kad T1 deklaracijoje nurodyta plomba (duomenys neskelbtini) nuplėšta, o krovinys perkrautas į kitą transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad 2021 m. sausio 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) sandėlininkas R. T. savavališkai, be muitinės pareigūno leidimo, nurodė iškrauti ir priėmė į sandėlį muitinės prižiūrimas prekes, atgabentas pagal tranzito deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (kabeliai – 1917 kg; gavėjas – UAB (duomenys neskelbtini)) į UAB (duomenys neskelbtini) sandėlius, esančius (duomenys neskelbtini), iš transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) atstovas R. T. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtintų Sąjungos muitinės kodekso 140 straipsnio 1 dalies, 141 straipsnio 2 dalies, 192 straipsnio 2 dalies ir 233 straipsnio 3 dalies nuostatas ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus 210 straipsnio 3 dalyje, 211 straipsnio 1 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje.

R. T. teisės ir pareigos išaiškintos surašant administracinio nusižengimo protokolą, kuriame taip pat buvo nurodyta bylos nagrinėjimo data, vieta ir laikas. Taip pat asmuo teismo pranešimu buvo informuotas apie bylos nagrinėjimą nuotoliniu būdu naudojant ZOOM programą. Tačiau į teismo posėdį R. T. neatvyko (neprisijungė nuotoliniu būdu). Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir paskirti kitą teismo posėdžio datą negauta. Teismui asmuo pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad dėl COVID-19 pandemijos bei esant internetiniams trikdžiams nedalyvaus teismo posėdyje. Pagal ANK 629 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Pagal ANK 630 straipsnio 2 dalį, kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, teismas sprendžia, kad R. T. sąmoningai atsisakė dalyvauti procese ir administracinio nusižengimo byla, kurioje iš esmės visos aplinkybės yra aiškios, gali būti išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Byloje esančiame rašytiniame paaiškinime R. T. nurodė, kad jis 2021 m. sausio 5 d., adresu (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) sandėlyje, priėmė ir iškrovė krovinį iš Rusijos įmonės AO (duomenys neskelbtini) kabelį (1 būgnas, 1917,00 kg). Vairuotojas atidarė mašiną iškrovimui, plombos nepastebėjo, į tranzito dokumento būklę neįsigilino. 2021 m. sausio 8 d. UAB (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad negavo importo deklaracijos, todėl kreipėsi į muitinės tarpininkus su klausimu, ar šiam kroviniui buvo atlikta importo procedūra. Išaiškėjo, kad krovinys buvo pristatytas tiesiai į UAB (duomenys neskelbtini) sandėlį adresu (duomenys neskelbtini). Krovinys buvo pristatytas aplenkiant muitinės terminalą. 2021 m. sausio 13 d. buvo pristatytas krovinys į Vilniaus teritorinės muitinės postą (duomenys neskelbtini) pakartotinam deklaracijos dokumentų sutvarkymui (b. l. 6).

UAB (duomenys neskelbtini) rašytiniame paaiškinime dėl pristatyto ir neišmuitinto krovinio nurodyta, kad 2021 m. sausio 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) iš Rusijos įmonės AO (duomenys neskelbtini) priėmė neišmuitintą krovinį – kabelį (1 būgnas, 1917,00 kg). 2021 m. sausio 8 d. UAB (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad negavo importo deklaracijos, todėl kreipėsi į muitinės tarpininkus su klausimu, ar šiam kroviniui buvo atlikta importo procedūra. Išaiškėjo, kad ekspedicinė įmonė UAB (duomenys neskelbtini) pagal pervežimo užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 11 d. krovinį pristatė tiesiai į UAB (duomenys neskelbtini) sandėlį adresu (duomenys neskelbtini). Sandėlininkas priėmė prekes pagal pateiktą CMR dokumentą, neįtardamas, kad prekės neišmuitintos (b. l. 5).

Tranzito/saugumo lydimajame dokumente (deklaracijoje) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas krovinio siuntėjas – AO (duomenys neskelbtini), gavėjas UAB (duomenys neskelbtini), pakrovimo vieta Rusijoje, iškrovimo vieta Lietuvoje, išvykimo iš įstaigos tikrinimo rezultatas – laikoma, kad atitinka, uždėta 1 plomba Nr. (duomenys neskelbtini), tranzito terminas – 2021 m. sausio 6 d. (b. l. 7-8).

Motyvuojamoji dalis

ANK 210 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Muitinės prižiūrimų prekių iškrovimą iš į Europos Sąjungos muitų teritoriją atvykstančių transporto priemonių (įskaitant šių prekių perkrovimą į kitas transporto priemones) muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno leidimo, muitinės prižiūrimų prekių išdavimas arba paėmimas be muitinės pareigūno leidimo. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą (toliau – SMK) 140 straipsnio, reglamentuojančio Prekių iškrovimą ir tikrinimą, 1 dalyje nurodyta, kad Prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose. Tačiau tokį leidimą gauti neprivaloma neišvengiamo pavojaus atveju, kai būtina nedelsiant iškrauti visas prekes arba jų dalį. Tokiu atveju apie tai nedelsiant informuojama muitinė. SMK 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog Ne Sąjungos prekėms, gabenamoms įforminus tranzito procedūrą, kai šios prekės pateikiamos Sąjungos muitų teritorijoje veikiančiai paskirties muitinės įstaigai laikantis tranzito procedūros taikymo tvarkos taisyklių, taikomi 140 ir 144–149 straipsniai.

ANK 211 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už Prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimą per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimą pažeidžiant nustatytą tvarką. SMK 233 straipsnyje įtvirtintos Sąjungos tranzito procedūros vykdytojo ir įforminus Sąjungos tranzito procedūrą gabenamų prekių vežėjo bei gavėjo pareigos. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių.

ANK 216 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Muitinės uždėtų arba muitinės pripažįstamų plombų, spaudų ir kitų žymų padirbimą, nuplėšimą, sugadinimą ar praradimą. SMK 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Nuimti arba sunaikinti ant prekių, jų pakuočių arba transporto priemonių uždėtus identifikavimo ženklus turi teisę tik muitinė arba muitinės leidimą gavę ekonominės veiklos vykdytojai, išskyrus atvejus, kai juos nuimti arba sunaikinti būtina susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms arba dėl force majeure, norint išsaugoti prekes arba transporto priemones.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad R. T. kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 210 straipsnio 3 dalyje, 211 straipsnio 1 dalyje bei 216 straipsnio 1 dalyje įrodyta byloje surinkta medžiaga. Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. T. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2021 m. sausio 5 d., adresu (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) sandėlyje, jis priėmė ir iškrovė krovinį iš Rusijos įmonės AO (duomenys neskelbtini) kabelį (1 būgnas, 1917,00 kg). Vairuotojas atidarė mašiną iškrovimui, jis (R. T.) plombos nepastebėjo, į tranzito dokumento būklę neįsigilino. UAB (duomenys neskelbtini) rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad įmonė iš Rusijos įmonės AO (duomenys neskelbtini) priėmė neišmuitintą krovinį, 2021 m. sausio 8 d. įmonė pastebėjo, kad negavo importo deklaracijos, todėl kreipėsi į muitinės tarpininkus su klausimu, ar šiam kroviniui buvo atlikta importo procedūra. Išaiškėjo, kad ekspedicinė įmonė pagal pervežimo užsakymą 2020 m. gruodžio 11 d. krovinį pristatė tiesiai į UAB (duomenys neskelbtini) sandėlį adresu (duomenys neskelbtini), kur sandėlininkas priėmė prekes pagal pateiktą CMR dokumentą, neįtardamas, kad prekės neišmuitintos Kaip matyti iš byloje pateiktos deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini), krovinio siuntėjas Rusijos įmonė AO (duomenys neskelbtini), krovinys atvyko iš Rusijos, t.y. buvo gabenamos ne Sąjungos prekės, krovinys buvo plombuotas bei tranzito terminas nustatytas iki 2020 m. sausio 6 d. Remiantis išdėstytais duomenimis, darytina išvada, kad R. T. nepateikė tranzitinės deklaracijos nustatytu laiku, ją pateikė 2021 m. sausio 12 d., praleidęs deklaracijoje nurodyta tranzito terminą (2020 m. sausio 6 d.), deklaracijoje nurodyta plomba buvo nuplėšta, R. T. savavališkai nurodė iškrauti ir priėmė į sandėlį muitinės prižiūrimas prekes, atgabentas pagal minėtą tranzito deklaraciją tokiais veiksmais jis pažeidė muitinio patikrinimo tvarką, ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 210 straipsnio 3 dalyje, 211 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, todėl jam skirtinos nuobauda.

Už ANK 210 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusižengimo padarymą asmeniui gali būti skiriama nuo 1000 eurų iki 2000 eurų dydžio bauda. Už ANK 211 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo padarymą asmeniui gali būti skiriama nuo 900 eurų iki 1500 eurų dydžio bauda. Už ANK 216 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo padarymą asmeniui gali būti skiriama nuo 200 eurų iki 1100 eurų dydžio bauda.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. R. T. yra dirbantis, administracine tvarka baustas vieną kartą, už smulkaus pobūdžio administracinį nusižengimą (greičio viršijimą), paskirta bauda sumokėta, anksčiau už panašaus pobūdžio nusižengimus nebaustas, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir gailisi (ANK 35 str. 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti R. T. skiriant administracines nuobaudas – baudas, numatytas ANK 210 straipsnio 3 dalies, 211 straipsnio 1 dalies ir 216 straipsnio 1 dalies sankcijose, kurių dydis nustatytinas lygus sankcijų minimumams. Paskirtos nuobaudos subendrintinos, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, taikant apėmimo būdą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 24 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus:

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1000 (vieno tūkstančio) eurų dydžio baudą;

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 900 (devynių šimtų) eurų dydžio baudą;

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 216 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 200 (dviejų šimtų) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir R. T. paskirti galutinę 1000 (vieno tūkstančio) eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs AB „DNB“ bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią „Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21127618375.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.