Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Egidijus Selvenis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime 2024-06-21 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2020-12-11 nuosprendžiu V. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2020-12-11. Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas nuteistojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020-04-11 iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Vilniaus apygardos teismo 2020-12-11 nuosprendis įsiteisėjo 2021-03-15.

Bausmės pradžia 2020-04-11, bausmės pabaiga 2028-04-11. Galimo lygtinio paleidimo taikymo data (atlikus 1/2 bausmės) – 2024-04-11.

2023-09-08 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjimo (toliau – ir Lygtinio paleidimo komisija) 2023-07-05 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. T. lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra iš laisvės atėmimo vietos. Teismas, įvertinęs pateiktoje nuteistojo V. T. asmens byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad Lygtinio paleidimo komisija pagrįstai V. T. netaikė lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra ir rekomendavo nuteistajam toliau koreguoti problemines sritis: dalyvauti resocializacijos priemonėse, susijusiosiose su priklausomybių mažinimu, impulsyvumo ir smurtinio elgesio kontrolės ugdymu; tęsti mokslus ir gerinti lietuvių kalbos žinias; tęsti žalos atlyginimą.

2023-10-05 Šiaulių apygardos teismo nutartimi nuteistojo V. T. skundas atmestas ir palikta galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-09-08 nutartis. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis V. T. šiuo metu yra padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangų pakanka lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-09-08 nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

2024-01-22 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjimo (toliau – ir Lygtinio paleidimo komisija) 2024-01-05 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. T. lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra iš laisvės atėmimo vietos. Teismas įvertinęs asmens byloje esančius duomenis nusprendė, jog Lygtinio paleidimo komisija pagrįstai V. T. netaikė lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra ir rekomendavo nuteistajam toliau koreguoti problemines sritis: dalyvauti Šiaulių kalėjimo organizuojamose resocializacijos priemonėse (programose ar individualiuose susitikimuose, susijusiuose su neigiamos įtakos poveikio mažinimu, impulsyvumo valdymu, smurtiniu elgesiu ir priklausomybėmis); tęsti mokslus (gerinti lietuvių kalbos žinias); tęsti žalos atlyginimo mokėjimą.

2024-02-22 Šiaulių apygardos teismo nutartimi nuteistojo V. T. skundas atmestas ir palikta galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-01-22 nutartis. Teismas konstatavo, kad taikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos su intensyvia priežiūra nuteistajam V. T., teisinio pagrindo nėra. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-01-22 nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnis numato, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 83 straipsnyje numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenims lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikytinas.

Nagrinėjamu atveju nuteistojo V. T. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos taikymui svarstytinas BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymas kuris atitiko nustatytus formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus, t. y. nuteistasis jau yra atlikęs pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir lygtinis paleidimas yra galimas nuo 2024-04-11. Tačiau socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad 2021-02-10 atlikus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatyta vidutinė rizika, o 2024-06-04 atlikus nuteistojo V. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatyta vidutinė rizika (pagal OASys), taigi, vertintoje srityje, pažanga nenustatyta.

Kadangi nuteistojo V. T. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi sudaryti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti asmens atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą. Pažymėtina, kad ,,OASys“ metodika, pagal, kurią yra atliekamas pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimas, yra naudojama nuteistųjų asmenų elgesio pokyčiui vertinti, todėl nepasitikėti išvadomis, nėra teisinio pagrindo, dėl ko nuteistojo skundo argumentas, kuriuo abejojama išvadų patikimumu – atmestinas.

Kai sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, atsižvelgiama į socialinio tyrimo išvadą bei nuteistajam taikytas resocializacijos priemones, taip pat jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius (BVK 85 straipsnio 1 dalis). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad sprendžiant, ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, privalu atsižvelgti į duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu iki bausmės vykdymo, jos vykdymo metu, taip pat vertinti nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, socialinius ryšius ir kt. Būtent pagal šiuos duomenis yra sprendžiama, ar nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.

Skundžiamu nutarimu Lygtinio paleidimo komisija, nustačiusi nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius kriminogeninius rizikos veiksnius galinčius paskatinti nuteistąjį nusikalsti pakartotinai, t. y. polinkis pasiduoti neigiamai aplinkinių įtakai, nors šiuo metu valdomos, būnant mažiau struktūrizuotoje aplinkoje, gali vėl išryškėti ir veikti kaip kriminogeninis veiksnys. Nuteistasis stokoja gilesnio suvokimo apie priklausomybę, jos eigą ir dinamiką, todėl šis kriminogeninis poreikis reikalauja tęstinės intervencijos, o smurtinio elgesio rizika pavartojus alkoholio išlieka. Ateities planų turėjimas ir susitelkimas į asmeniniu tikslus ir mažina pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką ir veikia kaip apsauginis veiksnys, tačiau savo elgesio priežasčių- pasekmių ryšių analizės bei suvokimo stoka gali veikti kaip kriminogeninis veiksnys. Nors šiuo metu nuteistasis geba laikytis nustatytos tvarkos, mažiau struktūrizuotoje aplinkoje abejingumas taikomiems reikalavimams bei visuomenės interesams gali vėl išryškėti ir veikti kaip kriminogeninis veiksnys. Todėl komisija padarė išvadą, kad nėra garantijų, kad nuteistasis nenusikals, ir nutarė nuteistajam V. T. lygtinio paleidimo netaikyti.

Iš nuteistojo V. T. pateikto skundo turinio, matyti, kad nuteistasis nesutinka su nustatytais kriminogeniniais veiksniais, kurie leidžia manyti, kad jo pažanga yra nepakankama. Nuteistasis V. T. savo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sieja su teigiamais veiksmais: darbu, ryšių palaikymu su artimaisiais ir drauge, atostogų išleidimu į laisvę ir grįžimu, teismo priteisto ieškinio dengimu, Komisijos paskirtų rekomendacijų vykdymu. Teismas sutinka, kad visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, rodo, jog laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad visi nuteistąjį V. T. teigiamai charakterizuojantys duomenys nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą ir neužtikrina, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Svarbu tai, jog nuteistasis V. T. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (nužudymas) ir šis teistumas jam nėra pirmasis. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad šią nusikalstamą veiką V. T. įvykdė jau būdamas teistas net keturis kartus. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą, tačiau net ir iki šiuo metu atliekamos laisvės atėmimo bausmės visi buvę teistumai, bei nuteistajam paskirtos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo ir pastarasis toliau negebėjo koreguoti, bei tinkama linkme nukreipti savo elgesio. Akivaizdu, kad V. T. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Pažymėtina, jog nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog Komisija pagrįstai nustatė nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančius kriminogeninius veiksnius ir tai, jog nuteistasis dar nėra pakankamai pasirengęs lygtiniam paleidimui ir nėra aiškių (stabilių) garantijų, kad jis absoliučioje laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, turi būti atsižvelgiama ir į neatliktos bausmės dalį. Teismo vertinimu, likusioji V. T. neatlikta bausmės dalis už jam inkriminuoto labai sunkaus nusikaltimo padarymą, vis dar yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga – 2028-04-11) todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis būtent laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nuteistasis V. T. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jis turi galimybes ją mažinti, orientuodamasis į savo kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, ir toliau vykdydamas Komisijos nurodytas rekomendacijas.

Teismas įvertinęs anksčiau išdėstytas faktines aplinkybes, sprendžia, jog Lygtinio paleidimo komisija pagrįstai V. T. netaikė lygtinio paleidimo ir rekomendavo nuteistajam toliau koreguoti problemines sritis: dalyvauti Šiaulių kalėjimo organizuojamose resocializacijos priemonėse pagal galimybes gerinti Lietuvių kalbos žinias; tęsti žalos atlyginimą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada jog lygtinis nuteistojo paleidimas šiuo metu dar negali būti taikomas. Komisija, priimdama 2024-06-21 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamai įvertino aplinkybių visumą ir pagrįstai netaikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam V. T. Šis Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti nuteistojo V. T. skundo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais,

nutaria:

Nuteistojo V. T. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.