- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-10-11
- Bylos Nr.
- 1-881-900/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40884-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- M. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.6Areštas (BK 49 str.)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Biržų r., LR pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 12 MGL bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta iki 8 MGL (301,28 €) baudos, baudos nesumokėjo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. viešoje vietoje aplinkinių asmenų akivaizdoje tyčia įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2016 m. rugpjūčio 28 d. apie 18³⁰ val. ties (duomenys neskelbtini), tyčia trenkė kumščiu E. S. vieną kartą į kairę veido pusę, padarydamas E. S. poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, pereinančią į skruostą, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje 1 dalyje.
Kaltinamojo (įtariamojo) M. S. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (113-114, 120 b. l.). Juose nurodyta, kad jis 2016 m. rugpjūčio 28 d. apie 18³⁰ val., tikslaus laiko pasakyti negali, ėjo iš parduotuvės namo. Buvo beveik savo namų kieme, kai einantį pro vartelius jį iš kito namo pašaukė kaimynas. Kaimyno vardo nei pavardės nežino. Kaimynas jį kvietė sakydamas: „Akiniuoti, ateik čia“. Jis priėjęs paklausė, kas yra. Vyras priekaištavo, kad jis girdo jo šunį alumi, nors jis rankose nieko neturėjo ir nebuvo nuėjęs į jo kiemą. Tarp jų kilo konfliktas, jie vienas kitą išvadino necenzūriniais žodžiais. Išgirdusi konfliktą išėjo kaimyno mama ir kaltino jį (M. S.) puolant jos sūnų. Kaimynas jį pastūmė. Jis kaimyno mamos prašė nuraminti savo sūnų, tačiau kaimynas delnu jam trenkė į krūtinę. Kadangi prieš tai jis buvo įspėjęs kaimyną, rankos delnu sudavė kaimynui į kairės pusės veido sritį, pataikė į ausį. Konflikto metu jis buvo neblaivus, prieš tai gėrė alų. Negali pasakyti, kiek išgėrė. Alus buvo 6 laipsnių stiprumo. Negali pasakyti, ar kaimynas buvo neblaivus. Po smūgio jis nuėjo namo, girdėjo, kaip kaimynas sako: „Skambinam“. Suprato, kad kvies policijos pareigūnus. Konflikto metu su juo buvo draugas G. R. Jis nesmurtavo, tik ramino kaimyną. Matė, kad nepažįstama kaimynė filmavo konfliktą. Grįžus namo, atvyko policijos pareigūnai, jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Gailisi, kad padarė nusikaltimą.
Nukentėjusiojo E. S. protokolu – pareiškimu ir parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose (23-24, 36-37, 41-42 b. l.). Juose teigiama, kad jis 2016 m. rugpjūčio 27 d. apie 18³⁰ val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme išgirdo garsiai lojančius šunis ir pamatė, kad juos per tvoros plyšį kažkas erzina kaišiodamas plastikinį alaus butelį, bandydamas apipilti alumi. Išėjęs iš kiemo prie tvoros pamatė du akivaizdžiai neblaivius asmenis. Jiems pasakė: „Ką čia darot, ar gražu?“, bandė juos sudrausminti. Tada vienas iš jų, vilkintis mėlyną striukę, būdamas agresyviai nusiteikęs, artėdamas prie jo garsiai šaukė: „Kas tu toks esi, ko čia aiškini, tuoj ginklą išsitrauksiu“. Šis vyras ginklo jam nerodė, grasino tik žodžiu. Jis bandė nuo jo atsitraukti, bet tuo metu vyras kumščiu trenkė jam į kairę veido pusę. Ant kairės akies atsirado kraujosruva. Po smūgio skaudėjo galvą ir vėmė, bet negalavimas praėjo, mėlynė sugijo. Kitas asmuo, vilkintis mėlynais sportiniais marškinėliais, jo nemušė, jis jam pretenzijų neturi. Išgirdę triukšmą, suėjo kaimynai. Jie buvo pasipiktinę ir šokiruoti dėl tokio vandališko elgesio. Iš kaimynės L. K. sužinojo, kad jį sumušė M. S., kuris su šeima jos name nuomojasi patalpas. Atvykę policijos pareigūnai M. bei kitus su juo buvusius asmenis sulaikė. Žino, kad namo savininkė jį iškraustė. 2016 m. rugsėjo 21 d. M. S. atvažiavo susirinkti paskutinių daiktų ar susitvarkyti buvusio buto nuomos reikalus. Jis matė einančius pro šalį M. S. su sutuoktine, tačiau M. S. jo neatsiprašė, galbūt jo nepastebėjo. Jis M. S. pretenzijų neturi, tačiau su juo susitaikyti nenori.
Liudytojos E. S. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (53-55 b.1.). Jame pažymėta, kad 2016 m. rugpjūčio 28 d. apie 18³⁰ val., tikslaus laiko pasakyti negali, sėdėjo ant suoliuko prie namų, esančių (duomenys neskelbtini), vartų. Pro vartų tarpą matė, kad kažkas kažką pila, girdėjo kieme šurmulį, garsiai lojo šuo. Išgirdęs triukšmą, iš kambario išėjo sūnus E. Ji jam pasakė eiti pažiūrėti, kas vyksta. Sūnus išėjo už vartų ir ji girdėjo, kaip sūnus su kažkuo ėmė konfliktuoti. Ji su vyru B. S. išėjo prie vartų galo iš lauko pusės. Ten stovėjo sūnus su jai nepažįstamais asmenimis. Žinojo, kad jie šalia nuomojasi butą. Vyro, vilkėjusio mėlyna liemene, aukšto ūgio, trumpai kirptais plaukais, paklausė, kodėl jis pilsto alkoholį jiems per tvorą. Vyras atrodė agresyvus, pasakė, kad juos, invalidus, visus iššaudys, bet ginklo su savimi neturėjo. Jos sūnus E. patraukė ją ir jos vyrą į šalį. Tuo metu vyras, vilkėjęs mėlyną liemenę, sudavė jos sūnui į veidą. Po to ant sūnaus veido kairės pusės po akimi atsirado kraujosruva. Ji kaimynų paprašė iškviesti policijos pareigūnus. Sūnus su tais asmenimis nekonfliktavo, tik paklausė, kodėl jie taip elgiasi.
Liudytojo B. S. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (72 b. l.). Jame nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 28 d. apie 18³⁰ val., tikslaus laiko pasakyti negali, buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). S. E. sėdėjo ant suoliuko netoli vartų, o jis dirbo lauke. Dirbdamas išgirdo, kad pradėjo labai loti jų šuo, šuo buvo išerzintas. Iš kambario išėjo sūnus E. ir pasakė jam, kad pažiūrėtų, kaip nepažįstamas kaimynas elgiasi, t. y. kad jis per vartų tarpą pilsto alų ir taip girdo jų šunį. E. atsidarė vartus ir išėjo ant gatvės pasikalbėti su kaimynu, kodėl jis taip elgiasi. Jis pasiėmė sutuoktinę ir išėjo paskui E. Tuo metu, kai išėjo, E. klausė kaimyno, kodėl jis „išsidirbinėja“ ir girdo šunį, gražiuoju išaiškino, kad taip elgtis negalima. Vyras buvo neblaivus, agresyvus, pasakė, kad jis čia sutvarkys visą gatvę, kad turi ginklą, ir užsikišo ranką už nugaros. Po to netikėtai sudavė sūnui į kairės pusės veido sritį ir padarė sužalojimą ant kairės akies. Nematė, todėl negali pasakyti, ar kaimynas turėjo kažkokį įrankį, tačiau iš sužalojimo žymės jam pasirodė, kad smūgiuota ne ranka, o daiktu, nes sūnui atsirado guzas su kraujosrūva be kirtimo žymės. Su kaimynu, kuris konfliktavo su jo sūnumi, buvo dar du nepažįstami vyrai. Kaimynas, kuris prie jų kabinėjosi, jam pasakė: „Tu senis esi, tai aš tavęs nemušiu“, ir daugiau jam nieko nesakė. Jei gerai žino, policijos pareigūnus iškvietė kaimynė V., nes po to, kai sūnus buvo sumuštas, E. pradėjo šaukti: „Kaimynai, kvieskite policiją“. Kaimynų, kurie kabinėjosi prie jo sūnaus, nepažįsta, nes jie ten apsigyveno tik prieš kokias keturias dienas.
Liudytojo G. R. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (58-59 b.1.). Jame teigiama, kad 2016 m. rugpjūčio 28 d. jis su draugais buvo pas draugą M. S. namuose adresu (duomenys neskelbtini). Jis prieš kelias dienas išsinuomojo šio namo pirmą aukštą. Pas M. S. jie gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 18³⁰ val. M. išėjo į lauką parūkyti. Netrukus iš paskos išėjo ir jis. Išėjęs į lauką jis prie namo (duomenys neskelbtini), išgirdo triukšmą. Matė, kad M. S. susistumdė su kažkokiu vyru ir trenkė jam kumščiu į veidą. Jis pribėgo prie jų ir atitraukė M. Jis nieko nemušė ir neįžeidinėjo. Nežino, kas erzino šunis. M. S. ginklo neturėjo. Kad išsitrauks ginklą, jis pasakė tik iš „mandrumo“. M. buvo neblaivus. K. M. būna neblaivus, pradeda elgtis neadekvačiai ir kvailai. Įvykį matė pašaliniai asmenys, bet jis jų nepažįsta. Po įvykio jis su M. nuėjo į jo namus. Atvykę pareigūnai sulaikė M. S., R. K., jį bei jo draugę K. P. sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą.
Liudytojo A. P. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (63-64 b.1.). Jame pažymėta, kad 2016 m. rugpjūčio 28 d. apie 18³⁰ val. su broliu G. buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Išgirdęs triukšmą, brolis atėjo pas jį ir pasakė, kad kažkas gatvėje mušasi, pasiūlė eiti pasižiūrėti. Su broliu nuėjo iki namo adresu (duomenys neskelbtini). Šis namas stovi šalia jų namo, todėl triukšmas labai aiškiai girdėjosi. Ten buvo E. S. su savo tėvais bei dviem jam nepažįstami asmenimis, juos matė pirmą kartą. E. konfliktavo su vyru, kuris, kiek jis pamena, buvo apsirengęs mėlynais rūbais. Kitas vyras į konfliktą nesikišo ir su E. nekonfliktavo, į muštynes nesivėlė. Negali pasakyti, dėl ko kilo konfliktas, kažką minėjo apie šuns girdymą alumi. Kadangi jis nebuvo nuo konflikto pradžios, gerai visų aplinkybių nežino, tačiau matė, kaip vyras, apsirengęs mėlynai, kumščiu sudavė E. į veidą, ant jo veido matė paraudimą. Nepažįstamas asmuo E. sudavė vieną smūgį ir pasišalino. Jo mama V. paskambino policijai. Nematė, kad E. stumdytų minėtą vyrą.
Taip pat 2016 m. rugpjūčio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentele (įvykio vietoje nėra nusikalstamos veikos pėdsakų ar objektų) (28-33 b. l.), specialisto išvada Nr. G 1166/2016(04) (50 b. l.), liudytojo A. P. atsiųstomis fotonuotraukomis (66-68 b. l.), kaltinamojo (įtariamojo) asmens blaivumo testu (2016 m. rugpjūčio 28 d. 19⁵⁸ val. M. S. nustatytas vidutinis – 2,48 %₀ – girtumo laipsnis (74 b. l.), informacija iš policijos ataskaitų žiūryklės (8-15 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka ir papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas konstatuoja, kad inkriminuota nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, abejoti kaltinamojo M. S. kalte nėra pagrindo.
Už nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį padarymą gali būti skiriami viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 m.
Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį padarymą skirti M. S. 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką dirbti arbe registruotis darbo biržoje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir skirti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su atitinkamu įpareigojimu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1-2 dalimis, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta, tačiau neatlikta bausmės dalimi – nesumokėta 8 MGL (301,28 €) bauda ir skirti galutinę subendrintą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laiką pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje ir sumokėti 8 MGL (301,28 €) baudą. Į atliktos bausmės laiką įskaityti laiką, M. S. išbūtą esant laikinai sulaikytam, ir laikyti, kad jis atliko dvi laisvės apribojimo dienas. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, pradėjus vykdyti nuosprendį.
Kaltinamasis M. S. sutiko baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšiai ir dydžiui (126-128 b. l.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis vidutinio amžiaus (30 m.), nuo 2010 m. balandžio 19 d. iki 2015 m. gegužės 13 d. gyvenamąją vietą deklaravo užsienyje, 2016 m. balandžio 16 d. vedė (75 b. l.). Nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. dirbo (duomenys neskelbtini) UAB (šiuo metu ten nebedirba), nurodo dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju (89 b. l.). 9 kartus baustas administracine tvarka už įvairius pažeidimus: smulkų KET, viešosios, valdymo tvarkos, pažeidimus, kuriais kėsinamasi į nuosavybę. Vieną kartą surašytas administracinis nurodymas, kas baustumo neužtraukia. Informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, sueina vykdymo senaties terminai (78-83 b. l., informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Lietuvoje vieną kartą teistas už vagystę, užsienyje (Vokietijoje, Nyderlanduose) teistas 4 kartus: 2007 m. sausio 15 d., 2007 m. gegužės 14 d., 2015 m. birželio 23 d. ir 2015 m. gruodžio 15 d. (BK 97 str. 1 d.). Paskutinį kartą Nyderlanduose teistas 4 m. laisvės atėmimo bausme už vagystę, naudojant smurtą ar ginklą arba grasinant smurtu ar ginklu; pagrobimą, pagrobimą, reikalaujant išpirkos, neteisėtą laisvės atėmimą; dvi vagystes sunkinančiomis aplinkybėmis, nevartojant smurto, nepasinaudojant ginklais ir asmeniui negrasinant smurtu ar ginklais (85-93, 95-97 b. l.). 8 MGL baudos nesumokėjo (99, 102 b. l.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ir būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 ir 13 p.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų ją charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Kaltinamasis nedavė sutikimo dirbti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis net negali būti svarstoma. Kaltinamasis nesumokėjo anksčiau skirtų baudų, pasak jo, dirba, todėl skirti baudą ar laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį dirbti arba būti užsiregistravus darbo biržoje, būtų mažai efektyvu. Įvertinęs nusikaltimo priežastis, padarinius, eigą, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė už padarytą nusikaltimą galėtų būti vidutinio griežtumo bausmės rūšis – areštas. Arešto trukmė parenkama artima sankcijos vidurkiui – 45 paros (BK 49 str. 3 d.).
Laikantis BK 64¹ straipsnio (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 13 d.) reikalavimų, paskirta arešto mažinama vienu trečdaliu iki 30 parų.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1-2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, sumažinta 30 parų arešto bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinama su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta bausme – nesumokėta 8 MGL (301,28 €) dydžio bauda ir skiriama galutinė subendrinta bausmė – 30 parų arešto ir 8 MGL (301,28 €) bauda.
Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2016 m. rugpjūčio 28 d. 19²⁰ val. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. 12³⁶ val. (vieną parą) (103, 105 b. l.). Šis laikas santykiu 1:1 įskaitomas į atliktą arešto bausmę (mutatis mutandis BK 66 str. 2 d.) ir laikoma, kad kaltinamasis atliko vieną arešto parą.
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (122-123 b. l.) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas (BPK 139 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, M. S. skirtą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti sumažintą 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1-2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, sumažintą 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta 8 MGL bauda ir skirti galutinę subendrintą 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę ir 8 (aštuonių) MGL, kas atitinka 301,28 € (tris šimtus vieną eurą 28 euro centus), baudą.
Vadovaudamasis BK 66 straipsniu, į atliktą arešto bausmę santykiu 1:1 įskaityti M. S. laikino sulaikymo laiką (vieną parą), jį prilyginant vienai arešto parai.
M. S. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą rašytinį įpareigojimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
Išaiškinti M. S. kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.