Tauragės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Tauragė) prokuroro Gintauto Tranelio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 06-5-00031-24 metu surinktą medžiagą, kurioje

E. Č. (E. Č.), gimęs (duomenys neskelbtini) Sovetske, Rusijos Federacijos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 291 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. Č. 2024 m. balandžio 14 d., 23 val. 19 min., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Bardinų pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Panemunės mstl. ribose, Pagėgių sav., tarp valstybės sienos ženklų Nr. 449-448, pėsčiomis per geležinkelio tiltą iš Rusijos Federacijos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, ne per pasienio kontrolės punktą neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Šiais veiksmais E. Č. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje.

2. E. Č. apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena Sovetsko mieste, 2024 m. balandžio 13 d. močiutė jam pasakė, kad jo pusseserės brolį paėmė į karą su Ukraina. Dėl to tarp jo ir pusseserės kilo konfliktas. Konflikto metu pusseserė jam pagrasino, kad jis bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Grasino, kad praneš policijai, kad jis palaiko kitą pusę ir diskredituoja Rusų kariuomenę. Susirašinėjant su pussesere jis išsigando, todėl susirinko savo daiktus ir išėjo iš namų. Norėjo patekti į artimiausią Europos šalį. Pažiūrėjo žemėlapyje, kad artimiausias policijos komisariatas yra Pagėgiuose. Per pėsčiųjų pasienio kontrolės punktą jo būtų nepraleidę, todėl nusprendė pereiti per geležinkelio tiltą ir tada būtų nuėjęs į policiją ir pasakęs, kad neteisėtai perėjo valstybės sieną iš Rusijos Federacijos. Teigė, kad neteisėtai perėjo valstybės sieną, todėl kad nenorėjo patekti į kalėjimą, o jei būtų gavęs šaukimą į karą, taip pat būtų pasielgęs, neteisėtai kirtęs valstybės sieną, nes nenori kariauti su Ukraina. Norėtų paprašyti politinio prieglobsčio. Jei nebūtų įvykusios tokios situacijos, jis nebūtų neteisėtai perėjęs Rusijos Federacijos - Lietuvos Respublikos valstybės sienos (b. l. 33 – 35, 85 - 86).

3. Kaltinamojo kaltė be jo paties prisipažinimo, grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:

3.1. 2024 m. balandžio 15 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno D. D. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2024 m. balandžio 14 d., 23.19 val., Pagėgių pasienio rinktinės Bardinų pasienio užkardos veikimo teritorijoje, ant geležinkelio tilto, kuris ribojasi su Rusijos Federacija Kaliningrado sritimi, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 449-448, Rusijos Federacijos pusėje buvo pastebėtos prožektorių šviesos judančios Rusijos Federacijos teritorijos link. Su UNISAS sistema apžiūrėję Lietuvos Respublikos teritoriją, 23.21 val., pastebėjo vieną asmenį, kuris buvo 100 metrų atstumu nutolęs nuo geležinkelio tilto prieigų ir ėjo Pagėgių miesto kryptimi. Įtariant, kad asmuo galėjo neteisėtai pereiti Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sieną 23.48 val., Bardinų pasienio užkardos pareigūnai sulaikė Rusijos Federacijos pilietį E. Č. (b. l. 1 - 4).

3.2. 2024 m. balandžio 15 d. įvykio vietos apžiūros u, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra Pagėgių sen., Pagėgių sav., Plaušvarių kaimo ribose, geležinkelio bėgiai (b. l. 9 - 11).

3.3. Liudytojo T. M., dirbančio Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinėje pareigūnu, parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nuo 2024 m. balandžio 14 d., 20.00 val., vykdė sargybą Pagėgių pasienio rinktinės Bardinų pasienio užkardos veikimo teritorijoje. 2024 m. balandžio 14 d., 23.24 val., gavo nurodymą vykti per Pagėgių miestą link geležinkelio bėgių einančių iš Rusijos Federacijos pusės per Panemunės miestą Pagėgių miesto link, nes vaizdo stebėjimo sistemų pagalba buvo pastebėtas geležinkelio bėgiais link Pagėgių miesto einantis asmuo. Nuvykęs į nurodytą vietą apie 23.48 val. ant bėgių sulaikė Rusijos Federacijos pilietį E. Č. (b. l. 21 - 22).

3.4. Liudytojo. P. A., dirbančio Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinėje pareigūnu, parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nuo 2024 m. balandžio 14 d., 20.00 val., vykdė sargybą Pagėgių pasienio rinktinės Bardinų pasienio užkardos veikimo teritorijoje ir 2024 m. balandžio 14 d., 23.19 val., gavo pranešimą, kad ant geležinkelio tilto, kuris ribojasi su Rusijos Federacija tarp valstybės sienos ženklų Nr. 449-448 Rusijos Federacijos pusėje mato prožektorių šviesas judančias Rusijos Federacijos teritorijos link. Apžiūrėjus su UNISAS sistemos 8 kamera, 23.21 val., pastebėtas Lietuvos Respublikos teritorijoje vienas asmuo, kuris buvo 100 metrų atstumu nutolęs nuo geležinkelio tilto prieigų ir ėjo Pagėgių miesto kryptimi. Įtariant, kad asmuo galėjo neteisėtai pereiti Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sieną, buvo pasiųsta artimiausia sargyba, kad sektų asmeniui iš paskos. Su vaizdo sistema asmuo buvo stebimas iki antro geležinkelio tilto. 23.48 val. sargybos vyresnysis, specialistas T. M. informavo, kad sulaikė Rusijos Federacijos pilietį E. Č. (b. l. 25 - 26).

Motyvuojamoji dalis

4. Pagal BK 291 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Baudžiamasis įstatymas už šio nusikaltimo padarymą numato alternatyvias bausmes – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Pažymėtina, kad valstybės sienos apsaugai yra taikomos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad asmenys laikytųsi valstybės sienos teisinio režimo, pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių, užtikrinti kitus svarbius asmenų, visuomenės ir valstybės interesus pasienio kontrolės punktuose ir vietose, kur galioja pasienio teisinis režimas. Atsakomybė pagal BK 291 straipsnio 1 dalį nustatyta tik tais atvejais, kai pažeidžiamos saugomos valstybės sienos, t. y. tos, kurias laisvai pereiti draudžiama. Taigi asmuo, neteisėtai kertantis (pereinantis) valstybės sieną, pažeidžia patekimo į valstybę (ar išvykimo iš jos) tvarką, kai laisvai kirsti sieną yra draudžiama.

5. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo E. Č. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 291 straipsnio 1 dalį, kadangi jis 2024 m. balandžio 14 d., 23 val. 19 min., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Bardinų pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Panemunės mstl. ribose, Pagėgių sav., tarp valstybės sienos ženklų Nr. 449-448, pėsčiomis per geležinkelio tiltą iš Rusijos Federacijos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, ne per pasienio kontrolės punktą neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

6. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Jo parodymai, duoti tyrimo metu, sutampa su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, todėl dėl kaltinamojo kaltės padarius minėtą nusikalstamą veiką nekyla abejonių. Kaltinamojo E. Č. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį teisingai, nes byloje yra įrodyta, kad jis neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

7. BK 291 straipsnio 1 dalyje numatytos trys bausmės rūšys: bauda, areštas ir laisvės atėmimas iki dvejų metų. Prokuroras prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydamas kaltinamajam skirti 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti 30 parų arešto.

8. E. Č. su prokuroro sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi, jos dydžiu sutinka (b. l. 83 - 84).

9. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

10. Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis E. Č. padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis, 291 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

11. Įvertinęs atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijose numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę - areštą. Taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu, nes kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.

12. E. Č. buvo laikinai sulaikytas 2024 m. balandžio 14 d. 23 val. 48 min. (b. l. 40 - 42), paleistas iš laikino sulaikymo 2024 m. balandžio 15 d., 14 val. 27 min. (b. l. 43 - 45). E. Č. taip pat buvo laikinai sulaikytas 2024 m. balandžio 16 d., 10 val. 48 min. (b. l. 68 - 72). 2024 m. balandžio 16 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai nutartimi E. Č. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas nuo 2024 m. balandžio 16 d. iki 2024 m. gegužės 16 d. (b. l. 73 - 75). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (1 sulaikymo diena prilyginama 1 arešto parai) įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnis).

13. E. Č. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, kuri pratęstina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, šis laikas įskaitytinas į bausmės trukmę, E. Č. pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsniu, 291 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

E. Č. (E. Č.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 45 parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. Č. paskirti 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti E. Č. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2024 m. balandžio 14 d. 23 val. 48 min. iki 2024 m. balandžio 15 d., 14 val. 27 min. (vieną parą), ir nuo 2024 m. balandžio 16 d., 10 val. 48 min. iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

E. Č. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – pratęsti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, E. Č. pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti E. Č., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.