- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-01-16
- Bylos Nr.
- 1-82-557/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Nukentėjusysis
- M. G., E. G.
- Kaltinamasis
- M. Š.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, teistas:
2011-04-22 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 259 str. 2 d. laisvės apribojimu 4 mėn., 2011-07-04 Palangos m. apylinkės teismo pagal BK 284 str.1 d. laisvės apribojimu 10 mėn., BK 64 str. tvarka prijungus ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, galutinai nubaustas laisvės apribojimu 1 metams, 2011-10-10 Kretingos raj. apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėn., BK 63 str. tvarka prijungus ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 7 mėn., vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 3 mėnesiams, teistumai neišnykę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis M. Š. 2012-01-01 apie 0.05 val. Klaipėdoje, prie Naujakiemio g. 2 namo, tarpusavio konflikto su K. G. metu tyčia kumščiu 2-3 kartus smogė K. G. į veidą, padarydamas odos nubrozdinimus kairės akiduobės išoriniame krašte, kairio smilkinio, antakio ir kaktos kairės pusės srityje, poodinę kraujosruvą dešinio antakio srityje, kraujosruvas galvos smegenų minkštuose dangaluose ir po minkštaisiais dangalais abiejų momeninių skilčių srityje, bei tyčia vieną kartą peiliu dūrė K. G. į veidą, padarydamas durtinį pjautinį burnos – kaklo sužalojimą su žaizda burnos (lūpų) kairiojo kampo srityje, paviršine apatinės lūpos vidinio paviršiaus pjautine žaizda, viršutinio kairės pusės trečio danties nulaužimu, kiauriniu liežuvio dešinio krašto pažeidimu, dešinės išorinės miego arterijos sužalojimu bei didelėmis infiltruojančiomis kraujosruvomis kaklo dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, trijų apatinių kandžių išmušimą su apatinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžiu, ko pasekoje nuo durtinio pjautinio burnos - kaklo sužalojimo su dešiniosios išorinės miego arterijos pažeidimu, išsivysčius ūmiam išoriniam ir vidiniam nukraujavimui bei aspiravęs krauju K. G. 2012-01-01 01.15 val. ligoninėje mirė. Tokiu būdu M. Š. tyčia nužudė K. G..
Kaltinamasis M. Š. kaltu prisipažino ir parodė, kad R. B., su kuria tuo metu draugavo jau daugiau kaip metus laiko, pakvietė švęsti Naujuosius metus, sakė, kad pas ją susirinks ir daugiau jos draugų. Jis taip pat perspėjo, kad atvyks su draugu. 2011 m. gruodžio 31 d. apie 22 val. jis su draugu O. G. atvažiavo pas R. B. į jos butą Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), visi kiti jau buvo susirinkę. Atsisėdę prie stalo, su visais susipažino, iš visų buvusių žmonių iš matymo pažinojo tik D. J. ir L. D.. Su K. G. anksčiau nebuvo pažįstamas, žinojo, kad jis yra buvęs R. vaikinas. Visi sėdėjo prie stalo, bendravo. Jis atvyko blaivus, prie stalo šiek tiek išgėrė (apie 200 gramų degtinės), tačiau girtas nesijautė. Visą vakarą K. žodžiais prie jo kabinėjosi, vartojo necenzūrinius žodžius, jam matant kabinėjosi prie R., uždėjo ranką jai ant kojos, po ko jis paprašė K. taip nedaryti. Po to K. pradėjo prie stalo kalbėti telefonu, vartodamas necenzūrinius žodžius. Jis sudraudė K., kad jis taip prie stalo nekalbėtų, kad šventė, šis atsakė nesikišti, visi kiti irgi K. pradėjo raminti. K. atsistojo, jis irgi atsistojo, K. jį pastūmė, ir jie abu susikibo. K. jį prispaudė prie sienos, jis smogė K. kumščiu į nosį, o K. smogė jam atgal į galvos sritį, jie ėmė muštis, toliau vienas kitam smūgiuoti, kol R. ir M. juos išskyrė. K. iš nosies bėgo kraujas, jam taip pat atsirado mėlynės smūgių vietose. Jis padavė K. ranką siūlydamas susitaikyti, tačiau K. rankos nepadavė, paėmęs telefoną nuėjo skambinti į kitą kambarį ir pagrasino, kad jis paskambins, tuoj kažkas privažiuos ir tada pamatys, kas bus. Išsigandęs grasinimų, jis pasiėmė virtuvėje ant stalo buvusį peilį, tačiau tai pamačiusi R. peilį atėmė. Tuo metu visi ėmė išeidinėti į lauką sutikti Naujųjų metų, kadangi artinosi 24 valanda. Jis su O. G. apsirengė ir išėjo į kiemą, kiti svečiai jau buvo išėję, o R. su K. išėjo paskutiniai. Pamatė, kad išeinantis iš laiptinės K. laiko rankoje peilį. K. nematant priėjęs jam iš nugaros, atėmė peilį, peilis buvo virtuvinis, medine rankena. Tuo metu jau prasidėjo fejerverkai bei sveikinimai. Priėjęs prie R., ją pasveikino. K. liepė jam su M. ateiti prie jo, tačiau jie pasitraukė atokiau prie laiptinės, kad išvengti konflikto. Po to K. pradėjo pulti ant jų su M., mėgino suduoti, jis gavo smūgį į kairį petį ir pamatė, kad buvo durta šakute. Po dūrio pasakė M., kad kažkas ne taip. Jam buvo pradurta striukė, sužalotas petys. Dėl patirto šoko nepamena, ar sudavė smūgius K. kumščiais, tačiau neneigia, kad galėjo ir suduoti. K. nuo jo neatstojo, toliau puolė. Jis, laikydamas sulenktoje dešinėje rankoje peilį, iš inercijos dūrė K. ir pataikė į veidą. Po smūgio K. apsisuko, nuėjo link gatvės ir prie automobilio nugriuvo. Išsigandęs jis nunešė peilį padėti į M. automobilį, po to priėjęs prie kompanijos pasakė, kad K. yra blogai, kažkas ėjo žiūrėti bei kviesti pagalbos. Atvykusi GMP išsivežė K. , jie visi nuėjo pas R. į butą, po to M. automobiliu visi išvažiavo į Kretingą, važiuodamas jis išmetė peilį. Civilinį ieškinį pripažįsta, atsiprašo nukentėjusiųjų ir labai gailisi, kad viskas taip įvyko. Savo parodymus kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, b. l. 66-69).
Nukentėjusioji E. G. parodė, kad jos sūnus K. G. gyveno su tėvais, Naujųjų metų išvakarėse buvo namuose, padėjo jai tvarkytis. Paklaustas kur švęs, dar nežinojo. Ji kvietė sūnų važiuoti kartu į Palangą žiūrėti fejerverkų, tačiau jis pasakė, kad sutiks Naujuosius ir po 24 val. grįš namo. Ji labai pergyveno, kad sūnus negertų, nes jis nepernešė alkoholio, tačiau K. pažadėjo negerti. Vakare apie 21 val. jos sutuoktinis skambino sūnui, šis sakė, kad yra bute pas kažkokią merginą, ten yra ir daugiau jaunimo. Pas kokią merginą yra sūnus, jie nežinojo, sūnus anksčiau draugavo su S., vėliau – su R. . Praeityje už muštynes bare sūnus buvo gavęs baudą. Sūnų palaidojo savo lėšomis, dėl sūnaus mirties patyrė didelį sukrėtimą, pašlijo sveikata, todėl prašo priteisti patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
Nukentėjusysis M. G. parodė, kad Naujųjų metų vakarą sūnui K. G. skambino apie 21-22 val., sūnus sakė, kad yra pas R. , kad kartu yra ir daugiau jaunimo. Sūnus neatrodė išgėręs. K. buvo sutaręs su broliu po 24 val. eiti į naktinį klubą, tačiau taip ir nepasirodė. Būdamas 17 metų, K. , būdamas neblaivus, buvo įsivėlęs į muštynes. Jis išgerdavo alaus ir šiaip dėl kompanijos, tačiau daug gerti negalėjo, nes nuo alkoholio tapdavo emociškai nestabilus.
Liudytoja R. B. parodė, kad prieš įvykį draugavo su M. Š. apie metus laiko, prieš tai kurį laiką draugavo su K. G.. Ji pasikvietė M. Š. pas save į svečius švęsti Naujuosius metus, sutarė, kad jis atvažiuos su draugu. Tą vakarą susirašinėjo žinutėmis ir su K. G.. Jis kvietė į Palangą švęsti kartu, ji atrašė, kad švęsiu su savo draugais, jis siūlėsi atvažiuoti, bet ji atrašė, kad bus jos draugas. Tada jis atsakė, kad nebeatvažiuos, tačiau vakarėlio metu vis tiek atvažiavo. Jos bute buvo susirinkę jos draugai D. J., L. D., M. J., D. M. ir jo draugė G. G., jie šventė nuo 18 val. ir buvo išgėrę, ji taip pat buvo stipriai apgirtusi. K. G. taip pat atvyko stipriai išgėręs. M. Š. atvyko su draugu M. paskutiniai, jie atrodė blaivūs. Sėdint prie stalo K. kažkas paskambino, ir jis kalbėjosi telefonu prie stalo visiems girdint necenzūriniais žodžiais, tada M. jam davė pastabą, K. atsikirto, kad tai jo reikalas, kaip nori, taip ir kalba. Po kiek laiko K. su M. atsistojo ir pradėjo stumdytis, tada ji juos išbarė ir išskyrė. Matė, kad K. buvo prabrėžta nosis. Prieš išeinant į lauką, kai sėdo dar kartą visi prie stalo, K. sėdint prie stalo jai ant kojos uždėjo ranką. M. tai pamatęs pasakė, kaip suprasti, ką jis čia daro, bet ji jam pasakė, kad nekreiptų dėmesio, nes yra išgėręs. Ji sėdėdama prie stalo D. J. parašė SMS žinutę „nu bus vajus, bet juk mes išsiskyrę ar ne? G. tai žiaurus, M. žiūri, tas lenda prie manęs“. Parašė, kad G. žiaurus turėdama galvoje, jog žino, kad ji su M. draugauja, o jis glosto jai kojas. Po jos žinutės D. jai atrašė, kad M. trauks K. per dantį, bet ji tos žinutės tuo metu neskaitė. Netrukus visi pakilo nuo stalo ir ruošėsi į lauką. Kada kas ir su kuo išėjo į lauką, ji neprisimena, bet tik gali tvirtinti, jog ji išėjo paskutinė, nes užrakino buto duris. Prieš pat išeinant ji M. apkabino ir pajuto jo rankoje peilį. Peilį iš jo paėmė ir padėjo į stalčių. Kodėl jis buvo pasiėmęs peilį, ji neklausė, tik M. ją ramino sakydamas, kad nieko nebus. Kai paėmė iš M. peilį, ji liepė M. rengtis, o pati nuėjo į kitą kambarį atnešti K. rūbų. K. buvo stipriai išgėręs ir ilgai krapštėsi, kol apsirengė, todėl iš buto išėjo paskutinis. Tada ji išėjo ir užrakino buto duris. Ar K. ką nors turėjo rankose, ji nepastebėjo. Kai išėjo į lauką, jos svečiai, o tame tarpe ir M. su K. bei M. stovėjo ant šaligatvio prie įėjimo, prie gyvatvorės kampo. Visi kartu stovėjo ir fotografavosi, linksminosi iki 24 val., kai jie atsidarė šampaną, prie jos priėjo M., pasveikino su Naujais metais ir pabučiavo. K. taip pat buvo priėjęs prie jos ir pasakė „su šventėmis“, ji jam dar davė išgerti šampano. Ar M. lauke turėjo kokį įrankį, nematė. Po to jie toliau fotografavosi ir tuo metu pamatė, kad K. , M. ir M. atsiskyrė nuo kompanijos ir kažką aiškinosi, tada ji pamatė, kad K. rankoje laiko šakutę ir ja mosuoja prieš M. ir M.. Prieš išeinant į lauką, K. paskutinis valgė, todėl mano, kad šakutę jis galėjo pasiimti nuo stalo. Ji tai pamačiusi priėjo prie jų ir bandė raminti, bet jie šaukė, kad nesikištų, tada ji grįžo prie savo draugų ir toliau su jais bendravo. Netrukus prie jos priėjo G. G. ir pasakė „žiūrėkit, K. guli”, ji tada pamatė, kad Gedminų gatvėje prie mašinos sėdi K. . Ji su D. bėgo prie K. , tuo metu pamatė šaligatviu nuo Naujakiemio gatvės pareinantį M. su M.. Kai priėjo prie K. , jis nieko nekalbėjo, rankoje laikė šakutę, ar kokie sužalojimai K. buvo padaryti, ji nematė, nes visas buvo kruvinas ir šakute badė asfaltą. Ji iškvietė GMP ir laukė kol atvažiuos, pirma atvažiavo policijos pareigūnai, po to medikai. Pareigūnai užsirašė jos duomenis, bet neklausė kas čia nutiko, kas sužalojo. Po to visi grįžo į butą, M. ar M. pasiūlė važiuoti į Kretingą pas jų draugus, ir jie visi išvažiavo. Ikiteisminio tyrimo metu jai buvo parodytos fotonuotraukos, darytos namo kieme prieš įvykį D. J. fotoaparatu, ji nurodė, kad vaikinas, kuris vilki juodos spalvos blizgančią striukę ir rankoje laiko peilį yra M. Š., o vaikinas su languota striuke ir rankoje laikantis šakutę yra K. G.. Po įvykio bute neberado peilio kurį atėmė iš M. Š. išeinant į lauką. Peilis buvo virtuvinis, rankena juodos spalvos, o geležtės ilgis apie 13 cm ir gal apie 3 cm pločio. Peilio geležtė eina link rankenos platėjančiai ir yra trikampio formos.
Liudytoja D. J. parodė, kad su draugu L. D. šventė Naujuosius metus pas pažįstamą R. B., vakarėlyje dar buvo M. J., G. su D., R. draugas M. Š. su draugu M. ir K. G., su kuriuo R. anksčiau draugavo. Ji su L. ir M. atėjo apie 20 valandą, tuoj pat atėjo ir K. G., kiek vėliau atėjo M. su M. . Vakaro metu K. kalbėjosi telefonu, jis kalbėdamas sakė „ožy , gaidy“, dėl to M. su M. jam davė pastabą, kad jis taip su draugu kalba ir dar prie stalo. Netrukus tarp M. ir K. kilo konfliktas, jie atsistojo ir M. puolė ant K. , jie atsidūrė prie virtuvės sienos, į tą susistumdymą įsijungė ir M.. Ji su R. pradėjo juos raminti, nustūmė vieną nuo kito ir vėl visi susėdo prie stalo. Tuo metu ji jau buvo girta, todėl nepamena, kas šalia ko sėdėjo. Sėdint prie stalo, R. jai telefonu parašė žinutę „G. tai žiaurus, M. žiūri, tas lenda prie manęs“. Ji pati to nematė, bet vėliau jai pasakė R. , kad susėdus prie stalo K. uždėjo ranką jai ant kojos, o M. įsižeidė sakydamas „ko jis čia tave liečia“. Ji atrašė R. „M. sakė trauks per dantį jį, sakau tavo čia reikalas, bet sakau nauji metai, kam tau to reikia, bet jis už tave, man atrodo, tuoj G. sudaužys“, kadangi iš pokalbio su M. Š. prie stalo suprato, kad pastarasis nepatenkintas K. elgesiu R. atžvilgiu ir yra nusiteikęs su juo konfliktuoti tiek žodžiu, tiek ir panaudojant fizinę jėgą. Apie 24 val. visi pakilo nuo stalo ir išėjo į lauką, visi sveikinosi su Naujais metais. Tuo metu pastebėjo, kad K. rankas laiko už nugaros ir kažką jose laikė. Kažkuriuo metu M., M. ir K. atsiskyrė nuo kompanijos, nematė, ką jie darė. Po to dar jie visi lauke rūkė, kai pamatė prie automobilio, kuris stovėjo Gedminų gatvėje prieš Naujakiemio 2 namą, griūvantį pagal automobilį K. . Ji su R. nubėgo pažiūrėti, matė, kad K. blogai, jis buvo visas kruvinas, kraujas bėgo iš burnos, nieko nekalbėjo, rankoje laikė šakutę, su kuria baksnojo ar tai sau į koją, ar į žemę, R. iškvietė GMP. Kai prie kompanijos sugrįžo M. su M. , ji klausė ką jie padarė K. , bet jie aiškino, jog nieko jam nedarė, jis pats „durnelis sau su šakute smeigė“, bet matėsi, jog jie abu labai persigandę. Kai GMP išvežė K. , jie sugrįžo į butą ir tuoj pat išvažiavo į Kretingą.
Liudytojas O. G. parodė, kad yra M. Š. draugas. Iki įvykio K. G. nepažinojo. 2011 m. gruodžio 31 d. su M. nuvyko į Klaipėdą švęsti Naujuosius metus. M. pasakė, kad R. kviečia pasibūti pas ją, po to visiems kartu nuvykti į klubą. Jie atvyko apie 21 val. pas R. . Atsisėdo prie stalo, jau buvo trys vaikinai ir trys merginos. Jis nieko iš jų nepažinojo, tik buvo matęs R. . Vakarui bėgant visi išgėrinėjo, K. daugiau gerdamas pradėjo išsišokinėti, keiktis, kad yra galingas, gali bet ką padaryti, su kažkuo necenzūriniais žodžiais kalbėjosi telefonu. Visi pradėjo jį raminti, jis trumpam nurimo, bet netrukus vėl kibo prie M.. Jis pats buvo visiškai blaivus ir negėrė, nes vairavo automobilį. Vėliau buvo virtuvėje, išgirdo krentančių indų garsą ir atsisukęs pamatė, kad K. su M. susikibo. M. buvo atsirėmęs į sieną, K. jam buvo iš priekio ir M. trankė galva. Jis juos išskyrė, po to visi liepė jiems nusiraminti ir susitaikyti. Prieš 24 val. visi ruošėsi eiti į lauką. Jis į lauką išėjo vos ne pirmas, K. išėjo paskutinis. Jis ėjo prie automobilio paimti cigarečių, paspaudė automobilio pultelį, išbėgęs K. pradėjo šaukti „kur važiuoji“, kad „nudauš“, „užmuš“. M. ar kitas sušuko „atsargiai, peilis“. Jis nuo automobilio traukėsi palei namą, M. buvo šalia jo. Matė pas K. rankoje blizgantį daiktą, labai panašų į peilį. K. M. dūrė į petį, M. atšoko ir buvo susiėmęs už peties. M. nuo K. pasitraukė toliau, K. vėl puolė ant M.. Atsisukdamas matė, kaip jie stovėjo vienas prieš kitą. K. mosavo rankomis, M. nematė, nes K. užstojo jį nugara. Po to jie staigiai atsiskyrė, vienas nuėjo į vieną pusę, kitas nuėjo į kitą pusę. Toliau matė, kaip K. krito prie automobilio. Kažkuri mergina nubėgo pažiūrėti ir grįžtant pasakė, kad yra kraujo, iškvietė greitąją. Palaukė, kol atvažiavo greitoji ir išsivežė, visi suėjo į kambarį atgal, po to išvažiavo į Kretingą.
Liudytoja R. Š. parodė, kad yra kaltinamojo mama. Žino, kad sūnus apie metus laiko draugavo su R. . Naujųjų metų vakarą sūnus pasakė, kad važiuos sutikti Naujuosius į Klaipėdą. Jie susitarė susiskambinti ir išsiskyrė. Apie 23 val. ji paskambino sūnui. Sūnus sakė, kad yra pas R. namuose, bet ilgai nebus ir grįš į Palangą. Iš balso neatrodė, kad jis būtų girtas ar išgėręs, tačiau buvo susijaudinęs, kaip ne savas. Apie 4 val. ryto sūnus grįžo namo ir nuėjo miegoti. Atsikėlę jie pavalgė pietus, valgant sūnaus klausė, kaip sutiko Naujuosius, jis pasakė, kad papasakos vėliau, išėjo pas draugą ir daugiau namo negrįžo, ji nebegalėjo jam priskambinti. Vakare įsijungė kompiuterį ir rado laišką, rašė R. mama, kad M. užmušė žmogų. Vėliau ji su R. susitiko Klaipėdoje ir ši jai papasakojo, kad bute M. alkūne K. sudavė į nosį, nes K. pastoviai prie jo kabinėjosi. K. telefonu labai negražiais žodžiais kalbėjo, todėl M. jam pasakė, kad niekas taip su draugais nebendrauja, tai K. labai nepatiko, K. dar labiau pradėjo kabinėtis, pradėjo grasinti jam savo draugais. K. būnant bute pradėjo savo rankas dėti jai ant kojų, o kai M. paklausė, kodėl jis taip elgiasi, tada K. pradėjo jį vadinti kaimiečiu ir visokiais necenzūriniais žodžiais. M. išėjo į lauką ir rūkė, o ji su K. išėjo paskutiniai. Išėję į lauką jie visi atsidarė šampaną, pradėjo fotografuotis, matė kaip M. kalbėjosi su K. , bet kaip kokiu metu buvo sužalotas K. , nemačiusi.
Liudytoja G. G. parodė, kad ji su draugu D. M. sutiko Naujus metus pas R. . Kai jau visi pažįstami buvo susirinkę į vakarėlį, atėjo K. ir paskutiniai atėjo M. Š. ir O. G.. Visi atėjo blaivūs, pasisveikino, susipažino ir sėdo prie stalo. Galėjo būti apie 23 val., kai K. prie stalo pradėjo garsiai kalbėti telefonu, kalbėdamas jis vartojo necenzūrinius žodžius. Tada M. jam pradėjo aiškinti, kad taip nedera kalbėti su draugais ir dar prie stalo. K. jam atsakė, kad tai ne jo reikalas, kaip jis nori, taip ir kalba. Parūkiusi ji ėjo į tualetą ir tuo metu matė, kaip M., K. ir M. stovėjo netoli eglutės. Jai išėjus iš tualeto, į vonią įėjo M. ir valėsi sukruvintus savo marškinius. Tuo metu K. su M. stovėjo kambaryje ir kažką aiškinosi, o R. jiems aiškino, kad ji juos pakvietė ne tam, kad pasimuštų, o jei nori muštis, kad eitų į lauką muštis. Pirmi ruoštis eiti į lauką pradėjo D., L. ir M.. Tuo metu ji sėdėdama prie stalo matė, kaip M. Š. nuėjo į virtuvę ir nuo spintelės pasiėmė peilį, bet jie pradėjo šaukti, kad padėtų peilį, jis numetė peilį, apsirengė ir išėjo. Peilis buvo didelis iš virtuvinio peilių komplekto. K. tuo metu prie stalo valgė mišrainę, o kai ji su D. jau rengėsi eiti į lauką, atėjo rengtis ir K. . Tada ji pamatė K. rankoje šakutę. R. iš jo atėmė šakutę, bet kol jie rengėsi eiti į lauką, K. dar buvo įėjęs į kambarį ir tada iš karto išlėkė į lauką. Paskutiniai į lauką išėjo ji su D. ir R. , nes R. užrakino buto duris, o ji nešėsi šampaną. Tuo metu visi jau buvo gerokai išgėrę, tik M. gėrė mažiau už visus. Išėjusi į lauką ir stovėdama nugara į gatvę sveikinosi, bendravo, žiūrėjo fejerverkus bei gėrė šampaną su draugais, kai vienu metu kažkaip ji pasisuko į gatvę ir pamatė, kad maždaug prie namo kampo ant žolyno stovi K. ir netoli jo gal 3 - 4 metrų atstumu M. su M. šokinėja taip, kad atrodo ruoštųsi ant kažko pulti, muštis, o K. stovėjo ant žolyno vietoje. Ar tuo metu ką nors K. turėjo rankoje, nepastebėjo. Po kiek laiko D. pasakė „jisai guli“, ji tada pamatė, kad K. guli Gedminų gatvėje prie automobilio ir nubėgo prie K. . Kai ji pribėgo prie K. , jis sėdėjo ant žemės, nugara atsirėmęs į automobilį, jo rankos buvo atmestos atgal, vienoje rankoje laikė šakutę. Ji K. paklausė, ar jam viskas gerai, jis kažką sumurmėjo „aha“ ir nevalingai pradėjo mosikuoti šakute. Jam iš burnos veržėsi kraujas, jis buvo kruvinas. Tada atėjo R. su D., ir jos iškvietė GMP. Lauke pas nieką peilio nematė. Po kiek laiko atvažiavo pareigūnai, o po to ir medikai. Kai atvažiavo policija, jie sugrįžo prie laiptinės ir visi nuėjo į butą, kartu į butą grįžo ir M. su M. . Lipant laiptais ji nugirdo tokius žodžius „su šakute“, bet kas tai pasakė, nežino. Po to visi išvažiavo į Kretingą.
Liudytojas L. D. parodė, kad su drauge D. J. šventė Naujuosius metus pas R. B.. Be kitų pažįstamų, vakarėlyje buvo ir jam nepažįstami K. , M. ir M.. Apie 23 val. K. sėdėdamas prie stalo kalbėjosi telefonu ir minėjo žargonus „gaidy, ožy“ ir panašiai, tada M. jį perspėjo, sakydamas „kaip tu kalbi su žmonėmis ir dar kompanijoje prie stalo“. Po tokio trumpo apsižodžiavimo jie apsiramino. Vienu metu jis pajuto kažkokį sujudimą, bet išskirtinio ar didelio triukšmo nebuvo. Kad vyktų muštynės, jis nematė, tačiau prieš einant į lauką matė, kad prie eglutės ant grindų pridaužyta žaisliukų. Prieš 24 val. visi išėjo į lauką, prie namo laiptinės gėrė šampaną ir fotografavosi, nei pas vieną nematė jokių įrankių ar ginklų. K. ir M. su jais lauke šampano negėrė, jie išėję į lauką tuoj pat pradėjo vienas kitą gaudyti, bėgiojo po žolyną, po to jis M. su K. matė ant žolyno, kaip jie vienas ant kito puola ir atsitraukia, tai kitas puola ir atsitraukia. Kadangi jo tai nedomino, jis nekreipė į juos dėmesio. Po to stovint prie laiptinės kažkas iš merginų pasakė, kad K. sėdi prie mašinos kruvinas, merginos iškvietė medikus. Medikams išvežus K. , visi sugrįžo pas R. į butą, po to visi išvažiavo į Kretingą. Važiuojant apie K. sužalojimą niekas nekalbėjo, sužalojimo aplinkybių jis pats nematė.
Liudytojas M. J. parodė, kad su R. B., D. J., L. D., D. M. yra seni pažįstami. Visi sutarė, kad Naujuosius metus sutiks pas R. . 2011-12-31 apie 20 val. visi beveik vienu metu susirinko pas R. . Kiek vėliau atėjo trys jam nepažįstami jaunuoliai K. , M. ir M.. Sėdint prie stalo jis negirdėjo, kad kas konfliktuotų, ar kas necenzūriniais žodžiais kalbėtųsi telefonu, kol buvo bute iki 24 val. jis nematė jokių konfliktų, bendravo tik su savo pažįstamais. Prieš 24 val. visi susiruošė eiti į lauką, jis iš buto išėjo pirmas. Išėję visi sustojo prie namo pirmos laiptinės, sustojo visi pažįstami, o ar K. , M. ir M. buvo priėję prie jų, neatkreipė dėmesio. Kai išėjo merginos, jos pradėjo fotografuoti, atidarė šampaną, linksminosi. Fejerverkai jau ėjo į pabaigą, kai kažkuri iš merginų pasakė, kad mušasi, bet kas kur mušasi, jis nekreipė dėmesio, netrukus pamatė, kad Gedminų gatvėje prie mašinos stovėjo vienas iš tų nepažįstamų vaikinų K. , jis stovėjo atsirėmęs į automobilį nugara. Lyg tai R. su D. buvo nuėjusios pažiūrėti, kiek jis suprato, jos iškvietė GMP ir vėliau pasakojo, kad tam K. išmušti dantys, veidas kruvinas. Jis grįžęs iš lauko dar išgėrė ir užmigo.
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad 2012-01-01 0.20 val. Gedminų gatvėje ties mokykla stovi automobilis „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ant gatvės prie automobilio priekinių durelių matosi kraujo dėmės. Krauju išteptos automobilio vairuotojo durelės, stiklas, priekinis sparnas. Po automobiliu rasta sulankstyta metalinė šakutė. Einant nuo automobilio per gatvę link Naujakiemio 2-o namo, ant gatvės matosi kraujo pėdsakai (lašai). Kraujo žymės matosi ir ant šaligatvio iki pat žolyno Kraujo žymės veda iki įvažiavimo iš Naujakiemio gatvės į Naujakiemio 2-o namo kiemą. Iš įvykio vietos paimta šakutė (1 t., b. l. 7-13).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 7/12(03) matyti, kad K. G. mirė ligoninėje 2012-01-01 01.15 val. nuo durtinio pjautinio burnos - kaklo sužalojimo su dešiniosios išorinės miego arterijos pažeidimu, išsivysčius ūmiam išoriniam ir vidiniam nukraujavimui bei aspiravęs krauju. Pagrindinis K. G. padarytas sužalojimas - tai durtinis pjautinis burnos – kaklo sužalojimas su žaizda burnos (lūpų) kairiojo kampo srityje, viršutinio kairės pusės trečio danties nulaužimu, kiauriniu liežuvio dešinio krašto pažeidimu, dešinės išorinės miego arterijos sužalojimu bei didelėmis infiltruojančiomis kraujosruvomis kaklo dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose. Žaizdos kanalas iš burnos, pervėręs liežuvio dešinį kraštą, nusitęsia į kaklo dešinę pusę, kur pažeidžia dešiniąją išorinę miego arteriją. Žaizda padaryta vienu dūriu į lūpų kairiojo kampo sritį aštriu duriančiai pjaunančiu įrankiu, turėjusiu vienašmenę plokščią geležtę, tikriausiai peiliu, žalojimo metu K. G. tikėtinai esant vertikalioje padėtyje (stovint). Dūrio metu geležtės ašmenys buvo nukreipti į apačią. Žaizdos kanalo kryptis – iš kairės į dešinę, iš priekio į užpakalį ir iš viršaus į apačią. Šis sužalojimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, tarp šio sužalojimo ir mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.
K. G. kūne užfiksuoti ir kiti įtakos mirčiai neturėję sužalojimai, kurie galėjo būti patirti K. G. esant įvairiose padėtyse:
galvos sužalojimai:
paviršinė apatinės lūpos vidinio paviršiaus pjautinė žaizda, atsirado nuo liečiamojo aštraus pjaunančio įrankio poveikio, galėjo gautis ištraukiant peilio geležtę, muštiniai sužalojimai, padaryti bukais daiktais bei paviršiais, daugiausia nuo sumušimo, paaiškinami penkiais ar šešiais trauminiais poveikiais:
į apatinius priekinius dantis (1) - trijų apatinių kandžių (41, 31, 32 dantų) išmušimas su apatinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžiu, į nosies kairę pusę (1) - nosies kairės pusės paviršinė muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva, į kairės akiduobės išorinį kraštą, kairio smilkinio, antakio ir kaktos kairės pusės sritį (1 ar 2) - odos nubrozdinimas kairės akiduobės išoriniame krašte, smulkūs odos nubrozdinimai kairio smilkinio, antakio ir kaktos kairės pusės srityje,į dešinio antakio ir kaktos dešinės pusės sritį (2) - poodinės kraujosruvos dešinio antakio ir kaktos dešinės pusės srityje, kraujosruvos galvos smegenų minkštuose dangaluose ir po minkštaisiais dangalais dešinės kaktinės ir abiejų momeninių skilčių srityje.
Apatinių trijų dantų išmušimas su viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžiu bei kraujosruvos galvos smegenų minkštuosiuose dangaluose ir po minkštaisiais dangalais sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą;
viršutinių galūnių sužalojimai:
du odos nubrozdinimai dešinio alkūnės sąnario šoniniame ir užpakaliniame paviršiuje, atsirado nuo dviejų trauminių poveikių, galėjo gautis sumušus ar atsitrenkus, galimai nuo dinaminio kontakto griūnant,poodinė kraujosruva kairės plaštakos nugariniame paviršiuje IV delnakaulio srityje, padaryta buku daiktu, atsirado nuo sumušimo ar atsitrenkimo - padaryta nuo vieno trauminio poveikio.
Šie sužalojimai, taip pat visi likę galvos sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Visi rasti sužalojimai švieži, atitinka 2011-12-31 pabaigą. Nukentėjusiojo kūne sužalojimų padarytų šakute, nerasta. K. G. buvo neblaivus, nustatyta alkoholio koncentracija kraujyje atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį (1 t., b. l. 21-39).
Šiai specialisto išvadai papildyti ir patikslinti teisiamajame posėdyje apklaustas išvadą davęs teismo medicinos ekspertas D. Vitkus paaiškino, kad nukentėjusiojo sužalojimų pobūdis leidžia teigti, kad mirtinas pasekmes sukėlęs durtinis pjautinis sužalojimas buvo padarytas didele jėga, suduodant stiprų smūgį žalojančiu įrankiu, žaizdos kanalo gylis siekė apie 14-16 cm. Negalima paneigti tikimybės, jog tuo pačiu smūgiu peiliu į veidą, kontaktuojant su peilio rankena ar ją laikiusia sugniaužta kaltinamojo plaštaka, galėjo būti padarytas ir trijų apatinių kandžių išmušimas su apatinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžiu. Taip pat negalima paneigti tikimybės, jog poodinę kraujosruvą kaktos dešinės pusės srityje nukentėjusysis galėjo patirti, konflikto metu pats smūgiuodamas galva. Muštiniai galvos srities sužalojimai nebūdingi sužalojimams, kurie galėtų būti patirti griūnant ir atsitrenkiant į grindinį ar automobilį, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis galėjo atsitrenkti į kokius nors atsikišusius, briaunotus daiktus. Negalima atriboti, nuo kurių konkrečiai trauminių poveikių į galvos sritį buvo padarytos kraujosruvos galvos smegenų minkštuose dangaluose ir po minkštaisiais dangalais abiejų momeninių skilčių srityje, šie sužalojimai galėjo gautis nuo bet kurio smūginio poveikio į galvą ar jų visumos.
Iš GMP kvietimo kortelių matyti, kad apie K. G. sužalojimą telefonu pranešta 2012-01-01 0.07 val. Sužalotas asmuo nugara atsirėmęs į automobilį, sukniubęs, be sąmonės. Iš burnos garsiai srove teka putojantis kraujas, burnoje išmuštas dantis. Aplinkui daug kraujo. 0.17 val. iškviesta papildomai dar viena GMP brigada, kuri konstatuoja klinikinę mirtį, taip pat pažymi, kad išmušti dantys, smarkiai sužalotas liežuvis, iš burnos garsia srove teka putojantis kraujas, nevalingi, instinktyvūs rankų judesiai (1 t., b. l. 83-87).
Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus K. G. rūbus, vilkėtus įvykio metu, ant rūbų sužalojimų neaptikta, išskyrus gausius sutepimus krauju, ypač rūbų užpakalinėje dalyje, ties juosmeniu (1 t., b. l. 40-50).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 29/12(03) matyti, kad M. Š. padarytas odos nubrozdinimas dešinio žasto viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje. Sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. Sužalojimą galėjo įgauti paveikus šią žasto sritį kietu aštriu daiktu (konkrečiau identifikuoti žalojusį įrankį nėra galimybės) galimai naktį iš 2011-12-31 į 2012-01-01 (3 t., b. l. 60).
Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus M. Š. striukę, vilkėtą įvykio metu, dešinės rankovės viršuje rasti audinio pažeidimai (2 t., b. l. 27-30). Specialisto išvadoje Nr. 30-5E-37 konstatuota, kad atlikus striukės ir įvykio vietos apžiūros metu paimtos šakutės trasologinį tyrimą nustatyta, jog aptiktos striukės dešinės rankovės viršutinėje dalyje keturios 1,5 mm dydžio skylutės galėjo būti padarytos tyrimui pateikta šakute ar kita šakute, kurios dantų skaičius, atstumas tarp dantų ir dantų matmenys tokie pat (2 t., b. l. 33-36).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus liudytojos D. J. pateiktą fotoaparato atminties kortelę, išryškintos prieš pat įvykį šalia Naujakiemio g. 2 namo darytos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas šakutę rankoje laikantis K. G. ir peilį rankoje laikantis M. Š.. Apžiūrėjus D. J. telefoną, rastas 2011-12-31 vykęs jos susirašinėjimas žinutėmis su R. B.: 1) 23.32 val. R. rašo „G. tai žiaurus, Mindė žiūri, tas lenda prie manęs“, 2) 23.33 val. D. atsako „Mindė sakė trauks per dantį jį, sakau tavo čia reikalas, bet sakau nauji metai, kam tau to reikia, bet jis už tave, man atrodo, tuoj G. sudaužys“, 3) 23.35 val. R. rašo „nu na, vėjas bus, bet juk mes išsiskyrę, ar ne“ (1 t., b. l. 125-175).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 30/12(03) matyti, kad 2012-01-04 apžiūrėjus O. G., išorinių sužalojimo žymių jo kūne nerasta (t. 2, b. l. 146).
Aukščiau aptartais įrodymais patikimai nustatyta, jog Naujakiemio g. namo Nr. 2 kieme vykusio tarpusavio konflikto tarp kaltinamojo ir K. G. metu kaltinamasis su savimi turėtu peiliu tyčia smogė K. G. į veidą, ko pasekoje pastarasis nuo patirtų sužalojimų ligoninėje mirė. Kaltinamasis neneigia dūręs K. G. virtuviniu peiliu medine rankena, specialisto išvada patvirtina, kad mirtini K. G. kūno sužalojimai padaryti tikėtinai peiliu, liudytoja R. B. patvirtino, kad po įvykio namuose pasigedo virtuvinio peilio. Nenustatyta, kad dar kas nors iš įvykio vietoje buvusių asmenų būtų turėjęs peilį ir juo galėjęs sužaloti nukentėjusįjį. Taigi nekyla abejonių, kad kaltinamojo pavartotas smurtas - dūris peiliu į veidą, sukėlęs mirtinus kūno sužalojimus, buvo tiesioginė K. G. mirties priežastis, tikimybė, jog K. G. galėjo būti sužalotas kitomis aplinkybėmis ar kitų asmenų, yra visiškai paneigta.
Kolegijos vertinimu, kaltinamasis duotoje situacijoje veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Esant netiesioginei tyčiai kaltinamasis abejingas padarinių kilimui, jam tas pats, baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai kils ar nekils. Tuo tarpu šioje situacijoje baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimas dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų (stipraus, ką patvirtina žaizdos gylis ir sužalojimų pobūdis, dūrio dideliu peiliu į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvos veidinę dalį) buvo neišvengiamas. Apklaustas teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas kategoriškai paneigė tikimybę, jog mirtinas smūgis peiliu konflikto metu galėjo būti suduotas spontaniškai mojuojant laikančia peilį ranka, refleksiškai po nukentėjusiojo dūrio šakute kaltinamajam į žastą bei tikimybę, kad nukentėjusysis galėjo pats užgriūti ant kaltinamojo laikomo peilio, ir motyvuotai pagrindė buvus stiprų, su didele jėga suduotą smūgį peiliu. Taigi nagrinėjamu atveju pagrindinis klausimas – kokie padariniai kils dėl kaltinamojo veikos: ar bus padaryti tam tikro laipsnio sveikatos sutrikdymai, ar bus atimta gyvybė. Nėra kalbos apie tokią alternatyvą: bus ar nebus padaryti baudžiamajame įstatyme numatyti sužalojimai. Problema yra tik dėl padarinių kiekybinės (kokio laipsnio sveikatos sutrikdymai) ar kokybinės išraiškos (sveikatos sutrikdymas ar gyvybės atėmimas). O tai tiesioginės tyčios požymiai. Taigi šioje byloje kaltės klausimas gali būti keliamas tik taip: kaltinamasis norėjo gyvybės atėmimo kaip savo veikos tikslo (apibrėžta tyčia) ar gyvybės atėmimas buvo vienas iš jo nusikalstamos veikos tikslų greta sveikatos sutrikdymų (alternatyvi tyčia). Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis būtų siekęs būtent gyvybės atėmimo – nusikaltimas nebuvo planuojamas iš anksto, kaltinamojo tyčia smurtauti susiformavo staiga, nukentėjusiajam pačiam provokuojant konfliktą ir smurtaujant rankoje laikoma šakute, buvo suduotas tik vienas smūgis žalojančiu daiktu, po kurio kaltinamasis smurtavimą nutraukė ir nukentėjusiajam buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba.
Pažymėtina, kad byloje surinkti įrodymai paneigia kaltinamojo versiją, neva peilį, kuriuo sužalojo K. G., jis atėmė iš nukentėjusiojo namo kieme. Kaip jau minėta, liudytojos R. B. ir G. G. nurodė mačiusios, kaip ruošiantis eiti iš buto į kiemą, kaltinamasis bandė išsinešti iš buto virtuvinį peilį, tačiau įsikišus liudytojoms, padėjo peilį atgal, vienok šių liudytojų parodymai nepaneigia, kad kaltinamasis vėliau, liudytojoms nepastebint, vėl pasiėmė peilį. Tuo tarpu niekas iš apklaustų asmenų nenurodė matę, kad peilį į kiemą su savimi būtų išsinešęs K. G.. O. G. nurodė, jog K. G. kieme smūgiavo kaltinamajam panašiu į peilį daiktu, tačiau pats kaltinamasis parodė, kad K. G. jam smūgiavo šakute, ką patvirtina ir byloje esančios specialistų išvados. Apklausti įvykio liudytojai taip pat nurodo matę, kad namo kieme K. G. laikė rankoje šakutę ir vėliau ja mosavo prieš M. Š. ir O. G.. Akivaizdu, jog K. G., net ir ketinant kieme tęsti jau bute prasidėjusį konfliktą su M. Š., nebuvo jokio reikalo neštis į lauką ir peilį, ir šakutę, kadangi tam būtų pakakę vien peilio. Kita vertus, nelogiška ir neįtikinama, jog kaltinamasis nepastebimai kitiems, nereaguojant nukentėjusiajam ir pats nesusižeisdamas būtų iš fiziškai stipraus ir agresyviai nusiteikusio nukentėjusiojo atėmęs peilį, kurį, pasak kaltinamojo, nukentėjusysis laikė rankoje. D. J. fotoaparatu taip pat užfiksuota, jog betarpiškai prieš įvykį nukentėjusysis kieme rankoje laiko šakutę, o kaltinamasis rankoje laiko peilį. Tuo būdu kaltinamojo aiškinimas, neva peilį jis atėmė iš nukentėjusiojo, yra visiškai paneigtas. Vienok, net ir nustačius, jog išeinant iš buto į kiemą, peilį su savimi išsinešė pats kaltinamasis, ši aplinkybė nepatvirtina jo tiesioginės apibrėžtos tyčios atimti nukentėjusiojo gyvybę buvimo. Byloje surinkti įrodymai nepaneigia kaltinamojo aiškinimo (atvirkščiai, šį aiškinimą iš esmės patvirtina), jog peilis jam buvo reikalingas, siekiant apsisaugoti nuo agresyvaus nukentėjusiojo elgesio ir grasinimų.
M. Š. buvo kaltinamas ir tuo, jog prie Naujakiemio g. 2 namo rankomis ir kojomis sudavė K. G. ne mažiau devynis smūgius, padarydamas smūgių sudavimo vietose nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymus. Ši kaltinimo dalis teisminio bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino tik iš dalies. Kaltinamojo aiškinimą, kad jis sužalojo nukentėjusiajam nosį dar bute vykusio konflikto metu, patvirtino ir liudytoja R. B.. Teismo medicinos ekspertas taipogi paaiškino, kad susižaloti kaktą K. G. galėjo, suduodamas liudytojo O. G. minimus smūgius galva kaltinamajam. Tačiau šioje byloje M. Š. nėra kaltinamas sumušęs ir sužalojęs K. G. R. B. bute. Ekspertas taip pat nepaneigė, jog dūrio į veidą peiliu metu galėjo būti padarytas ir trijų apatinių kandžių išmušimas su apatinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžiu. Iš specialisto išvados taip pat matyti, jog K. G. galūnių sužalojimai galėjo būti padaryti ir griuvimo metu. Taigi objektyviai nustatyta, kad kaltinamasis lauke sudavė K. G. tik 2-3 smūgius kumščiu į veidą, ką kaltinamasis iš esmės ir pats pripažįsta. Todėl likusių smūgių sudavimas prie Naujakiemio g. 2 namo ir atitinkamų sužalojimų, nesusijusių su kitais pripažįstamais įrodytais trauminiais poveikiais, padarymas iš kaltinimo šalinamas, kaip nepasitvirtinęs. Veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d. kaip tyčinis nužudymas, ši kvalifikacija apima ir kitus nukentėjusiajam padarytus kūno sužalojimus, kurie kaip nežymus ir nesunkus sveikatos sutrikdymas atskirai nebekvalifikuojami. Tuo būdu kaltinamojo M. Š. kaltė visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme iš esmės pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta ir tai, jog nusikaltimo padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo elgesys - demonstratyviai iššaukiantis elgesys pobūvio metu, grasinimai kaltinamajam susidorojimu, tolesnis konflikto eskalavimas namo kieme, kaltinamojo ir O. G. puolimas bandant jiems suduoti bei kaltinamojo sužalojimas šakute (prieš įvykį darytoje fotonuotraukoje K. G. užfiksuotas rankoje laikantis šakutę, šią aplinkybę patvirtina ir apklaustų asmenų parodymai, specialisto išvados patvirtina, kad M. Š. galėjo būti sužalotas ir jo striukė galėjo būti sugadinta, suduodant smūgį būtent įvykio vietoje paimta prieš tai K. G. naudota šakute). Teismas neturi pagrindo netikėti apklaustų asmenų parodymais apie agresyvų ir provokuojantį K. G. elgesį, kadangi iš nužudytojo tėvų parodymų matyti, kad jų sūnus netoleravo alkoholio, kurio net ir nedidelis kiekis ženkliai įtakodavo jo elgesį, tuo tarpu nukentėjusiajam po įvykio nustatytas vidutinio laipsnio girtumas.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo mama R. Š. atlygino nukentėjusiajai E. G. dalį – 1004 litus – nusikaltimu padarytos žalos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog BK 59 str. 1 d. 3 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas ar jo pavedimu kiti asmenys atlygina visą dėl nužudymo atsiradusią žalą. Šiame punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nepripažįstama tada, kai kaltininkas atlygina tik dalį padarytos žalos. Dalinį žalos atlyginimą teismas gali motyvuotai pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, vadovaudamasis BK 59 str. 2 d. Tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, o kaltininko elgesys sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo. Šių sąlygų neatitinka atvejai, kai atlyginama tik nedidelė dalis nužudymu padarytos žalos (2008-02-28 „Teismų praktikos skiriant bausmes už nužudymą apžvalgos“ 8 p.). Akivaizdu, jog tokio savo esme simbolinio dydžio žalos atlyginimas, atsižvelgiant į priteisiamą atlygintinos žalos sumą, neduoda pagrindo tokio dalinio žalos atlyginimo pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio (kaltinamasis nurodo prieš įvykį išgėręs apie 200 gr., degtinės, apklausti liudytojai taip pat patvirtina gausų alkoholio vartojimą pobūvio metu ir pakankamai stiprų visų pobūvio dalyvių, išskyrus O. G., apsvaigimą nuo alkoholio), ir tai neabejotinai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui.
Nors kaltinamasis M. Š. yra tik 20 metų amžiaus, jis jau yra recidyvistas, sistemingai daro tyčines nusikalstamas veikas, nusikalto ankstesnės bausmės vykdymo atidėjimo metu, baustas administracine tvarka už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, girtavimą viešoje vietoje, nedirbo (nuo 2011-08-08 buvo registruotas darbo biržoje). M. Š. nusikalto, būdamas girtas, vieną iš nusikaltimų, už kuriuos yra teistas anksčiau, taip pat padarė būdamas girtas, yra teistas ir už neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis, kas rodo, jog nagrinėjamas nusikaltimas buvo dėsninga jo pasirinkto gyvenimo būdo – sistemingo girtavimo, nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų darymo, pozityvios veiklos vengimo – pasekmė. M. Š. įvykdė tyčinį labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) smurtinį nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes ir tuo padariusį ypatingą žalą visuomenei, be jokio pamatuoto pagrindo atėmė jauno brandaus visuomenės nario gyvybę. Todėl jam skiriama griežta sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Visgi, priimant dėmesin, tai, jog nustatyta tik viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, įvertinant pakankamai didelę pastarųjų aplinkybių svarbą ir tai, kad jauno amžiaus kaltinamasis iš tiesų nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiųjų ir savo artimųjų už suteiktą dvasinį skausmą, teismas laiko galimu skirti kaltinamajam mažesnę už sankcijos vidurkį bausmę ir prie jos pridėti tik dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės.
Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį (b. l. 72-81, t. 1), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo 2244 litų 54 ct. dydžio gydymo išlaidas, patvirtintas gydymo įstaigos pateiktais duomenimis. Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas. BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Kaltinamajam tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusįjį, jis dėl sužalojimų buvo gydomas. Valstybinė ligonių kasa už suteiktas paslaugas gydymo įstaigai apmokėjo, todėl išlaidos Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Valstybinei ligonių kasai padaryta turtinė žala neatlyginta. Vadovaujantis CK 6. 263 str. 2 d. kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas.
Nukentėjusioji E. G. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 21312 litų 60 ct. turtinės žalos (kurią sudaro sūnaus laidojimo organizavimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidos) ir 500000 litų neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 58-63; t. 4, b. l. 3-12). Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl jos turėtų laidojimo bei kitų su tuo susijusių išlaidų, taip pat paminklo pastatymo išlaidų atlyginimo iš dalies tenkintinas. Nukentėjusiosios pateikti dokumentai patvirtina iš esmės visas jos turėtas išlaidas, išskyrus 1265 litų dydžio išlaidas gedulingiems pietums, kurias, kaip matyti iš PVM sąskaitos faktūros, apmokėjo viešoji įstaiga „Neptūno krepšinio klubas“, todėl šiai sumai ieškinys mažintinas. Iš ieškinio sumos minusuojama ir iki nuosprendžio priėmimo atlyginta žalos dalis 1004 litai. Vadovaujantis (CK 6. 291 str. 2 d.), iš ieškinio sumos taip pat minusuojama nukentėjusiosios gauta 1040 litų dydžio laidojimo pašalpa. Likusi dokumentais pagrįstų nukentėjusiosios turėtų išlaidų dalis (18003 litai 60 ct.) atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl priteisiama.
Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ir kituose CK 6 knygos straipsniuose nurodytais kriterijais, bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.
Kaip jau minėta, įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.). Su nužudytu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai - tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – gyvybės atėmimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli.
Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teismų praktikoje, tame tarpe ir Europos žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra naudojami ir tokie neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektai, kaip šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai. Jie atspindi žalą padariusio asmens - valstybės - turtinę padėtį ir yra svarbūs teisingos kompensacijos parinkimo požiūriu. Kai nagrinėjama byla ne prieš valstybę, o prieš asmenį, savarankiškai atsakantį už savo prievoles, tai didesnę reikšmę turi tiesioginio skolininko turtinė padėtis, o ne apibendrinti krašto ekonominės padėties duomenys.
Iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai E. G. padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, kuriais brutualiai buvo atimta brandaus visuomenės nario gyvybė. Nužudytasis K. G. mirties metu buvo 22 metų amžiaus, nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, jog K. G. dirbo ir mokėsi, gyveno aktyvų gyvenimą, palaikė pozityvius socialinius ryšius, K. G. su motina siejo glaudūs socialiniai ir emociniai ryšiai, jie nuolat bendraudavo kasdieniame gyvenime. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nukentėjusioji dėl tragiškos, žiaurios ir beprasmės sūnaus netekties patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, kurie turi būti atlyginti. Pažymėtina ir tai, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiojo lūkesčių. Išdėstytų aplinkybių kontekste nukentėjusiosios pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo turinys vargu ar atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nedirba, neturi turto. Taigi realių galimybių atlyginti priteistą neturtinę žalą tokioje apimtyje, kiek to prašo nukentėjusioji (priimant dėmesin, kad iš kaltinamojo priteisiama ir pakankamai didelė suma turtinės žalos atlyginimui), nėra. Dirbdamas bausmės atlikimo vietoje bei vėliau po bausmės atlikimo, nuteistasis per ilgą laiką galėtų atlyginti tik palyginti nedidelę dalį prašomos priteisti žalos. Įvertinus paminėtas aplinkybes ir vadovaujantis išdėstytais kriterijais, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, nustatant 100000 litų atlygintiną neturtinės žalos dydį. Priimdamas tokį sprendimą, teismas taip pat atsižvelgia į bendrą neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje nepareiškė kiti nužudytojo K. G. artimieji (tėvas, brolis), neduoda pagrindo didinti E. G. priteisiamą neturtinės žalos dydį, kadangi iš minėtų asmenų neatimama teisė pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas numato, kad šio įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens teismo tvarka išieškoti išmokėtas sumas (14 str. 1 d.). Priėmus sprendimą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, laikoma, kad sprendime nurodyto dydžio žala yra atlyginta. Žalos kompensavimas šio įstatymo nustatyta tvarka neatleidžia už žalą atsakingo asmens nuo pareigos atlyginti likusią smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą (13 str. 5 d.). Remiantis Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 13 str. 5 d. nuostatomis, iš kaltinamojo nukentėjusiesiems priteistinas žalos atlyginimo dydis mažintinas tomis sumomis, kurios yra nukentėjusiesiems išmokėtos avansu Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju nukentėjusiajai avansu išmokėta 7800 litų kompensacija už padarytą neturtinę žalą (t. 4, b. l. 99-102), todėl iš kaltinamojo M. Š. nukentėjusiajai E. G. priteisiama 92200 litų neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje E. G. civilinis ieškinys atmetamas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: K. G. drabužiai, biologiniai pavyzdžiai, šakutė sunaikintini, M. Š. striukė grąžintina M. Š..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teisėjas
nusprendžia:
M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu dešimčiai metų. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., prie šios bausmės pridėti dalį Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą dešimties metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2012-01-03. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą.
Nukentėjusiosios E. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš nuteistojo M. Š. nukentėjusiajai E. G. 18003 litus 60 ct. turtinės žalos atlyginimui ir 92200 litų neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai, ir priteisti iš nuteistojo M. Š. 2244 litus 54 ct. K. G. gydymo išlaidų atlyginimui Valstybinei ligonių kasai.
Nuteistajam M. Š. laikino nuosavybės teisės apribojimo į AB banko „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (sąskaitoje yra 315 litų 85 ct) esančias pinigines lėšas taikymo terminą pratęsti iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių išsprendimo įvykdymo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: K. G. drabužius, biologinius pavyzdžius, šakutę - sunaikinti, M. Š. striukę grąžinti nuteistajam M. Š..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam M. Š. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.