Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-02-12 · Administracinė byla Nr. I-3342-643/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-12
Bylos Nr.
I-3342-643/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01478-2014-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
UAB „Somobil“
Atsakovas
Išlaidų
Administracinė byla Nr. I-3342-643/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01478-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 28; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Somobil“ skundą atsakovui Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas UAB „Somobil“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2014-01-23 sprendimus Nr. 17R-3143, Nr. 17R-3144, Nr. 17R-3145, Nr. 17R-3146 ir Nr. 17R-3147 (toliau – ir sprendimai); 2) priteisti pareiškėjo patirtas avansinių mokėjimų išlaidas – 60424 Lt; 3) priteisti pareiškėjo patirtas ir Komisijos sprendimais patvirtintas valstybinės rinkliavos už Leidimų išdavimą išlaidas – 500 Lt bei 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 str. pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymu bei Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašu, kreipėsi į Komisiją su prašymais dėl išlaidų, susijusių su elektrinių projektų plėtojimu, kompensavimo. 2014-02-07 elektroniniu paštu gavo Komisijos 2014-01-23 sprendimus Nr. 17R-3143, 17R-3144, 17R-3145, 17R-3146, 17R-3147 , kuriais nuspręsta atmesti jo prašymus, t.y. nuspręsta nekompensuoti pareiškėjo patirtų išlaidų, susijusių su sumokėtais ir negrąžintais avansiniais mokėjimais pagal sutartis dėl elektrinių projektų plėtojimo. Pareiškėjas su UAB „Voltaik-Tau“, 2012-05-03 sudarė Rangos sutartis Nr. VT-201205-5, Nr. VT-201205-10, Nr. VT-201205-15 ir VT-201205-19, o 2012-07-23 – Rangos sutartį Nr. BT-201207-5. Pagal kiekvieną rangos sutartį pardavėjas įsipareigojo įrengti pareiškėjui po vieną 30 kW galios fotovoltinę saulės elektrinę (toliau – „Saulės elektrinė“) ir gauti leidimus įrengimui bei eksploatavimui. Vykdydamas sutartis pardavėjas pateikė Energetikos ministerijai prašymus dėl Saulės elektrinių leidimų plėtrai gavimo. 2012-08-30, 2012-09-11, 2012-11-28, Energetikos ministerija išdavė Leidimus plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-1484, 1600, 1601, 1602, 4145. Pareiškėjas sumokėjo po 100 Lt valstybinės rinkliavos už kiekvieno Leidimo popierinio egzemplioriaus išdavimą ir gavo popierinius Leidimus.

2013-01-17 Lietuvos Respublikos Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 str. pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XII-169, kuriuo sumažino elektros energijos gamybos supirkimo tarifus, bei Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 str. pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymą Nr. XII-170, kuriuo nustatė asmenų, patyrusių išlaidų plėtojant saulės elektrinių projektus, teisę į išlaidų kompensavimą. 2013-06-26 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 594, įgyvendindama Įgyvendinimo įstatymo nuostatas patvirtino Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašą, kuriuo nustatė su saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo tvarką asmenims, turintiems leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus statant saulės šviesos energijos elektrines, išduotus teisės aktų nustatyta tvarka ne aukciono būdu pagal prašymus, pateiktus iki Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 str. pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo, t.y. iki 2013-05-01. Atsižvelgdamas į naują teisinį reguliavimą pareiškėjas nusprendė nebeplėtoti saulės šviesos elektrinių projektų.

Pareiškėjas atitinka visas sąlygas, dėl ko patirtos išlaidos turėtų būti pripažintos kompensuotinomis. Pareiškėjas atsiėmė popierinius Leidimus Nr. LP-1484, 1600, 1601, 1602, 4145. Dėl šių Leidimų plėtrai pratęsimo pareiškėjas į Energetikos ministeriją nesikreipė, dėl ko Leidimai plėtrai pratęsti nebuvo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas turi teisę kreiptis dėl patirtų išlaidų kompensavimo. Pareiškėjas, pasirašydamas sutartis su rangovu, siekė plėtoti saulės elektrinių statybą, ir šių sutarčių pagrindu užsakė pilnai įrengti penkias naujas iki 30 kW saulės elektrines, įskaitant leidimų Saulės elektrinių įrengimui ir eksploatavimui gavimą. Vadovaujantis sutarčių 3.2. punktu pareiškėjas įsipareigojo rangovui sumokėti 12084,80 Lt avansą per 5 darbo dienas nuo atitinkamos sutarties pasirašymo dienos pagal kiekvieną sutartį, ką pareiškėjas ir padarė. Todėl konstatuotina, jog remiantis sutarčių nuostatomis pareiškėjas sumokėjo avansus, skirtus ne kam kitam, kaip tik sutarčių dėl saulės elektrinių įrengimo vykdymui, dėl ko pareiškėjo sumokėti avansai, kurie bendrai sudaro 60424,00 Lt laikytini su saulės elektrinių projektų plėtojimu susijusiomis išlaidomis. Avansinių mokėjimų sąlyga buvo ne pareiškėjo teisė, o pareiga, t.y. avansinio mokėjimo neatlikimas būtų lėmęs pareiškėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir atitinkamos Sutarties pažeidimą. Įvertinus tai, jog avansiniai mokėjimai atlikti iki 2013-02-01, nėra teisėto pagrindo avansinių mokėjimų nepripažinti kompensuotinomis išlaidomis.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pažymi, jog 2013-12-12 pateikdamas papildomus paaiškinimus Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos pateikė visus pareiškėjo žinioje esančius su saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtojimu susijusius dokumentus, kurie įrodo išlaidų patyrimą ir apmokėjimą.

2013-08-01 pranešimu pareiškėjas kreipėsi į pardavėją siekdamas informuoti apie vienašališką Sutarčių nutraukimą nuo 2013-08-01 Pranešime pareiškėjas, be kita ko, paprašė grąžinti sumokėtus avansus. 2013-08-05 pareiškėjas gavo pardavėjo pranešimą dėl sumokėtų avansų pagal rangos sutartis, kuriame nurodoma, jog remiantis sutartimis, o būtent, sutarčių 6.5. punktu, sumokėti avansiniai mokėjimai nebus grąžinti. Pardavėjas taip pat nurodė, jog pareiškėjo sumokėti avansiniai mokėjimai yra įskaitomi minimaliems pardavėjo nuostoliams padengti. Atsižvelgdamas į pardavėjo patirtus nuostolius, tiesiogiai susijusius su sutarčių įgyvendinimo procesu, bei vadovaudamasis sutarčių 6.5. punktu, pareiškėjas sutiko su pardavėjui sumokėtų avansų negrąžinimo sąlyga. Taigi, 2013-08-05 pardavėjo pranešimas dėl sumokėtų avansų pagal sutartis patvirtina, jog pareiškėjo pardavėjui sumokėti avansiniai mokėjimai nėra ir nebus sugrąžinti pareiškėjui. Kompensuotinam avansiniam mokėjimui taikoma papildoma sąlyga – maksimalus kompensuotinas avansinio mokėjimo dydis yra 45 proc. visos pagal sutartį mokėtinos sumos. Pareiškėjo pardavėjui sumokėti avansai neviršija 45 proc. sutarties kainos.

Komisija ginčijamuose sprendimuose nurodė, jog pareiškėjo patirtos išlaidos nepagrįstos, nes pareiškėjas nepateikė dokumentų, kurie liudytų išlaidų pagrįstumą ir dokumentais neįrodė savo ketinimų susigrąžinti avansinius mokėjimus. Pareiškėjas nurodo, kad pateikė visus jo žinioje esančius ir patirtų išlaidų pagrįstumą pagrindžiančius dokumentus, todėl Komisijos argumentas, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių išlaidų pagrįstumą, neatitinka faktinių aplinkybių. Pareiškėjas Komisijai pateikdamas papildomus paaiškinimus nurodė, kad sutartys buvo nutrauktos vienašališkai remiantis CK 6.658 str. 4 d. 2013-08-01 pranešimas įrodo pareiškėjo dėtas pastangas sumokėtus avansus susigrąžinti. Nepavykus susitarti dėl sumokėtų avansinių mokėjimų grąžinimo, pareiškėjo sumokėti avansiniai mokėjimai liko pardavėjui kaip kompensacija už sutarčių vykdymo metu patirtus nuostolius. Pardavėjo teisė sutarties nutraukimo momentu negrąžinti pareiškėjo už saulės elektrines sumokėto avanso buvo numatyta sutarčių 6.5. punkte, kuriame nurodoma, kad pareiškėjui vienašališkai nutraukus sutartį pareiškėjas privalo atlyginti visus pardavėjo nuostolius. Minimaliais pardavėjo nuostoliais šiuo atveju laikoma pareiškėjo sumokėto avansinio mokėjimo suma.

Pareiškėjas pažymi, jog teisės aktai pareiškėjui nenumato pareigos ginčus su ūkio subjektais, kuriems sumokėtos su saulės elektrinių projektų plėtojimu susijusios išlaidos, spręsti teisminiu keliu, juo labiau nenustatyta pareiga ginčus išspręsti vienokiu ar kitokiu būdu, dėl ko Komisijos motyvas nekompensuoti pareiškėjo patirtų avansinių mokėjimų dėl to, kad Pareiškėjas neįrodė savo ketinimų susigrąžinti avansinius mokėjimus, yra neteisėtas.

Atsiliepimas

Atsakovė Komisija atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė paaiškino, kad prašymus dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo nagrinėja vadovaudamasi Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 594, nustatyta tvarka. Aprašo nuostatos Komisijai numato galimybę spręsti tik dėl tokių sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo kompensavimo, kurie buvo skirti materialiojo turto (elektros įrenginių ir kitos projektui būtinos įrangos) įgijimui arba atsiskaitymui už darbus (paslaugas), tiesiogiai susijusius su elektrinės įrengimu ar prijungimu prie elektros tinklų. Pažymėjo, kad nagrinėdama prašymus dėl išlaidų kompensavimo, kuriais prašoma kompensuoti sumokėtus ir negrąžintus avansus, sprendimus dėl tokių išlaidų kompensavimo priima, tuomet, kai įsitikina, t. y. gauna dokumentus įrodančius, kad pareiškėjams, pastarųjų sumokėti avansai nebuvo grąžinti, bei kad jų negrąžinimas yra pagrįstas. Komisijos nuomone, šiuo atveju pareiškėjas nesiėmimas realių veiksmų siekiant susigrąžinti sumokėtus 60424 Lt dydžio avansus galėtų būti vertinamas kaip atitinkantis protingumo ir teisingumo reikalavimus, tuo atveju, jeigu UAB „Voltaik-Tau“ pareiškėjui būtų pagrindusi, kad vykdydama sutartinius įsipareigojimus patyrė faktinių tokio dydžio išlaidų. Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 str. 1 ir 2 d. nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, o tais atvejais kai įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams šalių susitarimu nusistatyti tarpusavio teises ir pareigas, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Atsakovės nuomone, sprendimai nekompensuoti pareiškėjui bendros 60424 Lt dydžio prašomos kompensuoti sumos yra teisingi ir pagrįsti, nes UAB „Voltaik-Tau“ avansų negrąžinimas pareiškėjui, nesant motyvuoto pagrindimo, vertintinas kaip neatitinkantis CK 1.5 str. 1 ir 2 d. numatytos pareigos civilinių teisinių santykių subjektams veikti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Komisija taip pat pabrėžė, jog teismas negali visiškai pakeisti Komisijos – teismas neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriiminėja tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Komisijai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilęs dėl Komisijos 2014-01-23 sprendimų Nr. 17R-3143, 17R-3144, 17R-3145, 17R-3146, 17R-3147 teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar sprendimai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas) 3 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 str. 1 d. nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 str. 3 d. nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 str. 3 d. nustatyto termino nesikreipė į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013-09-01 d. turi teisę raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo.

Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-06-26 nutarimu Nr. 594 (toliau – ir Aprašas) 4 p. nustatyta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013-05-01, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Kompensuotinų išlaidų kategorijų sąrašas įtvirtintas Aprašo 5 p. Aprašo 5.4.3. p. nustatyta, kad kompensuojami sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo, tačiau šios išlaidos turi atitikti Aprašo 4 p. nustatytas būtinas kompensavimo sąlygas. Aprašo 5, 20 p. suteikia Komisijai įgaliojimus vertinti pareiškėjų patirtų išlaidų pagrįstumą ir, išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, priimti sprendimą dėl jo patirtų išlaidų kompensavimo, dalinio kompensavimo ar prašymo atmetimo.

Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad Komisija turi įgaliojimus priimti sprendimą kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas, kai: 1) pareiškėjas turi išduotą leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, tačiau Įgyvendinimo įstatymo 2 str. 3 d. nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas arba pareiškėjas iki 2013-07-01 nesikreipė į Energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo; 2) pareiškėjas iki 2013-02-01 patyrė tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusias išlaidas, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais; 3) pareiškėjas iki 2013-09-01 raštu kreipėsi į Komisiją.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas saulės elektrinių statybos, rangos, projektavimo ir dokumentų rengimo darbams atlikti sudarė rangos sutartis su UAB „Voltaik-Tau“. Pagal rangos sutarčių 3.1 p. – sutarties kaina 50000 Eur (172640 Lt). Rangos sutarčių 3.2 p. nustatyta, kad per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo turi būti sumokėtas 12 084,80 Lt avansas. Pagal rangos sutarčių 6.5 p. užsakovui vienašališkai nutraukus šią sutartį, užsakovas privalo atlyginti visus rangovo nuostolius. Minimaliais rangovo nuostoliais šiuo atveju laikoma sumokėta avansinio mokėjimo suma. Pagal pareiškėjo sudarytas rangos sutartis viso rangovui sumokėta 60424 Lt avanso.

Pareiškėjas į Komisiją su prašymais dėl patirtų išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo kreipėsi 2013-08-28. Nurodytas išlaidas pareiškėjas grindė rangos sutartimis, kasos pajamų orderio kvitais ir pranešimu apie avanso negrąžinimą. Be to, pareiškėjas 2013-12-12 pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodė, jog rangos sutartys buvo nutrauktos vienašališkai remiantis CK 6.658 str. 4 d., kadangi rangovas nesutiko įforminti sutarties nutraukimo šalių susitarimu. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad pagal rangovo žodžiu pateiktą informaciją bei parodytus dokumentus, rangovas patyrė žymių išlaidų, susijusių su subrangovų samdymu, taip pat dalies įrangos įsigijimo iš Vokietijos tiekėjų, dėl šios priežasties bei atsižvelgiant į galimai neteisėtus teisės aktų pakeitimus, pareiškėjas pateikė rangovui pranešimą apie vienašališką rangos sutarčių nutraukimą, o remiantis rangos sutarčių 6.5 p. sumokėtos avansų sumos nebuvo grąžintos.

Pareiškėjas į nagrinėjamą bylą pateikė 2013-08-01 rašą, adresuotą UAB „Voltaik-Tau“, kuriuo pareiškėjas informavo rangovą apie tai, jog nuo 2013-08-01 vienašališkai nutraukia visas su šia bendrove sudarytas rangos sutartis bei paprašė grąžinti sumokėtus avansus. UAB „Voltaik-Tau“ 2013-08-05, vadovaudamasi rangos sutartimi, atsisakė grąžinti avansinį mokėjimą, nurodydama, kad jis įskaitomas minimaliems nuostoliams padengti.

Komisija skundžiamais sprendimais nutarė iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas, t. y. kompensavo tik valstybės rinkliavą už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą, o avansinių mokėjimų rangovui išlaidų nusprendė nekompensuoti.

CK 1.5 str. nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. CK 6.200 str. nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Laikydamasis šių principų, o ypač, vykdydamas prievolinių santykių šalių bendradarbiavimo pareigą, veikdamas rūpestingai, pareiškėjas galėjo ir turėjo numatyti, kad ginčo santykių reglamentavimas gali būti koreguojamas ir veiklos sąlygos gali keistis, todėl, veikdamas apdairiai, galėjo nesutikti su rangos sutarties sąlyga minimaliais rangovo nuostoliais laikyti sumokėto avanso sumą. Avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai sutarties šalys nustato imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančią sąlygą, kad iš anksto sumokėtas avansas, kuris atliks mokėjimo-atsiskaitymo funkciją ir bus įskaitytas į sutarties, ją įvykdžius, kainą, dėl sutartyje aptartų šalies padarytų pažeidimų negrąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, avansas laikomas netesybomis baudos forma, t. y., atlieka ne tik mokėjimo-atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją (LAT 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2011). CK 6.73 str. 2 d. bei 6.258 str. 3 d. yra nustatyta skolininko teisė kreiptis į teismą su prašymu pripažinti netesybas neprotingai didelėmis ir dėl to jas mažinti, tačiau pareiškėjas, gavęs rangovo atsisakymą grąžinti avansinį mokėjimą, šia teise nepasinaudojo ir nesiėmė priemonių, kad sutarties šalys patirtų kuo mažiau nuostolių, t. y., neveikė, kaip apdairus ir rūpestingas juridinis asmuo, siekiantis maksimaliai sumažinti patiriamas išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal rangos sutarčių 4.1 p. visi darbai turėjo būti įforminami abiejų sutarties šalių pasirašytu darbų priėmimo-perdavimo aktu, tačiau tokių aktų pareiškėjas nei Komisijai, nei teismui nepateikė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog visos jo išlaidos, susijusios su avansiniu mokėjimu, buvo patirtos išimtinai vykdant saulės elektrinės projektą.

Išlaidų kompensavimo galimybę nustatančiomis teisės aktų nuostatomis siekiama atlyginti dalį pagrįstų praradimų, susijusių su saulės elektrinės projekto plėtojimu, todėl, teismo vertinimu, šių tikslų iš esmės neatitiktų kompensavimas išlaidų, kurių galėjo būti išvengta veikiant apdairiai, rūpestingai arba jos galėjo būti mažesnės. Pagal byloje esančius duomenis nėra galimybės nustatyti, kokia rangos sutartyse numatyta rangovo įsipareigojimų dalis buvo įvykdyta iki sutarties nutraukimo ir ar atliktų darbų kaina yra proporcinga pareiškėjo sumokėtam avansui. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas apginti savo teises, ginčijo sutarties sąlygą dėl avansinio mokėjimo įskaitymo į nuostolius ar siekė nustatyti, kokie darbai buvo atlikti, kokią įrangą rangovas pirko ir kokia jų kaina, ar domėjosi kitomis UAB „Voltaik-Tau“ patirtomis išlaidomis ir jų pagrįstumu. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog siekė išvengti ar sumažinti išlaidas (nuostolius), susijusias su rangos sutarčių nutraukimu, todėl Komisija pagrįstai, atsisakė kompensuoti avansiniais mokėjimais patirtas išlaidas.

Atsižvelgdamas byloje nustatytas faktines aplinkybes, remdamasis teismo sprendime išdėstytais motyvais, teismas sprendžia, kad ginčijami Komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl pagrindo juos panaikinti ir priteisti pareiškėjui patirtas 60424 Lt avansinių mokėjimų išlaidas, nėra. Pažymėtina, kad pagrindo priteisti pareiškėjui jo patirtas ir valstybinės rinkliavos išlaidas taip pat nėra, kadangi, šių išlaidų kompensavimas patvirtintas ginčijamais Komisijos sprendimais.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo skundą atmetus, tenkinti jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 89 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

pareiškėjo UAB „Somobil“ skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasMargarita StambrauskaitėHalina Zaikauskaitė