Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2015-04-27 · Civilinė byla Nr. 2-227-641/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-27
Bylos Nr.
2-227-641/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-05694-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Milvydaitė
Ieškovas
A. N.
Atsakovas
A. M.
Advokatai
Mindaugas Šatas
Kategorijos
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-227-641/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05694-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 30.10.; 42.5.; 43.2.; 51.; 116.1.; 116.8. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 27 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rasa Milvydaitė,sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei,dalyvaujant ieškovui A. N., jo atstovui advokatui Jonui Butkui,atsakovui A. M., jo atstovui advokatui Mindaugui Šatui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. N. patikslintą ieškinį atsakovui A. M. dėl be pagrindo įgyto turto išreikalavimo, išvadą teikianti institucija – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. N., jo atstovas prašė patikslintą ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovo A. M. 17 570,41 Eur (60 667,10 Lt). Nurodė, jog atsakovas 2009 m. be teisėto pagrindo nukūlė ieškovui nuosavybės teise valdytame 40,50 ha dydžio sklype, (duomenys neskelbtini), ieškovo pasėtas ir išaugintas 178,2 tonas žieminių kviečių. Kadangi kviečiai jau realizuoti, prašo priteisti jų vertę pinigais - 60 667,10 Lt. Pažymėjo, kad ieškovas A. N. su atsakovu A. M. nebuvo sudaręs jokių minėto žemės sklypo panaudos sutarčių, o priešingą įrodinėdamas atsakovas bando suklaidinti teismą ir išvengti be pagrindo įgyto turto išreikalavimo. Be to, pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog A. M. A. N. žemės sklypą apsėjo ir 2009 m. rudenį, todėl daugiau nei vienerių metų panaudos sutartis turėjo būti rašytinė.

Atsiliepimas

Atsakovas A. M., jo atstovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2008 m. rudenį A. M. su N. N. buvo sudaręs žodinę ginčo sklypo panaudos sutartį vienam vegetaciniam periodui, todėl sutartis galėjo būti žodinė. Šios sutarties pagrindu 2008 m. rudenį atsakovas šį sklypą įdirbo, 38,50 ha plote pasėjo žieminius kviečius ir 2009 m. nuėmė derlių, kuris yra A. M. nuosavybė ir naudotinas jo nuožiūra.

Išvadą teikianti institucija – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) - išvadoje (2 t., 28 – 29 b.l.) nurodė, jog tiesioginių ir kompensacinių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus deklaravimą ir skyrimo tvarką už 2009 m. nustato Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188 (toliau - Taisyklės). A. M. 2009 m. birželio 12 d. Agentūrai pateikė paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007- 2013 metų programos priemones (toliau - Paraiška) bei deklaravo 88,51 ha plotą pagrindinei išmokai už žemės ūkio naudmenų plotus gauti ir susietajai su gamyba papildomai tiesioginių išmokų daliai gauti. Paraiškos administravimo metu buvo nustatytas neatitikimas, susijęs su kontroliniame žemės sklype Nr. 214431-1764 deklaruotu lauku Nr. 1 (38,50 ha 5KV-2 (žieminiai kviečiai)) - laukas deklaruotas N. N. paraiškoje. Paprašius pateikti žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kt. pagrindais) ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus, 2009 m. lapkričio 2 d. gautas A. M. atsisakymas nuo 38,50 ha ploto. Agentūra 2010 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. BR6-1245433 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ A. M. išmokų už Paraišką neišmokėjo. A. N. 2009 m. birželio 15 d. Agentūrai pateikė paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007- 2013 metų programos priemones gauti (toliau - Paraiška) ir deklaravo 40,50 ha plotą pagrindinei išmokai už žemės ūkio naudmenų plotus gauti ir susietajai su gamyba papildomai tiesioginių išmokų daliai gauti. A. N. Paraiškos administravimo metu buvo nustatytas neatitikimas, susijęs su Paraiškoje kontroliniame žemės sklype Nr. 214431-1764 deklaruotu lauku Nr. 1 (40,50 ha 5KV-2 (žieminiai kviečiai)) - laukas deklaruotas A. M. Paraiškoje. 2009 m. gruodžio 11 d. Agentūroje gautas A. N. nuosavybės teisę į minėtą žemės sklypą patvirtinantys dokumentai - Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, Kadastro žemėlapio, žemės dirbimą patvirtinančio dokumento kopijos. Pagal 2009 m. Paraišką A. N. buvo skirta 15 808,99 Lt parama. Atsižvelgiant į tai, kad A. M. atsisakė paramos už kontroliniame žemės sklype Nr. 214431-1764 deklaruotą lauką po to, kai buvo Agentūros informuotas apie Paraiškoje nustatytą neatitikimą, ir į tai, kad A. M. nepateikė žemės valdymo teisę ir šio lauko žemės dirbimą patvirtinančių dokumentų, 2009 m. A. M. Paraiškoje nustatytas tyčinio neteisingo deklaravimo atvejis, todėl pagrindinė išmokos dalis jam neskirta. Sankcija buvo pritaikyta vadovaujantis Taisyklių 41.1.5 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad, kai nustatytas didesnis nei 20 proc. ploto tyčinis neteisingas deklaravimas, išmokos pagrindinė dalis už žemės ūkio naudmenų plotą einamaisiais metais pareiškėjui nemokama, be to, jam taikoma ilgalaikė sankcija už neteisingą deklaravimą. Taip pat A. M. nemokama ir išmokos papildoma dalis. Sankcija pritaikyta vadovaujantis Taisyklių 42.4 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad, kai deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau nei 50 proc., išmokos papildoma dalis už visas susietomis išmokomis remiamas pasėlių grupes pareiškėjui nemokama ir taikoma ilgalaikė sankcija. A. M. pritaikytos sankcijos nebuvo nuginčytos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos faktai ir reikšmingos procesiniam sprendimui priimti aplinkybės.

Byloje nustatyta, kad ieškovas A. N. nuo 2008-04-10 iki 2010-03-02 nuosavybės teise valdė 39,5254 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (www.kada.lt). Ieškovas reiškia ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio pagrindu dėl minėtame žemės sklype jo pasėtų, išaugintų ir atsakovo A. M. 2009 m. be pagrindo nukultų žieminių kviečių piniginės vertės išreikalavimo iš atsakovo.

Ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl be pagrindo įgyto turto instituto taikymo ir su tuo susijusių: žodinės panaudos sutarties egzistavimo, ginčo žemės sklypą užsėjusio subjekto.

Dėl be pagrindo įgyto turto instituto taikymo.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). CK 6.237 straipsnyje įtvirtintas turto gavimas be pagrindo kaip vienas iš prievolių atsiradimo pagrindų, teisės teorijoje ir praktikoje dar vadinamas kvazisutartiniu. Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Kad tokia prievolė atsirastų, turtą praradęs asmuo turi įrodyti, kad šis praradimas neturi teisinio pagrindo, t. y. jo įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu; jei asmuo įgyja turtą pagal sutartį, jis negali būti laikomas gavusiu turtą be pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2009; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.237 straipsnio taikymo, yra išaiškinęs, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006). Taigi CK 6.237 straipsnio taikymas yra įmanomas tik tuo atveju, jeigu šalių nesieja jokie kiti prievoliniai santykiai ir turtą asmuo įgijo be teisinio (įstatyme ar sutartyje nustatyto) pagrindo.

Pažymėtina, kad civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straispniai). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straispnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikalingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje

byloje Nr. 3K-3-105/2013).

Ginčijamu atveju atsakovas A. M., pripažindamas ginčo kviečių nukūlimo faktą, atsikirtimus į ieškinį grindė prievoliniais 2008 m. rudenį su ieškovu A. N. sudarytos žodinės panaudos sutarties pagrindu atsiradusiais santykiais. Ieškovas neigė tokios sutarties egzistavimą.

CK 6.629 straipsnio 2 dalies, 6.478 straipsnio kontekste neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. Kilus ginčui dėl panaudos sutarties egzistavimo, visų pirma, būtina įvertinti atsakovo poziciją dėl įrodinėjamos sutarties termino. Atsiliepime į ieškinį A. M. nurodė, jog ginčo sklypo panaudos sutartį su A. N. buvo sudaręs vienam augalų vegetacijos sezonui, t. y. mažiau nei vienerių metų terminui. Teismo posėdžio metu atsakovas vis keitė poziciją, skirtingai įvardindamas 2008 m. sėjos laiką bei 2009 m. grūdų kūlimo laiką, tačiau esminę aplinkybę, lemiančią nagrinėjamo klausimo sprendimą, t. y. tai, kad 2009 m. rudenį jis užsėjo kviečius dar vienam vegetaciniam sezonui, kelis kartus nurodė nuosekliai. Iš esmės analogiškus parodymus davė ir atsakovo prašymu apklaustas liudytojas A. M., nurodydamas netgi laiką, kada 2009 m. atsakovas užsėjo ginčo sklypą. Tai leidžia teismui teigti, jog atsakovas įrodinėjo ilgesnio kaip vienerių metų termino sutarties egzistavimą, kas pagal minėtas CK normas reiškia, kad turėjo būti sudaryta rašytinė panaudos sutartis.

Pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šiam faktui įrodyti, o įstatymais nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Minėta, kad įstatymas nustato, jog ilgesniam kaip vienerių metų terminui sutartis turi būti sudaryta rašytine forma, formos reikalavimo nagrinėjamu atveju nebuvo laikomasi, o atsakovas sutarties sudarymui patvirtinti remiasi liudytojų parodymais. Įstatymo reikalaujamos sutarties paprastos rašytinės formos nesilaikymas lemia įrodymų leistinumo sutarties sudarymo faktui įrodyti ribojimą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis), todėl nagrinėjamu atveju siekiant patvirtinti sutartinių santykių tarp šalių egzistavimą, liudytojų parodymais remtis nėra galima.

Atsakovas, jo atstovas panaudos sutarties egzistavimą argumentavo ir tuo, jog A. M. Agentūrai buvo pateikęs Paraišką bei deklaravo 88,51 ha plotą, tame tarpe ir 38,50 ginčo sklypo plotą, pagrindinei išmokai už žemės ūkio naudmenų plotus gauti ir susietajai su gamyba papildomai tiesioginių išmokų daliai gauti, tačiau šis argumentas negali lemti sutarties egzistavimo fakto, kadangi, Agentūrai paprašius pateikti žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kt. pagrindais) ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus, net ir gresiant Taisyklėse numatytoms sankcijoms, A. M. tokių dokumentų nepateikė, 2009 m. lapkričio 2 d. atsisakė nuo ginčo sklypo ploto deklaravimo. Kaip nurodė Agentūra išvadoje, A. M. buvo pritaikytos sankcijos, jos nebuvo nuginčytos (2 t., 28-29 b.l.).

Taigi darytina išvada, jog atsakovo teigimu ginčo šalis siejusieji prievoliniai panaudos santykiai byloje nėra įrodyti.

Pažymėtina, kad šios išvados neįtakoja atsakovo A. M. teiginiai, jog ieškovas A. N. 2008 m. kviečių neužsėjo, jog sėjos darbus atliko tik jis pats asmeniškai (t. y. A. M.), kadangi šie teiginiai paneigti byloje esančiai įrodymais: ieškovo A. N. paaiškinimu, žemės ūkio technikos panaudos sutartimis, PVM sąskaitomis - faktūromis (1 t., 127-133), iš kurių matyti, kad A. N. turėjo sėjai reikiamą techniką, pirko gazolį žemės ūkiui, Šiaulių r. savivaldybės administracijos Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos raštu, patvirtinančiu, jog A. N. dirbo žemę ginčo sklype (1 t., 24 b.l.), darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščiais (2 t., 1-23 b.l.), iš kurių matyti, kad A. M. ginčo sėjos laikotarpiu dirbo A. N. valdomoje UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju – traktorininku, kas akivaizdu lėmė jo (A. M.) atliekamus sėjos darbus A. N. priklausančiame žemės sklype. Atsakovo, jo atstovo teiginiai, jog A. N. nedirbo ginčo žemės, nes net nežinojo tikslaus pasėlių ploto, tokiu būdu neteisėtai jį deklaravo, atmestini, kadangi išvadą teikianti institucija aiškiai įvardino, jog pasėlius nepagrįstai deklaravo pats atsakovas. Be to, pažymėtina, kad deklaravimo laikotarpiu ieškovui buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas, pagal jo įgaliojimą visus su deklaravimu būtinus veiksmus atliko ieškovo motina G. N., kuri galėjo tiksliai nežinoti deklaruojamo pasėlių ploto (1 t., 11 b.l.).

Minėta leidžia daryti išvadą, jog atsakovas A. M. žieminius kviečius A. N. priklausiusiame žemės sklype nukūlė be teisinio pagrindo, todėl ieškovas pagrįstai reiškė ieškinį dėl be pagrindo įgyto turto išreikalavimo.

Dėl be pagrindo įgytų grūdų kiekio ir vertės.

CK 6.237 str. 3 d. reglamentuoja, jog be pagrindo įgytas turtas turi būti grąžintas natūra, o jeigu jis žuvęs ar sužalotas, atlyginama jo tikroji vertė, buvusi turto įgijimo metu. Akivaizdu, jog 2009 m. nukultas derlius realizuotas, todėl ieškovas A. N. prašė priteisti iš atsakovo A. M. 178,2 tonų žieminių kviečių vertę pinigine išraiška - 17 570,41 Eur (60 667,10 Lt). Ieškovas A. N. ginčo grūdų kiekį ir kainą įrodinėjo dviem VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (toliau - Tarnyba) raštais, kuriuose įvardinamas 2009 m. žieminių kviečių vidutinis derlius - 4,4 t/ha, o jų pardavimo kaina - 340,50 Lt/t, bei UAB (duomenys neskelbtini) raštu, iš kurio matyti, jog A. M. šiai bendrovei 2009 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais pardavė kviečius, kurių kaina svyravo nuo 350,00 Lt iki 400 Lt (1 t. 185 b.l., 2 t., 47-48, 77-78 b.l.). UAB (duomenys neskelbtini) rašte nurodytas parduotų kviečių kiekis lemiamos įrodomosios reikšmės byloje neturi, kadangi jame nurodytas ne tik A. N. priklausančiame žemės sklype, bet ir asmeniniame A. M. žemės sklype nukultų grūdų kiekis (byloje nustatyta, kad 2009 m. rudenį atsakovas nukūlė iš viso 88,51 ha). Atsakovas objektyvių įrodymų, kurie konkrečiai patvirtintų ginčo sklype nukultų kviečių kiekį bei kainą nepateikė, tik nurodė, jog 2009 m. derlius buvo prastas dėl lietingo pavasario ir jis nukūlė apie 3,4 tonas iš hektaro, Tarnybos, UAB (duomenys neskelbtini) duomenų nenuginčijo, todėl teismas neturi pagrindo nesiremti minėtais Tarnybos, UAB (duomenys neskelbtini) duomenimis.

Ieškovas A. N., reikšdamas ieškinį, jo kainą skaičiavo pagal minėtus Tarnybos žieminių kviečių vidutinio derliaus kiekio ir kainos dydžius bei 2009 m. Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame įvardintas ginčo žemės sklypo dydis, neatliekant sklypo matavimų, t. y. 40,50 ha (1 t., 6-7 b.l.). Minėta, jog pagal dabartinius Nekilnojamojo turto registro duomenis (www.kada.lt), atlikus matavimus ir suformavus ginčo žemės sklypą, jo dydis – 39,5254 ha, todėl akivaizdu, kad A. N. grūdų kiekį nepagrįstai skaičiavo iš 40,50 ha, tačiau atsižvelgiant į tikslias UAB (duomenys neskelbtini) rašte nurodytas grūdų kainas, didesnes, nei nurodytos Tarnybos raštuose vidutinės kainos, pagal kurias buvo skaičiuota ieškinio kaina, konstatuotina, kad atsakovas be pagrindo įgijo didesnę, nei prašoma priteisti sumą. Tai įvertinęs, teismas, ieškinio nemažina, tenkina jį visiškai ir priteisia iš atsakovo 17 570,41 Eur.

Bylinėjimosi išlaidos.

Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinas 527,11 Eur žyminis mokestis, 115,85 Eur už antstolio paslaugas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, bei valstybei – 15,45 Eur pašto išlaidos (1 t., 4, 83 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., 271 str. 1 d. str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovui A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 17 570,41 Eur (septyniolika tūkstančių penkis šimtus septyniasdešimt eurų 41 euro centą).

Priteisti iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovui A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 527,11 Eur (penkis šimtus dvidešimt septynis eurus 11 euro centų) žyminio mokesčio, 115,85 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 85 euro centus) antstolio pagalbos išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 15,45 Eur (penkiolika eurų 45 euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Milvydaitė