- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-05
- Bylos Nr.
- 2A-538-71/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Regina Agota Gutauskienė (pirm.), Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- I. N.
- Ieškovas
- Z. J.
- Trečiasis asmuo
- K. J., D. J.
- Advokatai
- Drąsutis Normantas
- Kategorijos
- 44.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. A. Gutauskienė Civilinė byla Nr. 2A-538-71/2011
Teisėjas A. Martinavičius Teisminio proceso Nr. 2-07-3-00330-2011-2
NUTARTIS
2011 m. gruodžio 5 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Z. J. prevencinį ieškinį atsakovui I. N., tretiesiems asmenims K. J., D. J., jų įstatyminei atstovei I. N.; byloje išvadą teikianti institucija –Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (VTAS).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Z. J. prevenciniu ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą prašydamas atsakovei, vaikų K. J. ir D. J. globėjai, I. N. uždrausti disponuoti jų piniginėmis lėšomis, išskyrus gaunamomis periodinėmis išmokomis, nurodydamas, jog globėja švaisto ir pasisavina vaikų lėšas (1 t., 1-8 b. l.).
Ieškovas nurodė, kad I. N. yra jo vaikų D. J. ir K. J. globėja, šie vaikai 2004-04-29 teismo sprendimu yra nuo tėvo atskirti. 2010-04-12 Šiaulių miesto apylinkės teismas, nagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje jis buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d., jį išteisino, ir konstatavo, jog I. N. nerūpestingai atlieka savo kaip globėjos pareigas, tą patvirtino ir Šiaulių apygardos teismas 2010-09-24 nutartyje. Vaikams šiuo metu yra grąžinti 11660 Lt, ir yra didelė tikimybė, jog globėja I. N. šias lėšas iššvaistys, kadangi ji gyvena tik iš vaikų gaunamų pinigų, pati niekur nedirba, yra bedarbė, gauna tik apie 300 Lt pašalpą. Kadangi šiuo metu teisme nagrinėjama civilinė byla dėl atskyrimo panaikinimo, atsakovė tikrai skubės tuos pinigus pasisavinti. Nurodo, jog I. N. nesiima priemonių išlaikyti vaikų turtą, kadangi jiems priklauso dalis buto ir sodo, tačiau privalomi mokesčiai nėra mokami. Tokiu būdu, yra realus pavojus, kad pasisavint ir iššvaistant nepilnamečiams vaikams priklausančias lėšas, jiems bus padaryta žala.
Atsiliepimas
Atsakovė I. N. atsiliepimu į pateiktą ieškinio pareiškimą su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, kad vaikų lėšos nėra švaistomos ar pasisavinamos (1 t., 64-69 b. l.).
Atsakovė nurodė, kad nėra realaus pavojaus vaikų piniginėms lėšoms. Vaikai yra prižiūrimi, į savaitinį darželį buvo leidžiami tik pusmetį, kai tai buvo susiję su jų sveikatos problemomis, dabar gyvena pas ją namuose, visi pinigai, kur skiriami vaikams, yra skiriami jų išlaikymui. Nors ji pati ir nedirba, tačiau ji gauna socialinę pašalpą, be to, globoja savo motiną, kuri jai atiduoda už globą skiriamus pinigus, viso 740 Lt. Atsakovė nemoka mokesčių už butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir kolektyvinį sodą, kur dalis priklauso vaikams, kadangi ji šiuo turtu nesinaudoja, tame bute gyvena pats atsakovas ir vyresni jo vaikai, ką ir pripažįsta pats atsakovas. Jokių įrodymų, jog ji gali iššvaistyti ar pasisavinti vaikų pinigines lėšas, pateikta nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu, atsisakant tenkinti prevencinį ieškinį, ieškinio pareiškimą atmetė. Priteisė iš ieškovo Z. J. atsakovei I. N. 968 Lt už advokato pagalbą, ir išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą valstybei. Teismas nurodė, kad laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2011-01-18 teismo nutartimi, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti (1 t., 208-211 b. l.).
Teismas nurodė, kad Z. J. yra vaikų, K. ir D., tėvas, šiuo metu teismo sprendimu jis yra atskirtas nuo vaikų, tačiau jis turi teisę rūpintis jų išlaikymu ir gyvenimo sąlygomis, tad jis turi teisę reikšti prevencinį ieškinį, jei yra pagrindas manyti, jog vaikų lėšos bus pasisavintos ar iššvaistytos.
Teismas nustatė, jog vaikai nuo tėvo buvo atskirti 2004-04-29, piniginės lėšos vaikų banko sąskaitose buvo nuo 2005 metų iki 2008 rugsėjo mėn., kai būtent ieškovas atsakovės sutikimu šias lėšas pervedė į savo sąskaitą, ir tik 2011 m. kovo mėn., vykdydamas teismo sprendimą, šias lėšas grąžino. Teismas nurodė, kad teismo 2010-04-12 nuosprendyje ir 2010-09-24 nutartyje, motyvuojančioje dalyje nurodyta, jog I. N. iš esmės nerūpestingai elgėsi su vaikų piniginėmis lėšomis, tačiau šis nerūpestingumas pasireiškė tuo, kad ji nesiėmė visų priemonių nustatyti, kokį turtą turi vaikai, nesikreipė į banką, informuodama apie tai, kad tik ji vienintelė turi teisę valdyti nepilnamečių vaikų turtą, nesiekė išsiaiškinti, kuriame banke atidarytos sąskaitos, koks palikimas yra globotiniams atitekęs.
Teismas argumentą dėl piniginių lėšų, kurias ieškovas Z. J. yra sumokėjęs kaip įsiskolinimą pagal priteistą išlaikymą vaikams, jog šios lėšos taip pat galimai netinkamai panaudotos, nelaikė byloje tinkamu įrodymu, kadangi pats ieškovas ieškinio pareiškimu neprašė uždrausti disponuoti jo teikiamu išlaikymu, tokiu būdu, neginčija šio išlaikymo naudojimo.
Teismas sprendė, kad teismo sprendimuose esantis nurodymas, jog globėja I. N. nerūpestingai atlieka savo kaip turto administratoriaus pareigas, yra susijęs ne su naudojimusi turtu ar turto disponavimu, o su netinkama turto priežiūra. Teismas laikė, kad nėra nustatyta jokių aplinkybių, jog I. N. būtų pasisavinusi ar išvaisčiusi vaikų turtą, ar to siekusi. Teismas pažymėjo, kad netinkamą turto priežiūrą galima laikyti ir tą faktą, jog susitarimu su vaikų tėvu, Z. J. buvo perduotas vaikų turtas – piniginės lėšos, kurias atsakovė I. N. netinkamai perdavė nuo vaikų atskirtam tėvui, tačiau ji ėmėsi priemonių grąžinti turtą vaikams, ir po teismo sprendimo turtas buvo grąžintas. Teismas vertino tai, kad šiomis piniginėmis lėšomis atsakovė I. N. galėjo laisvai disponuoti nuo sąskaitos atidarymo 2005 m. iki pat 2008 m. rugsėjo mėn., kol pinigai buvo perduoti ieškovui, tačiau to nepadarė, pinigai nebuvo nei iššvaistyti, nei pasisavinti. Teismas nurodė, kad atsakovė yra nedirbanti, pragyvenimo šaltinį jai sudaro gaunamos pašalpos bei pinigai, perduodami jai pagal susitarimą su jos globojama motina, tos pačios pragyvenimo sąlygos buvo ir 2005 - 2008 metais. Tai, kad kas nors būtų pasikeitę šiuo metu, teismui duomenų nepateikta. Teismas laikė, kad nėra pateikta jokių įrodymų dėl blogai globėjos atliekamų pareigų. Tai, jog atsakovė nemoka privalomų komunalinių mokesčių už vaikams K. ir D. priklausantį turto dalį, kuriuo naudojasi kiti asmenys, teismas nelaikė įrodymu šioje byloje, kadangi tai susiję su turto išlaikymu. Teismas sprendė, jog nėra įrodyta, kad yra realus pavojus, jog ateityje bus padaryta žala. Įvertinęs išdėstytą, teismas ieškinio pareiškimą atmetė ir nurodė, jog teismo atsisakymas tenkinti prevencinį ieškinį neatima teisės reikalauti atlyginti dėl tos veikos atsiradusią žalą. Atmetus ieškinį iš ieškovo priteisė atsakovo ir valstybės turėtas išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Z. J. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba priimti naują sprendimą – prevencinį ieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t., 1-5 b. l.).
1. Apeliantas laiko, kad teismas neteisingai nustatė pareikšto prevencinio ieškinio pagrindą, nurodydamas, jog tokio prevencinio ieškinio pagrindas yra būtent realaus pavojaus nustatymas. Laiko, kad prevencinio ieškinio pagrindą sudaro būsimų atsakovo neteisėtų veiksmų nustatymas, dėl kurių gali ieškovui atsirasti žala, taip pat realus pavojus, jog ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ir žala bus padaryta. Teismas netiksliai nustatydamas ieškinio pagrindą, visiškai netyrė ir nevertino globėjos I. N. jau padarytus ir siekiamus padaryti neteisėtus veiksmus. Asmeninio globėjos buto remontas jau yra savo turto gerinimas, todėl vien ši aplinkybė leidžia tenkinti prevencinį ieškinį, nes buvo nustatytas realus pavojus, kad bus atlikti neteisėti veiksmai, dėl kurių vaikų turtiniams interesams bus padaryta žala;
2. Teismo išvadai pagrįsti, kad I. N. pakanka pinigų išlaikyti save ir savo turtą, nes globėjos I. N. vienas iš pragyvenimo šaltinių yra jos motinos atiduodama pensija ir slaugos tikslinė išmoka, nebuvo pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų;
3. Apeliantas laiko, kad teismas padarė neteisingą išvadą, nes I. N. gaunamos pašalpos sudaro ne daugiau nei 450 Lt kas mėnesį, kurių nepakanka net privalomiems mokesčiams susimokėti, neįskaitant maisto, vaistų, būtinųjų prekių, degalų automobiliui ir kitoms išlaidoms. Apeliantas nurodo, kad teismas tirdamas ir vertindamas įrodymus, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, bei nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Teismui buvo pateikti įrodymai patvirtinantys, kad globėja I. N. niekur nedirba, neturėjo ir šiuo metu neturi pakankamai piniginių lėšų savęs ir savo turto išlaikymui. Teismui pateikti įrodymai, kad atsakovė netinkamai rūpinasi globojamais dvyniais, kurie net kelis metus gyveno savaitinėje grupėje. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovei buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos padarymo baudžiamojoje byloje, nors šiuo metu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tačiau dėl nutarimo teisėtumo yra paduotas skundas, todėl apeliantas mano, kad šios svarbios aplinkybės liko teismo neįvertintos, todėl neatskleista bylos esmė;
Šalies argumentai
4. Apeliantas mano, kad teismas sprendime neteisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, nurodydamas, jog globėja šiomis piniginėmis lėšomis galėjo laisvai disponuoti nuo sąskaitos atidarymo 2005 m. iki 2008 m. rugsėjo mėnesio, kol pinigai buvo perduoti ieškovui, tačiau pinigai nebuvo nei iššvaistyti, nei pasisavinti. Iš pateiktų į bylą 2010-04-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio, baudžiamojoje byloje ir 2010-05-24 Šiaulių apygardos teismo nutarties, matyti, jog teismai nustatė, kad globėja apie vaikų turimas sąskaitas banke ir jose esančius pinigus nieko nežinojo iki tol, kol ieškovas 2008 m. rugsėjo mėnesį jai to nepasakė. Teismas savo sprendimo teisėtumą grindė tik spėlionėmis, nes tai vienintelis teismo nurodytas motyvas, dėl ko buvo atmestas prevencinis ieškinys;
5. Apeliantas laiko, kad teismas, priimdamas sprendimą, nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis padarė išvadas bei argumentus, kuriais remiantis priėmė sprendimą. Teismas sprendime visiškai nenurodė įrodymų, nors jau tik formalus įrodymų išvardinimas yra nukrypimas nuo teismų praktikos, kadangi teismai negali apsiriboti tik įrodymų išvardinimu, o privalo nurodydamas įrodomąją reikšmę, išdėstyti jų turinį;
6. Apeliantas pateikia naujus įrodymus, kurių negalėjo pateikti ankščiau arba jų pateikimo būtinumas atsirado vėliau, t.y. po priimto teismo sprendimo Šiaulių miesto apylinkes prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir skundo egzempliorių dėl šio nutarimo panaikinimo, bei įrodymus, kad vaikai kelerius metus gyveno savaitinėje grupėje nuo pirmadienio iki penktadienio, kurių teismas netyrė ir nevertino, tačiau ir nepaneigė atsakovės išdėstytų argumentų, jog vaikai savaitinėje grupėje gyveno tik pusmetį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė I. N. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (2 t., 58-63 b. l).
Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovė laiko, kad ieškovas turi įrodyti, kad atsakovo veikla kelia realų pavojų ir yra reali žalos tikimybė, nes tai nėra preziumuojama. Reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti jau padaryta, gali būti dar nepadaryta, bet turi būti ieškovo įrodoma potenciali žalos atsiradimo grėsmė ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumas ir siekiama žalos grėsmę pašalinti. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, jog I. N. būtų pasisavinusi ar iššvaisčiusi vaikų turtą, ar to siekusi. Esant pareikštam prevenciniam ieškiniui, būtina nustatyti ne apskritai neteisėtus, bet konkrečius atsakovo veiksmus, dėl kurių ateityje gali atsirasti žala, tai yra nustatyti priežastinį ryšį tarp civilinės atsakomybės sąlygų. Laiko, kad tokių atsakovės veiksmų ieškovas neįrodė.
Teismas pagrįstai konstatavo, kad tai, jog atsakovė nemoka privalomų komunalinių mokesčių už vaikams K. ir D. priklausančio turto dalį, kuriuo naudojasi kiti asmenys, neįrodo, kad šios piniginės lėšos gali būti iššvaistytos ar pasisavintos. Atsakovė mano, kad tokie jos veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, nes mokėjimai už ieškovui ir jo kitiems vaikams, suteiktas komunalines paslaugas tikrai padarytų K. ir D. turtinės žalos.
Teismas pagrįstai konstatavo, kad teismui nėra pateikta jokių įrodymų, išskyrus ieškovo nuomonę, kad I. N. netinkamai naudoja vaikų pinigines lėšas, todėl padarė pagrįstą išvadą jog nėra įrodyta, kad yra realus pavojus, jog ateityje bus padaryta žala. Šios teismo išvados padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei nenukrypstant nuo teismų suformuotos praktikos taikant bei aiškinant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo instituto teisės normas. Atsakovė tinkamai rūpinasi globotinių vaikų K. ir D. J. gerove, nesisavina ir nešvaisto globotinių turto, ir šie įrodymai teismo įvertinti tinkamai. Atsakovė neturi pareigos išlaikyti globotinius D. ir K., todėl atsakovės noras dalį vaikų pinigų panaudoti įrengiant atskirą D. kambarį, kada mergaitė ir berniukas auga, atitinka vaikų interesus ir jo realizavimas nevertintinas kaip neteisėtas, darantis žalos vaikams. Byloje esantys duomenys apie atsakovės bei jos mamos gaunamas pajamas paneigia ieškovo samprotavimus, kad atsakovė neturi lėšų pargyvenimui. Nepagrįsti ieškovo teiginiai apie tai, kad atsakovės globotiniai kelerius metus gyveno (duomenys neskelbtini) savaitinėje grupėje. Ieškovui pateikus pareiškimą prokuratūrai dėl to, kad neva atsakovė švaisto ir savinasi globotinių pinigus, prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, tačiau tai neįrodo ieškovo teiginių apie tai, kad atsakovė savinasi ir švaisto globotinių pinigines lėšas. Teismo sprendime yra nurodyta pakankamai aplinkybių ir motyvų, kuriais grindžiamos teismo išvados, todėl neteisus ieškovas teigdamas, kad sprendimas yra be motyvų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Dėl prevencinio ieškinio pagrindo
Apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė prevencinio ieškinio pagrindą nurodydamas, jog prevencinio ieškinio pagrindas yra realaus pavojaus nustatymas, laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.
Pažymėtina, kad LR CK 6.255 straipsnis įtvirtina prevencinio ieškinio institutą. Tokio ieškinio pareiškimo pagrindas yra realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žala. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę – LR CK 6.255 straipsnio 1 dalis. Taigi prevencinio ieškinio dalykas yra specifinis – reikalavimas uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių ateityje gali kilti žala. Tai vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, kurio tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos. Prevencinio ieškinio reikalavimo objektas yra neteisėti veiksmai, juo turi būti siekiama uždrausti atsakovo veiksmus, kurie sukėlė ar kelia realų pavojų žalai ar nuostoliams atsirasti. Prevencinio ieškinio, kaip civilinės atsakomybės instituto, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė būtų žalos padarymas. Žala ar nuostoliai šiuo atveju turi būti suprantami kaip neteisėtų veiksmų pasekmė. Viena iš prevencinio ieškinio pateikimo sąlygų yra ta, kad egzistuoja realus pavojus, jog ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas. Ieškovas turi įrodyti, kad atsakovo veikla kelia realų pavojų ir yra reali žalos tikimybė, nes tai nėra preziumuojama. Reiškiant prevencinį ieškinį, žala gali būti jau padaryta, gali būti dar nepadaryta, bet turi būti ieškovo įrodoma potenciali žalos atsiradimo grėsmė ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumas ir siekiama žalos grėsmę pašalinti.
Ieškinio faktiniu pagrindu ieškovas nurodė, kad atsakovė I. N. neturi piniginių lėšų išlaikyti save, savinasi ir švaisto globotinių K. ir D. J. turtą, šie neteisėti veiksmai sukelia pasekmes ir žala tik didės. Ieškovas kaip įrodymu, kad yra grėsmė potencialiai žalai atsirasti, rėmėsi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-04-12 nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir Šiaulių apygardos teismo 2010-09-24 nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytomis aplinkybėmis dėl atsakovės nerūpestingumo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutarties motyvuojančiose dalyse yra nurodyta, kad atsakovė nerūpestingai elgėsi su vaikų piniginėmis lėšomis, tačiau šis nerūpestingumas pasireiškė tuo, kad ji nesiėmė visų priemonių nustatyti, kokį turtą vaikai turi, nesikreipė į banką informuodama apie tai, kad tik ji vienintelė turi teisę valdyti nepilnamečių vaikų turtą, nesiekė išsiaiškinti, kuriame banke atidarytos sąskaitos. Nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad nėra nustatyta jokių aplinkybių, jog I. N. būtų pasisavinusi ar iššvaisčiusi vaikų turtą, ar to siekusi. Teisėjų kolegija pažymi, kad, esant pareikštam prevenciniam ieškiniui, būtina nustatyti ne apskritai neteisėtus, bet konkrečius atsakovo veiksmus, dėl kurių ateityje gali atsirasti žala, tai yra nustatyti priežastinį ryšį tarp civilinės atsakomybės sąlygų. Todėl ieškovas neįrodė, kad atsakovės veiksmai kelia realų pavojų ir yra reali žalos tikimybė.
Apeliantas nepagrįstai teigia, kad asmeninio globėjos buto remontas jau yra savo turto gerinimas, todėl vien ši aplinkybė leidžia tenkinti prevencinį ieškinį. Atsakovė yra nurodžiusi, kad vaikai D. ir K. lanko mokyklą, dabar jiems (duomenys neskelbtini) metai, berniukui reikia atskiro kambario, nes vaikai auga (1 t., 142-144 b.l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie atsakovės tikslai yra išimtinai susiję su jos globotinių vaikų gerove, jų teisėtais interesais, tai yra atsakovė siekia pagerinti globojamų vaikų gyvenamąją aplinką, sudaryti jiems tinkamas sąlygas augti, vystytis, mokytis bei tobulėti. Todėl tokie atsakovės veiksmai negali būti laikomi neteisėtais ir darančiais žalą vaikų turtiniams interesams. Laikytina, kad atskiro kambario įrengimas, kada mergaitė ir berniukas auga, atitinka vaikų interesus ir negali būti nevertinamas kaip neteisėtas, darantis žalos vaikams, veiksmas.
Dėl atsakovės pragyvenimo šaltinio
Bylos duomenys leidžia teigti, kad atsakovės mama S. B. yra neįgali, jai nustatytas didelis specialių poreikių lygis, o atsakovė ją slaugo. (1t., 79, 80, 81, 82 b. l.). Atsakovė yra nedirbanti, jos pragyvenimo šaltinį sudaro gaunamos pašalpos bei pinigai perduodami atsakovės globojamos mamos. Byloje esantys duomenys apie atsakovės bei jos mamos gaunamas pajamas paneigia apelianto teiginius, kad atsakovė neturi lėšų pargyvenimui (1 t., 154-203 b. l.), todėl apelianto teiginys, kad atsakovė neturi pragyvenimo šaltinio yra nepagrįstas įrodymais, todėl atmestinas. Apeliantas teiginiui pagrįsti, kad atsakovė neturi lėšų savęs ir savo turto išlaikymui, nepateikė jokių įrodymų
Dėl įrodymų vertinimo
Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos įstatymo ir išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, kurioje pažymėta, kad teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kad I. N. netinkamai naudoja vaikų pinigines lėšas, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad nėra įrodyta, jog yra realus pavojus, kad ateityje bus padaryta žala. Šios teismo išvados, priešingai nei teigia apeliantas, padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei nenukrypstant nuo teismų suformuotos praktikos taikant bei aiškinant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo instituto teisės normas.
Tai, kad atsakovės globotiniai kelerius metus gyveno (duomenys neskelbtini) savaitinėje grupėje ir buvo pervesti į naktinę grupę, nepatvirtina atsakovės netinkamo rūpinimosi globojamais dvyniais fakto. Byloje nepaneigtos aplinkybės, kad globotiniai savaitinę grupę lankė dėl turimų sveikatos problemų. Bylos duomenys leidžia teigti, kad buities sąlygos, kuriomis gyvena atsakovės globotiniai, yra tinkamos, duomenų apie netinkamą vaikų priežiūrą nėra (1 t., 73, 74, 75, 77,134 b. l.).
Apeliantas teigia, kad iš pateiktų į bylą 2010-04-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio, baudžiamojoje byloje ir 2010-05-24 Šiaulių apygardos teismo nutarties, matyti, jog teismai nustatė, kad globėja apie vaikų turimas sąskaitas banke ir jose esančius pinigus nieko nežinojo iki tol, kol ieškovas jai to 2008 m. rugsėjo mėnesį nepasakė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai laikė, kad teismo sprendimuose esantis nurodymas, jog globėja I. N. nerūpestingai atlieka savo kaip turto administratoriaus pareigas, yra susijęs ne su naudojimusi turtu ar turto disponavimu, o su netinkama turto priežiūra. Pirmosios instancijos teismas netinkamu turto priežiūros faktu laikė tai, kad piniginės lėšas atsakovė I. N. netinkamai perdavė nuo vaikų atskirtam tėvui. Tai, kad globėja apie vaikų turimas sąskaitas banke ir jose esančius pinigus nieko nežinojo iki tol, kol ieškovas jai to nepasakė 2008 m. rugsėjo mėnesį, tik patvirtina aplinkybę, kad būtent ieškovas atsakovės sutikimu šias lėšas pervedė į savo sąskaitą, pasisiūlius padėti įrengti prieš mokyklą vaikams kambarį. Šis argumentas leidžia teigti, kad atsakovė, nežinodama apie lėšų pervedimo faktą, ir jų nepasigesdama, neketino jų pasisavinti ar išleisti. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė ėmėsi priemonių grąžinti turtą vaikams, ir po teismo sprendimo lėšos, vaikų tėvo – ieškovo, buvo grąžintos.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tai, jog atsakovė nemoka privalomų komunalinių mokesčių už vaikams K. ir D. priklausančio turto dalį, kuriuo naudojasi kiti asmenys, dalį, nepagrindžia išvados, kad šios piniginės lėšos yra ir gali būti iššvaistytos ar pasisavintos.
Bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje pateiktas Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pradėtą pagal Z. J. skundą dėl jo mažamečių vaikų D. J. ir K. J. globėjos I. N. neteisėto naudojimo globotinių lėšomis (2 t., 89-96). Taip pat pateiktas neįsiteisėjęs 2011m. rugsėjo 12 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjo Z. J. pareiškimas dėl vaikų atskyrimo nuo tėvo panaikinimo, atmestas (2 t., 97-101 b. l.).
Įvertinus pateiktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė aplinkybių pagrindžiančių atsakovės realų pavojų dėl piniginių lėšų pasisavinimo ar išvaistymo, todėl konstatuoja, kad atsakovė tinkamai rūpinasi globotinių vaikų K. ir D. J. gerove, nesisavina ir nešvaisto globotinių turto, ir šie įrodymai pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertinti, priimant teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir visų byloje esančių duomenų įvertinimu, todėl laiko, kad teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, rungimosi principo, atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių netinkamo taikymo, kaip teisiškai nepagrįstus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1d. 1p.).
Atmetus apelianto Z. J. apeliacinį skundą, iš jo atsakovei priteistinos 968 Lt atstovavimo išlaidos apeliacinėje instancijoje (2 t.,102-104) – LR CPK 88 str. 1 d. 6 p.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Z. J., ( a.k. (duomenys neskelbtini)), atsakovei I. N., ( a.k. (duomenys neskelbtini)), 968 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.