Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant skundą padavusio asmens G. J. V. atstovui D. S., suinteresuotam asmeniui Š. S., teismo posėdyje išnagrinėjusi G. J. V. atstovo advokato D. S. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2017 m. sausio 12 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.10NT-82543116-17,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. birželio 7 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena Nr. 07-16-9429424 dėl įvykio, kilusio 2016 m. birželio 7 d., apie 13.03 val., Vilniuje, J. Tiškevičiaus g., apie 80 m. atstumu nuo sankryžos su J. Masalskio gatve, kurio metu Š. S., vairuodamas automobilį Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė ir sužalojo per gatvę perėjimui nenustatytoje vietoje ėjusį pėsčiąjį Č. V., kuris, RVU ligoninėje nustačius šeivikaulio lūžimą, galvos muštinę žaizdą, paguldytas į traumatologijos skyrių. (duomenys neskelbtini) Č. V. mirė.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėja M. P., atlikusi tyrimą ir remdamasi tyrimo medžiagoje surinktais rašytiniais įrodymais – eismo įvykio dalyvių ir liudytojo parodymais, eismo įvykio vietos planu, į eismo įvykio vietą atvykusių pareigūnų tarnybiniu pranešimu, nustatė, kad pėsčiojo veiksmai – ėjo per kelio važiuojamąją dalį perėjimui nenustatytoje vietoje, įžengdamas į kelio važiuojamąją dalį neįsitikino, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms, neįvertino atstumo iki artėjančios transporto priemonės, tuo sudarydamas netikėtą kliūtį J. Tiškevičiaus gatve nuo Galvės gatvės pusės važiavusio automobilio VOLVO S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui Š. S., dėl ko buvo partrenktas ir sužalotas – susidariusioje kelio situacijoje buvo nepriimtini ir lėmė eismo įvykio kilimą. Todėl 2016 m. liepos 27 d. Č. V. buvo iškviestas į Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybą administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui ir administracinės nuobaudos paskyrimui už Kelių eismo taisyklių 9, 42, 44 ir 45 punktų pažeidimą. Č. V. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau Č. V. (duomenys neskelbtini) mirė. Todėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėja M. P., remdamasi tyrimo medžiagoje surinktais rašytiniais įrodymais, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 250 str. 1 d. 9 p., priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną kaltininkui Č. V. mirus.

Taip pat skunde teigiama, kad priimtas nutarimas nėra motyvuotas, yra priimtas remiantis prielaidomis, nutarimą priėmusio pareigūno įtarimu, vadovaujantis išskirtinai subjektyviais Š. S. paaiškinimais dėl eismo įvykio kilimo priežasčių. Anot pareiškėjo, būtent dėl Š. S. kaltės kilo eismo įvykis, nes jis pažeidė KET 4, 9, 106, 133, 134 ir 135 punktų reikalavimus (važiuoti atsargiai, pasirinkti saugų greitį, atsižvelgti į važiavimo sąlygos, eismo intensyvumą, iš anksto sumažinti greitį ar apvažiuoti kliūtį) ir iki paskutinės akimirkos nesiėmė jokių veiksmų, dėl ko buvo sužalotas Č. V.. Č. V. eismo įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini) amžiaus, sunkiai judėjo, todėl negalėjo staiga ar netikėtai atsirasti (t. y. išeiti) ant važiuojamosios kelio dalies. Eismo įvykio vietoje matomumas buvo geras, tai pripažino ir pats Š. S., vadinasi vairuotojui Š. S. nebuvo kliūčių iš tolo pamatyti Č. V., jis negalėjo būti netikėta kliūtis kelyje. Nutarimą surašęs pareigūnas taip pat visiškai ignoravo Č. V. duotus paaiškinimus apie tai, kad jis prieš išeidamas į važiuojamąją kelio dalį, automobilio nematė ir nepastebėjo, automobilis staigiai atvažiavo ir partrenkė jį. Netikėti Č. V. duotais paaiškinimais nėra jokio pagrindo. Taip pat S. S., duodamas paaiškinimus, nurodė, kad jis, pamatęs išeinantį į važiuojamąją kelio dalį pėstįjį, suko į kairę pusę, norėdamas išvengti susidūrimo, tačiau kairėje stovėjo kitas automobilis, tad išvengti pėsčiojo partrenkimo jam tariamai niekaip nepavyko. Vadinasi, jis priėmė sprendimą partrenkti kelyje esantį žmogų, užuot atsitrenkęs į stovintį automobilį, toks apsisprendimas negali būti prilyginamas rūpestingo vairuotojo elgesiui. Taip pat iš automobilio apgadinimų (sugadintas priekinis stiklas, variklio dangtis) masto darytinos išvados apie tai, kad automobilio vairuotojas nepasirinko saugaus greičio, kuris būtų leidęs laiku sustabdyti automobilį. Nurodytos priežastys, anot pareiškėjo, leidžia daryti išvadą, kad skundžiamas nutarimas, kuriuo Č. V. pripažintas kaltu sukėlęs eismo įvykį, yra visiškai nepagrįstas.

Teismo posėdyje skundą padavęs asmuo D. S. skundą palaikė ir parodė, kad su bylos nutraukimu pareiškėja (G. J. V.) sutinka. Tačiau nesutinka su nutraukimo motyvais, kurie išdėstyti skunde. Dar esant Č. V. gyvam, buvo svarstoma skirti jam ekspertizę dėl pakaltinamumo. Mirus asmeniui, kai jis negali gintis, negalima jo apkaltinti. Byla turėjo būti nutraukta be jokių motyvų. Č. V. buvo surašytas protokolas, taip jis buvo apkaltintas pažeidimo padarymu.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo Š. S. pasisakyti nepageidavo, prašė vadovautis jo parodymais, duotais tyrimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr.XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), 5 straipsnio, reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 4 dalimi, byloje taiko iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame ATPK reglamentuotą teiseną (bylų nagrinėjimo tvarką), nes, nors administracinio teisės pažeidimo protokolas nagrinėjamoje byloje nebuvo surašytas, tačiau visi administracinio teisės pažeidimo tyrimo veiksmai buvo atlikti iki 2017 m. sausio 1 d.

ATPK 250 str. 1 d. 9 p. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, jeigu mirė asmuo, kurio atžvilgiu buvo pradėta bylos teisena. Nagrinėjamoje byloje, mirus Č. V., administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta minėtu ATPK 250 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu. Taigi, priešingai, nei nurodoma atstovo D. S. skunde, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2017 m. sausio 12 d. nutarimu Č. V. nebuvo pripažintas kaltu padaręs ATPK 131 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Skundžiamame nutarime konstatuota, kad pėsčiojo Č. V. veiksmai susidariusioje situacijoje buvo nepriimtini ir sąlygojo eismo įvykio kilimą. Č. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 42, 44, 45 punktų reikalavimus, dėl ko ir įvyko eismo įvykis, todėl jo veiksmuose nustatyti požymiai administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 131 str. 4 d.

Skunde nurodoma, kad esamoje situacijoje turėjo būti pritaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 7 d. analogija, pagal kurią baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl paaiškėjusių aplinkybių. Tačiau teismas pažymi, kad būtent toks sprendimas ir buvo priimtas Č. V. atžvilgiu, t. y. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta.

Pareiškėjo manymu, skundžiamame nutarime nurodžius, kad paties Č. V. padaryti pažeidimai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga ir kad jo veiksmuose yra ATPK 131 str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, iš mirusiojo Č. V. buvo atimta objektyvi galimybė gintis nuo jam pareikštų kaltinimų. Kita vertus, skunde dėstoma, kad būtent dėl Š. S. kaltės įvyko eismo įvykis, nes jis pažeidė KET 4, 9, 106, 133, 134 ir 135 punktų reikalavimus ir iki paskutinės akimirkos nesiėmė jokių veiksmų, dėl ko buvo sužalotas Č. V..

Teismų praktikoje pripažįstama, jog tais atvejais, kai eismo įvykyje dalyvauja keli asmenys, būtina spręsti, kuris iš jų pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus bei kurio iš jų padaryti pažeidimai (pažeidimai) yra priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais (eismo įvykiu). Dėl to skundžiamame nutarime klausimas kuris iš eismo dalyvių – Č. V. ar Š. S. pažeidė Kelių eismo taisykles ir kurio iš jų padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga turėjo būti išspręstas, nepaisant to, kad Č. V. nutarimo priėmimo metu buvo miręs. Tai patvirtina atstovo D. S. skundo argumentai dėl atsakingo už eismo įvykį asmens nustatymo. Skundžiamame nutarime buvo išanalizuoti administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti duomenys, kurie buvo gauti dar Č. V. esant gyvam.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sutinka su skundžiamo nutarimo argumentais, kad pėsčiojo Č. V. veiksmai – ėjo per kelio važiuojamąją dalį perėjimui nenustatytoje vietoje, įžengdamas į kelio važiuojamąją dalį neįsitikino, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms, neįvertino atstumo iki artėjančios transporto priemonės, tuo sudarydamas netikėtą kliūtį J. Tiškevičiaus gatve nuo Galvės gatvės pusės važiavusio automobilio VOLVO S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui Š. S., dėl ko buvo partrenktas ir sužalotas – susidariusioje kelio situacijoje buvo nepriimtini ir lėmė eismo įvykio kilimą. Teismas pažymi, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai (taip pat ir pėstieji) nepažeis Kelių eismo taisyklių ir nekels grėsmės eismo saugumui.

Teismo vertinimu, skundžiamo nutarimo formuluotės, kad Č. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 42, 44, 45 punktų reikalavimus, dėl ko ir įvyko eismo įvykis, bei kad jo veiksmuose nustatyti požymiai administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 131 str. 4 d., nereiškia, kad Č. V. buvo pripažintas kaltu padaręs minėtą administracinį pažeidimą. Nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ATPK 250 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu nebuvo konstatuota, kad Č. V. veikoje yra ATPK 131 str. 4 d. numatyto teisės pažeidimo sudėtis ir administracinė atsakomybė jam nebuvo pritaikyta.

Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2017 m. sausio 12 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,-

nutaria:

G. J. V. atstovo advokato D. S. skundą atmesti.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2017 m. sausio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.