Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-03-14 · Administracinė byla Nr. I1-1664-561/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-03-14
Bylos Nr.
I1-1664-561/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04910-2022-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
E. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-1664-561/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04910-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 37.6; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo (buvęs pavadinimas Vilniaus pataisos namai) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo (buvęs pavadinimas Vilniaus pataisos namai), (toliau – ir Vilniaus kalėjimas), 2 000 Eur neturtinei žalai ir 500 Eur turtinei žalai atlyginti (b. l. 1–4).

Skunde pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus kalėjimas nesivadovauja teisės aktų nuostatomis ir savo nuožiūra pareiškėjui netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Paaiškina, kad buvo apgautas ir priverstas atsisakyti lygtinio paleidimo, kuris turėjo būti nagrinėjimas, kuomet buvo atliktas ¾ bausmės laiko. Pareiškėjui buvo liepta parašyti, jog savanoriškai išeina iš darbo, nes neva bus paleistas į laisvę. Prarado darbą, todėl negalėjo atsiskaityti pagal išduotus vykdomuosius raštus susidariusių skolų. Galiausiai jis nebuvo paleistas į laisvę, nors pagal galiojančius teisės aktus turėjo teisę į lygtinį paleidimą. Turtinės žalos atlyginimą kildina iš negautų darbinių pajamų. Pareiškėjas po visų šių aplinkybių patyrė stiprius pergyvenimus ir nepatogumus, todėl prašo priteisti ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjo teigimu, jis padarė pažangą, nes jokių nuobaudų neturėjo ir buvo pervestas į lengvą grupę, todėl galėjo būti taikomas lygtinis paleidimas.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas, atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti (b. l. 24–28).

Atsiliepime nurodo, kad 2022 m. kovo 22 d. Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistės atliko pakartotinį pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, taikant OASys metodiką, kurio metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Po kurio laiko, t. y. 2022 m. rugpjūčio 18 d., atlikus pakartotinį pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą buvo nustatyta nepakitusi, t. y. vidutinė, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Peržiūrėjus anksčiau atliktų vertinimų rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyti.

Pareiškėjas teistas 13 kartų, iš jų tik kartą už vagystę, visus kitus kartus už smurto panaudojimą prieš žmoną ir sugyventinę. Smurtinis elgesys žmonos atžvilgiu pasireiškė tuo metu, kai buvo nagrinėjama baudžiamoji byla dėl sugyventinės sumušimo, be to, asmuo administracine tvarka baustas, paskirtų baudų nesumokėjęs, iki suėmimo nedirbo, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Jį neigiamai charakterizuojančios savybės rodo, kad jis linkęs nusikalsti. Nusikalstamos veikos darytos aktyviai ir sistemingai nuo 2015 m. Jam skirtinos bausmės palaipsniui griežtėjo (nuo laisvės apribojimo, arešto iki realaus laisvės atėmimo), tačiau tai jo nesustabdė nuo tolimesnių nusikalstamų veiksmų. Iki suėmimo pareiškėjas nemokėjo paskirtų baudų, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Visas nusikalstamas veikas įvykdė vienas, visada apsvaigęs nuo alkoholio. Terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą. Visos nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėjas nusikalsta neatsitiktinai ir neduoda pagrindo manyti, kad jis kritiškai vertina savo elgesį, tačiau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę struktūruotoje aplinkoje nustatytų elgesio taisyklių nepažeidė, mokosi, dirba. Struktūruotoje aplinkoje pareiškėjas geba apriboti savo elgesį bei poreikius, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu išlaiko nuoseklią teigiamo elgesio dinamiką, nebaustas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turi smurtinio elgesio artimoje aplinkoje patirtį, siekiant objektyviai ir išsamiai įvertinti galimas rizikas pakartotinai nusikalsti, buvo taikomas papildomas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metodas. 2021 m. gruodžio 9 d. buvo atliktas prievartos tarp sutuoktinių rizikos įvertinimas, taikant SARA metodiką. Remiantis įvertinimo rezultatais, gresianti smurto rizika prieš buvusią žmoną ir sugyventinę (toliau siekiant kontaktų su jomis) yra aukšta, smurto prieš kitus asmenis rizika – vidutinė. Paminėtina ir tai, kad pareiškėjas smurtinę nusikalstamą veiką, už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, įvykdė praėjus labai trumpam laiko tarpui po paleidimo iš pataisos namų, atlikus paskirtą laisvės atėmimo bausmę už smurtinę nusikalstamą veiką sutuoktinės atžvilgiu. Pareiškėjas pasižymi probleminiu elgesiu, tai tiesiogiai siejasi su savikontrolės stoka, didesniu impulsyvumu, agresyvumu, emociniu nestabilumu, jam būdingas mažesnis sąmoningumo lygis, nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas, nusikalstamą veiklą palaikanti pasaulėžiūra, mąstymas ir nusikalstamo pobūdžio elgesys. Negebėjimas permąstyti savo elgesio priežasčių ir pasekmių, taikiai spręsti konfliktų yra aktualus kriminogeninis veiksnys (Socialinio tyrimo išvada 4.9.).

Remiantis pareiškėjo Socialinio tyrimo išvadose dėstoma informacija, galima teigti, kad šiuo metu nėra stebima pareiškėjo pažanga valdant smurtinio elgesio riziką, pakankamos pastangos bei vidinė motyvacija įsitraukti į resocializacijos procesą. Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės yra vykdomos tik selektyviai, t. y. pareiškėjas vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kurių pagalba yra siekiama valdyti su išsilavinimu, mokymųsi ir galimybės įsidarbinti, alkoholio vartojimo sritimis siejamus kriminogeninius poreikius, tačiau probleminės sritys, apimančios lėšų tvarkymo įgūdžių, ryšių su partnerėmis, gyvenimo stiliaus, emocinės gerovės, alkoholio vartojimo, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritis, reikalauja tikslingų ir tęstinių pareiškėjo veiksmų, siekiant pozityvių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta pareiškėjo aukšta smurtinio elgesio rizika (prieš buvusias partneres) ir šiuo metu nėra stebima pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, atsakovas sprendė, kad pareiškėjas neatitinka Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 3 dalyje nustatytų formaliųjų kriterijų.

Pažymi, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, kt.). LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Iš aukščiau išdėstytų argumentų ir pateiktos dokumentinės medžiagos matyti, kad Vilniaus kalėjimo administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, taigi, nėra jokio pagrindo svarstyti turtinės ir neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas prašo priteisti jam neturtinę ir neturtinę žalą, kurios atsiradimas yra kildinamas iš galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų sprendžiant dėl pareiškėjo lygtinio paleidimo galimybės.

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyrius 2022 m. rugpjūčio 11 d. surašė Pažymą „Dėl nuteistojo E. K., gim. (duomenys neskelbtini), nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo“ Nr. 64-2520 (b. l. 29). Šioje pažymoje pažymima, kad 2022 m. kovo 22 d. Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistės atliko pakartotinį pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, taikant OASys metodiką, kurio metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2022 m. rugpjūčio 11 d. peržiūrėjus anksčiau atliktų vertinimų rezultatus, nusikaltimo elgesio rizikos pokyčiai nenustatyti.

Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyrius 2022 m. rugpjūčio 22 d. surašė Tarnybinį pranešimą „Dėl nuteistojo E. K. atitikties BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytiems lygtinio paleidimo, atlikus tris ketvirtadalius bausmės, kriterijams“ Nr. 64-2618 (b. l. 30–32). Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad įvertinus visą surinktą medžiagą, nustatyta, kad pareiškėjo smurtinio elgesio rizika yra aukšta (prieš buvusias partneres) ir šiuo metu nėra stebima pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, manytina, kad pareiškėjas neatitinka BVK 157 straipsnio 3 dalyje nustatytų formaliųjų kriterijų ir negali būti paleidžiamas lygtinai su intensyvia priežiūra.

Vilniaus kalėjimas 2022 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 42-1892 „Dėl atitikimo įstatymo normoms“ informavo pareiškėją, kad pareiškėjas neatitinka BVK 157 straipsnio 3 dalyje nustatytų formaliųjų kriterijų, todėl negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra (b. l. 58–61).

Pareiškėjas Vilniaus kalėjimo 2022 m. rugpjūčio 29 d. raštą Nr. 42-1892 apskundė Lietuvos kalėjimų tarnybai (buvęs pavadinimas Kalėjimų departamentas), kuris 2022 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 2S-2645 patvirtino Vilniaus kalėjimo padarytas išvadas (b. l. 15–17).

Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimu „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam E. K.“ Nr. 58-236 nutarė netaikyti pareiškėjui lygtinio paleidimo pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Rekomendavo tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą (b. l. 85–87).

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 39 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).

LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).

Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pareiškėjas neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą kildina iš institucijos pareigūnų (Vilniaus kalėjimo) veiksmų sprendžiant pareiškėjo klausimą dėl lygtinio paleidimo. Teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo procedūra yra reglamentuota Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, todėl, ar lygtinis paleidimas buvo netaikytas pagrįstai gali būti įvertintas tik bendrosios kompetencijos teismo. Pareiškėjas nekelia ginčo iš santykių, susijusių su Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo administravimo veikla, tačiau siekia, kad jam būtų priteista turtinė ir neturtinė žala dėl to, kad Vilniaus kalėjimo administracija nepagrįstai netaikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Atkreiptinas dėmesys, kad rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog Vilniaus kalėjimas tiek 2022 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 42-1892, tiek 2022 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. 42-2017 detaliai paaiškino pareiškėjui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo. Pastebėtina ir tai, jog pareiškėjas teismui nepateikė jokių paaiškinimų, ar Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą skundė bendrosios kompetencijos teismui. Byloje tokių rašytinių įrodymų nėra, todėl laikoma, kad su tokiu komisijos nutarimu pareiškėjas sutiko. Pareiškėjo argumentai, jog jis buvo apgautas ir suklaidintas, todėl prarado darbą, yra visiškai nepagrįsti. Nėra paaiškinamos jokios aplinkybės, kurias teismas galėtų įvertinti. Pateiktas pareiškėjo aplinkybių vertinimas stokoja išsamumo ir aiškumo, nes vienu atveju teigiama, kad prarado darbą dėl apgaulės, tačiau vėliau yra aiškinama, kad ir toliau dirbo. Vilniaus kalėjimas pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 7/05-1008 buvo paskirtas dirbti virtuvės darbuotoju (b. l. 82–83).

Pareiškėjas teismui nenurodo jokių argumentų, susijusių su Vilniaus kalėjimo neteisėtais veiksmais atsakant pareiškėjui į jo prašymus ir t. t., išskyrus, kad lygtinis paleidimas buvo nepagrįstai netaikytas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad pareiškėjo keliami reikalavimai yra ne dėl teisės viešojo administravimo srityje. Skundžiami atsakovės atstovo veiksmai iš esmės yra susiję su lygtinio paleidimo taikymo procedūra, todėl iš šių veiksmų kildinamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas administracinio teismo negali būti įvertintas. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (ABTĮ 17 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo E. K. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Arūnas Kaminskas