- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-31
- Bylos Nr.
- 1S-307-616/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53297-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Justas Namavičius, Ernesta Montvidienė, Linas Žukauskas
- Kaltinamasis
- A. P.
- Advokatai
- Ingrida Botyrienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justo Namavičiaus ir Lino Žukausko,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. P. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 16 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. P. pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje.
1.1. A. P. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad jis, būdamas organizatoriumi ir veikdamas organizuota grupe su M. K. (M. K.) ir K. K., paskirstęs organizuotos grupės nariams užduotis, organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapių dervos, turėdamas tikslą jas platinti bei organizavo labai didelio kiekio šių narkotinių medžiagų kontrabandą, o būtent: jis, neteisėtam įgijimui ir laikymui labai didelio kiekio narkotinių medžiagų bei tokių medžiagų gabenimui kontrabanda, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. spalio mėnesio pradžioje, subūrė organizuotą grupę, į kurią įtraukė M. K., kuris turėjo rasti narkotinių medžiagų gabenimui kontrabanda vairuotoją, pažadėdamas jam 5 000 eurų atlygį, o M. K., vykdydamas A. P. nurodymą, ne vėliau kaip 2017 m. spalio mėnesio pradžioje į organizuotos grupės veiklą įtraukė K. K., pažadėdamas jam 1 000 eurų atlygį, po ko A. P., pagal iš anksto parengtą nusikalstamų veiksmų planą, konspiracijos tikslais apsirūpino pats bei perdavė M. K. ryšio priemones - mobiliojo ryšio telefonus „Blackberry“ su instaliuota bendravimo programėle „Sky“, kad nebūtų įmanoma užfiksuoti jų tarpusavio bendravimo ir 2017 m. spalio 10 d. M. K. nuvežė į Lenkijos Respubliką, Gdansko miestą bei degalinėje „BP“ organizavo susitikimą su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris Lenkijoje turėjo sudėti M. K. į automobilį narkotikus. Po ko, veikdamas pagal jo sukurtą planą, iš anksto įsigijęs ne savo vardu registruotą automobilį „MB Vaneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio kėbule buvo įrengtos narkotinių medžiagų gabenimui kontrabanda skirtos slėptuvės, būdamas faktiniu specialiai narkotinių medžiagų kontrabandai paruošto automobilio valdytoju, 2017 m. spalio 11 d. Marijampolės mieste, nurodęs slėptuvių vietas, perdavė šį automobilį M. K., kuris parvairavo šį automobilį į Vilniaus miestą ir 2017 m. spalio 12 d., vykdydamas A. P. nurodymus, perdavė šį automobilį K. K. vykimui į Lenkijos Respubliką. Po ko, A. P. nurodymu, 2017 m. spalio 13 d. 5 val. 30 min. K. K. automobiliu „MB Vaneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį lydintis automobiliu „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) M. K. išvyko iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, kur Lenkijos Respublikoje, Suvalkų mieste M. K. paliko savo automobilį ir toliau vyko vienu automobiliu „MB Vaneo“, kurį vairavo K. K. iki Lenkijos Respublikos Gdansko m., kur, 2017 m. spalio 13 d. apie 16 val. 00 min. K. K. išlipo, o M. K. nuvairavo automobilį „MB Vaneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatytam asmeniui, su kuriuo 2017 m. spalio 10 d. A. P. jį supažindino Lenkijoje ir paliko pastarajam šį automobilį narkotikų pakrovimui į kėbule įrengtas slėptuves, o vėliau, apie 18 val. tas pats asmuo minėtą automobilį perdavė M. K. pasakęs, kad įdėjo virš 200 kilogramų. Tęsiant nusikalstamą veiką, M. K. pasiėmė K. K., kuris sėdo už automobilio „Mercedes B. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir iš Lenkijos Gdansko miesto minėtu automobiliu nuvažiavo į Suvalkų miestą, kur 2017 m. spalio 14 d. apie 6 val. 40 min. M. K. paėmė savo paliktą automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei laikantis konspiracijos lydėdamas šį krovinį nuvažiavo į priekį, o K. K. gabeno narkotines medžiagas kontrabanda iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybių sieną, Kalvarijos – Budzisko pasienio kontrolės punktą, esantį Kalvarijos sav., Salaperaugio kaimo apylinkėse, ir tokiu būdu nepateikiant muitinės kontrolei kontrabanda gabeno labai didelį kiekį 242 524 g (242 kg 524 g) narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kai 2017 m. spalio 14 d. apie 7 val. 52 min. Kalvarijos sen., Trakėnų mst., (duomenys neskelbtini), automobilis „Mercedes B. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo K. K. buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK, kur atlikus minėto automobilio kratą jame įrengtose slėptuvėse buvo rasta ir paimta 242 524 g (242 kg 524 g) narkotinės medžiagos – kanapių dervos.
1.2. A. P. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad ne vėliau kaip 2017 m. spalio 16 d. tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo smogiamojo pobūdžio šaltąjį nešaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos teleskopinį blakštą, kurį neteisėtai gabeno su savimi automobilio „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelėse ir jame laikė iki 2017 m. spalio 16 d., kai apie 19 val. 10 min. minėto automobilio atliktos kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, minėtą nešaunamąjį ginklą rado ir paėmė policijos pareigūnai.
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. P. 2017 m. spalio 16 d. buvo sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartimi A. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartims buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartimi kaltinamajam A. P. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas nenustatė pagrindo taikyti kaltinamajam taikyti švelnesnes kardomąsias priemones.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo A. P. gynėja skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį, kaltinamąjį iš suėmimo paleisti, jo dalyvavimą procese užtikrinant viena ar keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
4.1. Gynėjos nuomone, Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.
4.2. Skunde gynėja nurodo, kad BPK 122 straipsnyje numatyti suėmimo pagrindai suformuluoti kaip spėjimas, prognozė, jog kaltinamasis gali imtis tokių veiksmų, tačiau įstatymas reikalauja, kad ši prognozė būtu pagrista. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra BPK 122 straipsnyje numatyti suėmimo taikymo pagrindai, teismui neužtenka vien formaliai pažymėti nusikalstamos veikos sunkumą ar gręsiančios bausmės griežtumą, būtina pateikti realius faktus, kurie sudarytų objektyvų pagrindą prognozei, jog kaltinamasis, bėgdamas (slėpdamasis) ar kitu baudžiamojo proceso įstatyme numatytu būdu, trukdys proceso eigai, t. y. įstatyme numatyto suėmimo skyrimo pagrindo buvimas kiekvienu atveju turi būti pakankamai motyvuojamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr.50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ išaiškinta, jog nutartyje skirti suėmimą turi būti nurodytos ir suėmimo skyrimo sąlygos, ir įstatyme numatyti suėmimo skyrimo pagrindai, ir motyvai, kuriais yra grindžiamas suėmimo skyrimo pagrindo buvimas, o tokia praktika, kai nutartyje dėl suėmimo skyrimo yra nurodomi suėmimo skyrimo pagrindai, tačiau jie motyvuojami nepakankamai ar netinkamai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pripažįstama netinkama.
4.3. Gynėjos nuomone, Kauno apygardos teismas konstatuodamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatytų suėmimo taikymo pagrindų egzistavimą, savo išvadų pakankamai nemotyvavo ir nenurodė realių faktų, kurie sudarytų objektyvų pagrindą prognozei, kad A. P. tokiu būdu trukdys normaliai proceso šioje baudžiamojoje byloje eigai. Be to, teismas nesivadovavo BPK 121 straipsnyje įtvirtintomis kardomųjų priemonių taikymo bendrosiomis nuostatomis, kurios įpareigoja kardomąją priemonę taikančią bei jos rūšį parenkančią instituciją atsižvelgti į visas BPK 121 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas aplinkybes, turinčias esminę reikšmę sprendžiant dėl konkrečios kardomosios priemonės parinkimo kaltinamajam.
4.4. Skunde nurodoma, kad apygardos teismas nutartyje tik formaliai pažymėjo, kad apie tikimybę, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžia vertindamas ne tik jam pareikšto kaltinimo sunkumą bei gresiančios bausmės griežtumą, bet ir kitas faktines aplinkybes. Tačiau teismas ne tik kad neįvertino nei vienos iš BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, bet ir šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje numatytas faktines aplinkybes iškraipė, savo nutartyje nurodydamas tikrovės neatitinkančius A. P. gyvenimo faktus, be to, šias aplinkybes vertino atsietai nuo kitų šios baudžiamosios bylos duomenų, todėl padarė objektyviais bylos duomenimis nepagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje A. P. gali stengtis išvengti baudžiamosios atsakomybės, vengdamas dalyvauti procese ir slėpdamasis nuo teismo. Teismas nutartyje nurodė, jog A. P. nėra vedęs, neturi išlaikytinių asmenų, be to, akcentavo, kad jis anksčiau yra teistas Švedijoje. Tai įvertinęs teismas padarė faktiniams bylos duomenims prieštaraujančią išvadą, jog A. P. neturi tvirtų socialinių ryšių su Lietuva bei, kad jis turi ryšių užsienyje. Gynėjos nuomone, bylos medžiagoje esantys objektyvūs duomenys rodo, kad A. P. yra susijęs su Lietuva itin stipriais socialiniais ryšiais, kurie eliminuoja bet kokią jo bėgimo (slėpimosi) nuo vykdomo baudžiamojo persekiojimo tikimybę. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, A. P. yra vedęs, susilaukė vaiko, be to, šeimoje auga du jo sutuoktinės nepilnamečiai vaikai, su kuriais A. P. sieja itin artimi ir glaudūs ryšiai. A. P. turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, be to, jo sutuoktinė U. P. yra pateikusi teismui notariškai patvirtintą sutikimą, kad A. P. savo gyvenamąją vietą deklaruotų jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Jis turi nuolatinę darbo vietą UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, be to, darbovietėje jis charakterizuojamas itin teigiamai. A. P. turi motiną, su kuria jį sieja itin glaudūs ryšiai, jai dėl sunkios sveikatos būklės yra reikalinga jo fizinė, materialinė bei moralinė parama. Tokios aplinkybės patvirtina, kad visi A. P. socialiniai interesai, ryšiai ir įsipareigojimai yra būtent Lietuvoje, todėl Kauno apygardos teismas neturėjo pagrindo išvadai net apie minimalią A. P. bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę. Gynėja atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje nėra duomenų apie A. P. nusikalstamus ar kitokio pobūdžio ryšius užsienyje, kurie objektyviai sudarytų jam realias materialines bei kitokio pobūdžio prielaidas bėgti (slėptis) nuo teismo užsienio valstybėse. Aplinkybė, kad A. P. buvo teistas Švedijoje, nesudaro pagrindo išvadai apie kokius nors realiai egzistuojančius jo ryšius užsienyje. Tokios išvados neleidžia daryti ir jam pareikšto kaltinimo pobūdis, nes kaltinime išdėstytos aplinkybės dar nėra teismo ištirtos ir nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, be to kaltinime išdėstytos faktinės aplinkybės per se nėra pakankamos išvadai apie egzistuojančias realias materialines bei kitokio pobūdžio prielaidas A. P. slėptis būtent Lenkijos Respublikoje ar kitoje valstybėje. Gynėja pažymi ir tai, kad skundžiamoje nutartyje neatsižvelgta į A. P. sveikatos būklę. Duomenys apie suimtojo A. P. sveikatos būklę, kuri reikalauja neatidėliotinos medicininės intervencijos ir kurios nesant vyksta negrįžtami A. P. sveikatos pokyčiai, taip pat duomenys apie sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje A. P. buvo teikiama būtina medicininė pagalba ir kurioje toliau ketinama tęsti gydymą, eliminuoja bet kokią jo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę.
4.5. Gynėja nesutinka ir su skundžiamos nutarties išvada, jog A. P., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus. Nurodo, jog Kauno apygardos teismas, darydamas išvadą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo taikymo pagrindo egzistavimo, rėmėsi tik vienu kriterijumi, sudarančiu suėmimo taikymo pagal šią BPK normą teisinį ir faktinį pagrindą. Įstatymų leidėjas BPK 122 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinęs du privalomus kriterijus, kurių visumos pagrindu leidžiama konstatuoti esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindą: pirma - kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo kategorija (formalus kriterijus), antra - objektyvūs duomenys, kad asmuo iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje straipsnio dalyje numatytų apysunkių nusikaltimų. Gynėja atkreipia dėmesį, kad būtent taip ši baudžiamojo proceso teisės norma yra aiškinama ir 2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 50, kur išaiškinta, kad suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas gali būti pratęsiamas tik tuo atveju, kai yra objektyvių duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo asmuo, pagrįstai įtariamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, gali padaryti naują labai sunkų, sunkų ar kitą BK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimą, taigi, kuomet egzistuoja ir materialusis, ir objektyvusis kriterijus. Apygardos teismas, neįvertinęs, kad bylos medžiagoje nėra objektyvių duomenų, jog iki nuosprendžio priėmimo A. P. gali padaryti naujų BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų, t. y. bylos medžiagoje esančių duomenų neįvertinęs antruoju privalomuoju kriterijumi, nepagrįstai ir iš esmės neteisingai konstatavo egzistuojant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą.
4.6. Gynėja skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir - Konvencija) 5 straipsnio 3 dalis garantuoja kiekvieno suimto asmens teisę būti paleistam proceso metu, jo paleidimą sąlygojant garantijomis, kad jis atvyks į teismą. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2009 m. kovo 10 d. sprendime, priimtame byloje Bykov v. Rusija, konstatavo Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimą, nes minėtam Rusijos Federacijos piliečiui griežčiausia kardomoji priemonė buvo taikoma, kaip ir šiuo atveju, jos taikymo būtinybę argumentuojant būtent jam pareikštų įtarimų (kaltinimų) sunkumu bei gresiančios bausmės griežtumu. Kauno apygardos teismas neatsižvelgė į tai, jog asmens laikymas suėmime, suėmimo taikymo būtinybę, kaip esminiu argumentu grindžiant gresiančios bausmės griežtumu bei pareikšto kaltinimo turiniu ir sunkumu, iš esmės pažeidžia Konvencijos 5 straipsnio 3 dalį. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra laikomasi vienareikšmės nuostatos dėl kaltinimo sunkumo ir gresiančios bausmės griežtumo teisinės reikšmės sprendžiant dėl suėmimo taikymo būtinybės - šios aplinkybės negali nei nulemti, nei pateisinti ilgalaikio asmens laikymo suėmime. Be to, šio teismo sprendimuose laikomasi nuostatos, kad Konvencijos 5 straipsnyje yra suformuluota asmens paleidimo iš suėmimo prezumpcija, todėl suėmimas gali būti taikomas tik esant išimtinėms sąlygoms ir išimtinėms aplinkybėms (pvz. sprendimas Chodorkovskis v Rusija). Gynėjos nuomone, A. P. suėmimo terminas pratęstas iš esmės vien tik formaliais gręsiančios bausmės bei pareikšto kaltinimo sunkumo pagrindais, o tai iš esmės pažeidžia Konvencijos nuostatas ir prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai. Byloje nėra duomenų, leidžiančių pagristai manyti, kad A. P., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, todėl pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminą nebuvo objektyvaus pagrindo, o A. P. dalyvavimas procese gali būti užtikrintas kitomis, švelnesnėmis, kardomosiomis priemonėmis.
5. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. P. gynėjos skundas atmetamas
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjos skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam A. P. pratęstas pagrįstai, esant sąlygoms ir pagrindams, kurie numatyti BPK 122 straipsnyje.
7. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatas, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus duomenis. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. P. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti kaltinamųjų M. K., iš dalies K. K. parodymuose, kratų, apžiūrų protokoluose, specialistų išvadose, kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.
8. Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi kaltinamajam A. P. suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, tai yra esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus
9. Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
9.1. A. P. pareikštas kaltinimas dėl nusikalstamų veikų, priskiriamų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys), taip pat jis kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą. Už jam inkriminuojamus nusikaltimus baudžiamajame įstatyme numatytos tik griežtos laisvės atėmimo bausmės. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ši aplinkybė pagal teismų praktiką priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai „kitų aplinkybių” sąvokai ir yra reikšmingas veiksnys vertinant pabėgimo pavojų. Baudžiamosios bylos duomenimis A. P. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, turi vaiką, iki sulaikymo dirbo, tačiau jis teistas Švedijoje už nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, be to, jis turi ryšių užsienyje. A. P. kaltinamas dėl nusikaltimų, vykdytų kelių valstybių teritorijose, ši aplinkybė bei suimtajam inkriminuojamas vaidmuo (organizatorius) leidžia pagrįstai manyti, kad jis turi ryšių užsienyje, kuriais pasinaudodamas jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Be to, BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Šiuo atveju gynėjos skunde akcentuojami kaltinamojo turimi šeiminiai ryšiai, neleidžia teigti, jog jie yra itin tvirti, nes šeima kaltinamojo elgesiui neturėjo jokio teigiamo poveikio ir galimai nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų padarymo. Todėl kaltinamąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės nagrinėjamu atveju vis tik nesudaro pagrindo besąlygiškai teigti, kad jis turi tokius socialinius ryšius, kurie sumažintų prognozuojamo bėgimo nuo baudžiamojo persekiojimo tikimybę. Gynėja teisi skunde nurodydama, kad skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodyta apie tai, jog A. P. yra nevedęs bei neatsižvelgta į A. P. sveikatos būklę, tačiau vien šios aplinkybės nepaneigia skundžiamos nutarties išvados dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo egzistavimo. Kaltinamojo gynėjos skunde nurodyta aplinkybė dėl A. P. sveikatos būklės bei reikalingo gydymo, šiuo atveju negali būti vertinama kaip veiksnys, esmingai mažinantis bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Tuo pačiu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalis užtikrina, jog suimtiesiems būtų teikiamas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims.
9.2. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad yra pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, A. P. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
10. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. A. P. kaltinamas padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Inkriminuojamas nusikalstamas veikas kaltinamasis galimai padarė būdamas teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimą. Svarbu ir tai, kad jam inkriminuoti nusikaltimai buvo ne atsitiktinio pobūdžio, galimai padaryti veikiant organizuota grupe, kurią galimai subūrė ir jai vadovavo, pats kaltinamasis. Pagal inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, A. P. jas galimai padarė iš savanaudiškų paskatų, tokiu būdu siekdamas gauti ir neteisėtų pajamų. Ne mažiau svarbu, jog dėl M. P. pradėtas ikiteisminis tyrimas, jį įtariant BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. P. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė pagrįstai. Pažymėtina, kad šiam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, t. y. nebūtina nustatyti, kad jis realiai rengiasi juos daryti.
11. Kaltinamajam A. P. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Tuo pačiu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju suėmimo termino pratęsimas yra pateisinamas poreikiu užtikrinti viešąjį interesą, t. y. netrukdomai ištirti ir įvertinti teisme pavojingas galimai organizuota grupe padarytas nusikalstamas veikas, izoliuoti visuomenei pavojingą asmenį ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamos veikoms. Įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas A. P., pobūdį, sunkumą, mastą, jo ankstesnį teistumą, pagrįstai manytina, jog toks asmuo yra pavojingas visuomenei. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo. Atsižvelgiant į A. P. asmenybės pavojingumą (praeityje teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimo padarymą), galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, kita, švelnesne kardomąja priemone ar jų kompleksu, priešingai nei nurodoma gynėjos skunde, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Šioje proceso stadijoje kaltinamojo pasislėpimo nuo teisingumo bei naujų nusikaltimų darymo pavojus gali būti pašalintas, tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad šiuo metu kaltinamojo A. P. teisės suvaržytos laikantis Baudžiamojo proceso kodekse numatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo taikymo pagrindams, ir toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu bei neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinamojo gynėjos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo A. P. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartimi kaltinamajam A. P. trims mėnesiams pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo terminą.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.