- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-03-01
- Bylos Nr.
- 1-89-238/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 64-1-00257-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Kaltinamasis
- T. R.
- Nukentėjusysis
- L. R., M. R., K. R.
- Advokatai
- Giedrė Kazakevičienė
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, kaltinamajam T. R., jo gynėjai advokatei Giedrei Kazakevičienei, nukentėjusiesiems L. R., M. R., K. R., teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Ignalinoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas aukštesnysis, našlys, nedirbantis, gyvena (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. R. nužudė šeimos narį, tai yra 2009 m. kovo 13 d. apie 19 val. 30 min. daugiabučio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savo buto kambaryje, šeimyninio konflikto su sutuoktine A. R. metu, sėdinčiai ant lovos sutuoktinei A. R. bandant jį atspirti ir kilstelėjus kairę koją, T. R. rankoje laikytu peiliu dūrė vieną smūgį jai į kairės kojos blauzdą ir tuo padarė kiauryminį durtinį-pjautinį kairės blauzdos sužalojimą, su įrankio įėjimo žaizda blauzdos išoriniame paviršiuje bei išėjimo žaizda nugariniame paviršiuje, kairės blauzdos raumenų sužalojimą, kairiųjų giliųjų blauzdos arterijos ir venų nupjovimą, ko pasekoje tai komplikavosi išoriniu nukraujavimu ir nukentėjusioji A. R. mirė, tai yra tyčia ją nužudė. Tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo T. R. kaltumas padarius nusikaltimą (nužudymą) patvirtinamas šiais įrodymais.
Kaltinamasis T. R. kaltu prisipažino. Paaiškino, kad 2009 m. kovo 13 d. jis padėjo atlikti darbus kaimynui V. G.. Po darbo išgėrė nedidelį kiekį degtinės, girtas ar apsvaigęs nesijautė. Grįžęs į namus, rado gulinčią neblaivią sutuoktinę A. R.. Supratęs, kad žmona yra išgėrusi, nepadariusi valgyti ir nepašėrusi gyvulių, supyko. Jie abu barėsi, kilo žodinis konfliktas. Supratęs, kad žmona valgyti nedarys, virtuvėje gamino maistą, rankoje laikė peilį, ir toliau abu barėsi. Supykęs, kad žmona namuose nesitvarko, barasi, norėjo ją nuraminti ir iš virtuvės ėjo į kambarį, kuriame ji buvo. A. R. bandė spirti, tuo metu rankoje laikytu peiliu dūrė jai į koją. Pamatęs, kad sužalojo sutuoktinę ir jai bėga kraujas, bandė suteikti pagalbą, koją rišo virvele, kad sustabdytų kraujavimą. Ėjo pas kaimyną V. G., jam pasakė, kad sužalojo žmoną, prašė kviesti pagalbą. Atvykus policijos darbuotojams, buvo sulaikytas, jiems prisipažino dūręs žmonai ir ją sužalojęs. Kaltinamasis tvirtina, kad neturėjo tikslo A. R. nužudyti, jos mirties nesiekė. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiųjų.
Nukentėjusysis K. R. paaiškino, kad jis gyveno kartu su tėvais: A. R. ir T. R.. 2009 m. kovo 13 d. jis ir tėvas T. R. padėjo kaimynui V. G. pjauti malkas, išgėrė nedidelį kiekį alkoholio. Jis grįžo į namus pirmas ir atsigulė į lovą. Tame pačiame kambaryje, kitoje lovoje, gulėjo motina A. R.. Tėvas T. R. grįžo į namus, jis buvo virtuvėje ir barėsi su A. R.. T. R., laikydamas peilį rankoje, atėjo į kambarį, užsimojo ranka, bet nekirto. Tuo metu A. R. atsisėdo lovoje, pasakė išeiti T. R. ir bandė jį atspirti. Matė, kad A. R. nuleido koją ir jai bėgo kraujas. Toliau kaltinamasis smurto nenaudojo, jį nutraukė pats. Iki įvykio A. R. buvo sveika, nesužalota. T. R. dėl įvykio gailisi, jis ir nukentėjusieji susitaikė.
Nukentėjusysis L. R. paaiškino, kad jis gyveno kartu su tėvais T. R. ir A. R.. 2009 m. kovo 13 d. ryte išvyko iš namų, tuo metu jo motina A. R. buvo sveika, nesužalota. Tą dieną paskambino brolis K. R. ir pranešė, kad motiną A. R. sužalojo tėvas T. R.. Grįžęs į namus, rado mirusią motiną, o tėvą buvo sulaikę policijos darbuotojai. Po įvykio brolis K. R. pasakojo, kad įvykio metu tėvas turėjo peilį, o motina spyrė. Jis motiną laidojo, civilinio ieškinio nereiškia, tėvui atleidžia, jie susitaikė.
Nukentėjusysis M. R. paaiškino, kad 2009-03-13 jis buvo Vilniuje. Jam paskambino teta ir pranešė, kad mirė motina A. R., ją sužalojo tėvas T. R.. Po to jis skambino kaimynui V. G., šis patvirtino, kad T. R. sužalojo A. R. ir nukraujavusi ji mirė. Civilinio ieškinio nereiškia, tėvui atleidžia, jie susitaikė. Dėl įvykio tėvas gailisi.
Liudytojas V. S. paaiškino, kad 2009 m. kovo 13 d. vakare jis buvo pas savo kaimyną V. G.. Atėjo T. R. ir pasakė, kad nudūrė žmoną, prašė kviesti greitąją, policiją. Po to jis, M. A., T. R. vyko pas jį į namus. Ten rado sužalotą A. R., matėsi daug kraujo. Jos koja buvo aprišta, užveržta virvute. Atvyko greitoji medicinos pagalba ir konstatavo A. R. mirtį.
Liudytoja M. A. paaiškino, kad 2009 m. kovo 13 d. vakare pas V. G. atvyko T. R. ir pasakė, kad sužalojo žmoną A. R.. Vyko pas ją į namus ir rado A. R. sužalotą, šalia matėsi daug kraujo. Atvykus greitajai medicinos pagalbai, medikai teikė pagalbą, A. R. neatsigavo ir mirė.
Liudytojas V. G. paaiškino, kad 2009 m. kovo 13 d. ryte užėjo pas R., ten rado girtą gulinčią A. R.. Kvietė T. R. padėti atlikti darbus. Jis, T. R., K. R. pjovė malkas jo namuose, po darbo nedaug išgėrė ir T. R. išėjo į namus. Po kiek laiko jis grįžo ir pasakė, kad nudūrė žmoną. V. S., M. A., o vėliau ir jis važiavo pažiūrėti pas kaltinamąjį į namus ir ten matė sužalotą A. R., kraują. Įvykio dieną T. R. girtas nebuvo. Po įvykio ir šiuo metu dėl įvykio kaltinamasis gailisi.
2009-03-13 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis(duomenys neskelbtini). Kambaryje ant grindų rastas A. R. lavonas, kurios kairės kojos blauzdos nugariniame paviršiuje yra dvi durtinės - pjautinės lygiais smailais kraštais žaizdos. Galimai perpjauta blauzdinė arterija. Šalia lavono ir ant lavono rankų pirštų ir delnų dėmės, panašios į kraują. Įvykio vietoje buvo rasti ir paimti peiliai, ant jų matosi dėmės, panašios į kraują. ( t. 1. .l. 3-19)
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu 2009-03-20 T. R. parodė nusikaltimo padarymo vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Šio procesinio veiksmo metu kaltinamasis patvirtino aplinkybes, kad 2009-03-13 grįžęs į namus barėsi su A. R. dėl to, kad ji nepašėrė gyvulių, nepagamino valgyti ir yra girta. Parodė kambarį ir lovą, kur gulėjo jo žmona. Paaiškino, kad jis priėjo prie A. R., ji pakėlė koją, o jis peiliu dūrė jai į koją. Po to sūnus pasakė, kad A. R. sužalota, matė bėgantį kraują, aprišo raišteliu koją ir ėjo pas V. G. pagalbos. ( t. 1. b.l. 111-127)
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu 2009-04-22 nukentėjusysis K. R. parodė įvykio vietą, esančią(duomenys neskelbtini), tai yra butą ir kambarį, kuriame T. R. padarė nusikaltimą. Šio procesinio veiksmo metu K. R. patvirtino aplinkybes apie tai, kad 2009-03-13 T. R. grįžo į namus, supyko dėl to, kad A. R. nepagamino maisto, kaltinamasis T. R. barėsi su A. R.. Kaltinamasis atėjo į kambarį, kuriame gulėjo A. R., konfliktavo ir šio konflikto pasekoje pamatė, kad A. R. sužalota, jai bėga kraujas. Tuomet T. R. ėmėsi priemonių kviesti pagalbą. (t. 1 . b.l. 55-64)
2009-04-29 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti 2009-03-13 iš įvykio vietos apžiūros metu paimti du peiliai Nr. 1 ir Nr. 2 .( t. 1. b.l. 34-37) Peilis Nr.1 pridėtas kaip daiktinis įrodymas prie baudžiamosios bylos.
2009-03-14 - 2009-04-08 specialisto išvadoje Nr. M 84/09 (09) patvirtinama, kad A. R. mirtis įvyko nuo kiauryminio durtinio-pjautinio kairės blauzdos sužalojimo su įrankio įėjimo žaizda blauzdos išoriniame paviršiuje bei išėjimo žaizda nugariniame paviršiuje, kairės blauzdos raumenų sužalojimo, kairiųjų giliųjų blauzdos arterijos ir venų nupjovimo. Tai komplikavosi išoriniu nukraujavimu. A. R. lavone konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti vienu poveikiu ir kietu plokščiu smailiu aštriabriauniu duriančiai-pjaunančio tipo įrankiu. Labiau tikėtina, jog A. R. lavone konstatuoti sužalojimai buvo padaryti peiliu, įvardintu Nr.1. Jos mirtis įvyko 2009-03-13. (t. 1. b.l. 26-29 )
Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Medicinos kriminalistikos laboratorijos 2009-09-15-2009-10-06 ekspertizės akte Nr. EMK 27/09(01) konstatuota, kad A. R. durtinis-pjautinis kairės blauzdos sužalojimas padarytas vienašmenių savybių duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kurio geležtė smigo į kūną žemyn nukreiptomis ašmenimis. Sužalojimo kanalo kryptis yra iš kairės į dešinę, nuo išorinio blauzdos paviršiaus link išorinio paviršiaus link nugarinio bei iš apačios aukštyn. Tai yra, peilio geležtė smigo į kūną kryptimi nuo blauzdos išorinio paviršiaus link nugarinio, iš kairės į dešinę bei iš apačios aukštyn-dūrio peiliu kryptis padarant durtinį-pjautinį sužalojimą atitinka geležtės smigimo į kūną kryptį. Modeliuojant situacijas pagal byloje esamus duomenis nustatyta, kad A. R., spirdama (atsistumdama) kaire koja į T. R., kuris tuo metu nefiksuotoje rankoje laikė peilį geležte į viršų, susižaloti pati negalėjo. Tikėtina, kad A. R. durtinis-pjautinis kairės blauzdos sužalojimas ir šio sužalojimo įėjimo žaizdą atitinkantis kelnių audeklo durtinis-pjautinis pažeidimas padarytas tirti pateiktu peiliu Nr.1. Taip pat, konstatuota, kad tirto peilio Nr. 1 geležtės ilgis 19,8/20,6 cm, o plotis per visą ilgį yra nuo 1,17 iki 3,05 cm. (t. 1. b.l 145-157)
Iš santuokos liudijimo matyti, kad tarp T. R. ir A. A. (duomenys neskelbtini) sudaryta ir įregistruota santuoka 1976-05-29 Ignalinos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje.(t. 1. b.l. 21)
Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2009-03-13 , 20 val. 50 min. T. R. nustatytas girtumas 1,56 promilės.(t. 1. b.l. 78)
Teismas, įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisminio nagrinėjimo metu. Įstatymo nustatyta tvarka surinkti duomenys visiškai patvirtina faktą, kad T. R. nužudė A. R.. Ši išvada daroma dėl šių aplinkybių. Byloje nustatyta, kad 2009-03-13 kaltinamasis T. R. grįžo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur gyveno. Šiame bute kaltinamasis rado gulinčią sutuoktinę A. R., supyko, kad ji nepagaminusi maisto, nepašėrusi gyvulių, girta, ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Šio konflikto metu kaltinamasis iš virtuvės ėjo į kambarį, rankoje turėtu peiliu dūrė A. R. į koją, ją sužalojo, ir nukraujavusi ši mirė. Teismas daro išvadą, kad A. R. mirė dėl kaltinamojo atliktų nusikalstamų veiksmų. Kaltinamasis T. R. patvirtino aplinkybę, kad kilusio kivirčo tarp jo ir sutuoktinės A. R. metu 2009-03-13 jis peiliu dūrė jai į koją ir sužalojo, dėl šio dūrio A. R. nukraujavo ir mirė. Šiais kaltinamojo parodymais yra pagrindas tikėti, nes kaltinamojo parodymai atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Ta aplinkybė, kad įvykio dieną T. R. konfliktavo su A. R., konflikto pasekoje ji buvo sužalota kaltinamojo veiksmais, patvirtina nukentėjusiojo K. R. parodymai. Nukentėjusysis K. R. patvirtino, kad konflikto tarp tėvų metu jis buvo kambaryje, kuriame buvo ir motina A. R.. Jo tėvas T. R., laikydamas rankoje peilį, iš virtuvės atėjo į kambarį ir buvo prie motinos A. R., konflikto pasekoje ją sužalojo. Liudytojai V. S., M. A., V. G. patvirtino, kad įvykio dieną atėjęs T. R. pasakė, kad nudūrė žmoną, jie vyko į kaltinamojo namus, ten matė sužalotą A. R.. Taigi minėtų liudytojų V. S., M. A., V. G. parodymais patvirtinama aplinkybė, kad šiems asmenims kaltinamasis pripažino įvykdęs nusikaltimą ir sužalojęs A. R.. Fizinio smurto panaudojimo peiliu nukentėjusiosios atžvilgiu faktas patvirtinamas teismo medicinos specialisto išvada, kuria konstatuotas A. R. padarytų sužalojimų pobūdis, pasekmės, sužalojimo būdas, sužalojimų padarymo laikas, mirties priežastis. Kaltinamojo T. R. parodymai apie tai, kad A. R. buvo sužalota jo veiksmais - duriant peiliu, kad po padaryto sužalojimo nukraujavusi ji mirė, visiškai atitinka specialisto išvadoje konstatuotas aplinkybes, kad A. R. mirtis įvyko nuo kiauryminio durtinio-pjautinio kairės blauzdos sužalojimo su įrankio įėjimo žaizda blauzdos išoriniame paviršiuje bei išėjimo žaizda nugariniame paviršiuje, kairės blauzdos raumenų sužalojimo, kairiųjų giliųjų blauzdos arterijos ir venų nupjovimo. Tai komplikavosi į išorinį nukraujavimą. A. R. lavone konstatuoti sužalojimai galėjo būt padaryti vienu poveikiu ir kietu plokščiu smailiu aštriabriauniu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu, peiliu. Jos mirtis įvyko 2009-03-13. Ši išvada neprieštarauja kaltinamojo parodymams dėl sužalojimo laiko ir įvykio metu jo panaudoto žalojančio įrankio-peilio. Ištyrus kelnes, kuriomis A. R. dėvėjo įvykio metu, nustatyta, kad jose yra durtiniai pjautiniai pažeidimai. Ekspertizės akto išvadoje patvirtinta, kad A. R. durtinis-pjautinis kairės blauzdos sužalojimas ir šio sužalojimo įėjimo žaizdą atitinkantis kelnių audeklo durtinis-pjautinis pažeidimas padarytas tirti pateiktu peiliu Nr.1. Taigi pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad tuo pačiu peiliu buvo padaryti sužalojimai ir A. R. rūbuose, ir jos kojoje. Tą aplinkybę, kad A. R. buvo stipriai nukraujavusi ir šalia jos matėsi daug kraujo, patvirtina liudytojų V. S., M. A., V. G., nukentėjusiojo K. R. parodymai, kurie 2009-03-13 buvo įvykio vietoje, matė sužalotą A. R.. Kaltinamojo T. R., nukentėjusiųjų K. R., L. R. parodymais nustatyta, kad 2009-03-13 iki konflikto su sutuoktiniu momento A. R. buvo sveika, nesužalota. Kaltinamasis T. R., nukentėjusysis K. R. patvirtino, kad A. R. buvo sužalota jų gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šie parodymai visiškai atitinka įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas aplinkybes apie tai, kad šioje vietoje buvo rastas A. R. lavonas, kraujo pėdsakai, peilis. Specialisto išvada patvirtino, kad A. R. mirtis įvyko nuo kiauryminio durtinio-pjautinio kairės blauzdos sužalojimo su įrankio įėjimo žaizda blauzdos išoriniame paviršiuje bei išėjimo žaizda nugariniame paviršiuje, kairės blauzdos raumenų sužalojimo, kairiųjų giliųjų blauzdos arterijos ir venų nupjovimo. Kaltinamasis patvirtino, kad kojos sužalojimą padarė bute turėtu peiliu ir po sužalojimo jį paliko bute. Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtino, kad kaltinamojo gyvenamojoje vietoje ir A. R. lavono suradimo vietoje, buvo rastas peilis. Specialistų išvados ir eksperto išvados patvirtino, kad A. R. sužalojimas padarytas įvykio vietoje rastu peiliu. Šios aplinkybės ir byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą apie tai, kad T. R. bute rastu peiliu buvo nužudyta A. R., o dūrį peiliu į koją, sukėlusį sužalojimus, nukraujavimą, mirtį, jai padarė T. R.. Taigi nustatyta, kad tarp T. R. veiksmų ir atsiradusių pasekmių -A. R. mirties yra priežastinis ryšys.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 06 18 nutarimo “Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose” 6 p. nurodo, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo.
Įvertinus bylos aplinkybes, daroma išvada, kad T. R. nužudė A. R.. Jo veiksmai buvo tyčiniai, jis veikė netiesioginės tyčios forma. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis įvykio metu panaudojo žalojančio pobūdžio įrankį-peilį. Peilio geležtės ilgis 19,8/20,6 cm, o plotis per visą ilgį yra nuo 1,17 iki 3,05 cm. Taip pat, nustatyta, kad A. R. mirtis įvyko nuo kiauryminio durtinio-pjautinio kairės blauzdos sužalojimo su įrankio įėjimo žaizda blauzdos išoriniame paviršiuje bei išėjimo žaizda nugariniame paviršiuje, kairės blauzdos raumenų sužalojimo, kairiųjų giliųjų blauzdos arterijos ir venų nupjovimo. Sužalojimo pobūdis rodo, kad toks sužalojimas padarytas panaudojus gan didelę jėgą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis, suduodamas smūgį peiliu į koją, suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė, kad gali kilti žmogaus mirtis ir nors nenorėjo atimti gyvybę, bet sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. Kaltinamasis tvirtina, kad neturėjo tyčios nužudyti A. R.. Tačiau, durdamas žalojančiu įrankiu-peiliu žmogui į kūną, kaltinamasis suprato, kad kelia grėsmę žmogaus gyvybei ir savo veiksmų pasekmėms buvo abejingas. Teismas, vertindamas tyčios turinį, įvertina tą aplinkybę, kad peiliu buvo suduotas vienas smūgis, smurtas nebuvo intensyvus. Taip pat teismas vertina kaltinamojo elgesį po padaryto sužalojimo. Smurtinius veiksmus kaltinamasis nutraukė pats, jis ėmėsi priemonių suteikti ir iškviesti pagalbą A. R.. Taigi T. R. nusikalstama veika atitinka nužudymo, kaip nusikaltimo, sudėtį. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes jis nužudė šeimos narį-sutuoktinę A. R.. Tą aplinkybę, kad A. R. yra T. R. sutuoktinė, patvirtina santuokos liudijimas.
Skiriant bausmę T. R. atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes. Padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, yra labai sunkus ir tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Nusikaltimu sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, kaltinamojo padarytu nusikaltimu padaryta žala visuomenei, kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, nusikaltimu atimta gyvybė. Nusikaltimas baigtas. Nužudymas padarytas asmeninio konflikto pasekoje, dėl pykčio.
Kaltinamasis T. R. neteistas (t. 1. b.l. 159), administracine tvarka nebaustas ( t. 1. b.l. 161), psichiatro ar narkologo įskaiton neįtrauktas (t. 1. b.l. 163), Marijampolės savivaldybės administracijos Gudelių seniūnijos charakteristikoje nurodoma, kad T. R. nedirba, verčiasi atsitiktiniais darbais pas ūkininkus. Jis, kaip ir visa jo šeima, mėgsta išgerti. Iš kaimynų ir aplinkinių gyventojų nusiskundimų jo elgesiu seniūnija nėra gavusi. ( t. 1. b.l. 165) Teisme apklausti liudytojai V. G., M. A., V. S., nukentėjusieji L. R., M. R., K. R. kaltinamąjį charakterizavo teigiamai. Minėti asmenys patvirtino aplinkybę, kad dėl padaryto nusikaltimo R. R. gailisi, pergyvena. Nukentėjusieji patvirtino, kad jie ir kaltinamasis susitaikė, jie kaltinamajam atleido ir prašo griežtai nebausti.
Lengvinančios atsakomybę aplinkybės yra tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, teisminio nagrinėjimo metu atsiprašė nukentėjusiųjų. Kaltinamasis esmines įvykio aplinkybes pripažino, davė parodymus apie tikrąsias įvykio aplinkybes, tuo palengvino ikiteisminio tyrimo organams ir teismui nustatyti tiesą byloje.
Teismas daro išvadą, kad nėra įstatyminio pagrindo pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe kaltinime nurodytą aplinkybę, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Teisme ištyrus įrodymus ši aplinkybė nepasitvirtino. Kaltinamasis paaiškino, kad įvykio dieną jis buvo išgėręs apie 150 gramų degtinės, apsvaigęs ar apgirtęs nesijautė, ir tai įtakos nusikaltimo padarymui neturėjo. Teisme apklausti liudytojai V. G., M. A., V. S., nukentėjusysis K. R. paaiškino, kad įvykio metu T. R. apsvaigęs nuo alkoholio ar girtas nebuvo. Teismo nuomone, vien ta aplinkybė, kad kaltinamasis buvo gėręs alkoholio, dar neduoda pagrindo pripažinti šią aplinkybę sunkinančia atsakomybę aplinkybe, nes nenustatyta, jog kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir išgertas alkoholio kiekis turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes šios rūšies bausmė numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje. Paskyrus šią bausmės rūšį, bus galima pasiekti bausmės tikslus ir paskirtį. Teismas daro išvadą, kad įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, yra įstatyminis pagrindas kaltinamajam skirti minimalią įstatyme numatytą bausmę.
Daiktų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.
Kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliekamos tos pačios iki įsiteisės nuosprendis.
Sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303 straipsniu,
nusprendė:
T. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir skirti bausmę laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams.
Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009-03-13 iki 2009-04-17.
Kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeisti į suėmimą nuosprendžiui įsiteisėjus.
Daiktinius įrodymus: peilį, dvejas kelnes, kraujo, nagų, plaukų pavyzdžius sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.