Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo – R. A..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad Administracija Prašymu kreipėsi į Registrų centrą, nurodydama, kad jai nuosavybės teise priklauso 2671/10303 pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše, registro Nr. (duomenys neskelbtini), 12 punkte pateikiama informacija, kad kavinės-baro patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dalis sandėlio, plane pažymėto 2F 1/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), patalpų, t. y. patalpos, plane pažymėtos 8-5 (10,46 kv. m), 8-6 (1,84 kv. m), 8-7 (2,31 kv. m), R8-1 (6,37 kv. m), yra vienos ir tos pačios patalpos. Iš kavinės-baro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), 4.1 punkto matyti, kad nurodytos kavinės-baro patalpos nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui – R. A., šiame išraše įrašas apie besidubliuojančias patalpas nepateiktas. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Administracija prašė įvertinti, ar iš tiesų nuosavybės teisės į nurodytas patalpas įregistruotos skirtingiems savininkams, paaiškinti, kokiu būdu nuosavybės teisė į tas pačias patalpas buvo įregistruota skirtingiems savininkams bei kodėl įrašas apie besidubliuojančias patalpas pateikiamas tik ties pastatu – sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Prašyme Administracija išreiškė ir prašymą pateikti turimus dokumentus, kurių pagrindu į tas pačias patalpas buvo įregistruotos Vilniaus miesto savivaldybės (bei kokia dalimi) ir R. A. nuosavybės teisės. Paaiškinta, kad Administracija ketina spręsti patalpų dubliavimosi panaikinimo klausimą.

Prašyme pažymėta, kad NTRĮ nustato, kad nekilnojamojo turto registro archyviniai duomenys ir Nekilnojamojo turto registro informacija teikiami (be kita ko) nekilnojamojo daikto savininkams, teisėtvarkoms institucijoms, savivaldybėms – savivaldybių funkcijoms atlikti (42 str. 2 d. 1, 3, 4 p.). Dokumentų, kurių pagrindu registruoti Nekilnojamojo turto registro objektai, kopijos teikiamos (be kita ko) nekilnojamojo daikto savininkams, teisėtvarkos institucijoms (42 str. 5 d. 1, 4 p.). Akcentuota, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra nurodyto nekilnojamojo daikto bendrasavininkė, teisėtvarkos institucija (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA- 1248-502/2018), o taip pat prašoma informacija bei duomenys yra reikalingi Vilniaus miesto savivaldybei Vietos savivaldos įstatyme nustatytoms tokioms funkcijoms, kaip savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo (6 str. 3 p.), atlikti.

Ginčijamame sprendime pateikta informacija, kad patikrinus nekilnojamųjų turto objektų – Pastato, ir jame esančios negyvenamosios patalpos Kavinės elektroniniame dokumentų archyve saugomus dokumentus bei minėtų nekilnojamųjų daiktų Nekilnojamojo turto registro (toliau – Registras) įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įrašytus duomenis nustatyta, jog Registre į 2671/10303 dalis Pastato yra įregistruotos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės Vilniaus apygardos teismo 2022-11-03 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2865-779/2022 pagrindu, bei į Pastate esančią 20,98 kv. m. ploto Kavinę 2000-09-01 dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2007-02-23 dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau bendrai – Dovanojimo sutartys) pagrindu yra įregistruotos R. A. nuosavybės teisės. Taip pat nustatyta, jog Kavinė, į kurią įregistruotos R. A. nuosavybės teisės, ir Pastato, į kurį įregistruotos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės, dalis yra vienas ir tas pats objektas.

Pažymėta, kad NTRĮ 42 straipsnio 5 dalis numato, kad dokumentų, kuriais remiantis Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas, daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai ar kitos žymos, kopijos teikiamos tik: 1) nekilnojamojo daikto savininkams; 2) kitų daiktinių teisių turėtojams ar su konkrečiu juridiniu faktu susijusiems asmenims; 3) asmenims, turintiems teisę paveldėti mirusio asmens daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą; 4) teismams ir teisėtvarkos institucijoms; 5) advokatams (advokatų profesinėms bendrijoms) ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai; 6) notarams; 7) antstoliams; 8) mokesčių administratoriams.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 140 punkte numatyta, jog dokumentų, kuriais remiantis Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas, daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai ar kitos žymos, kopijos teikiamos tik pagal motyvuotus prašymus Registro įstatymo 42 straipsnio 5 dalyje nurodytiems asmenims. Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas įpareigoja subjektus užtikrinti fizinių asmenų apsaugą, tvarkant asmens duomenis bei numato kitas pareigas, o Nuostatų 144 punkte, įgyvendinant šį reglamentą, numatyta pareiga asmenims, pateikusiems Registrų centrui prašymą, dėl duomenų pateikimo, nurodyti apibrėžtą Nekilnojamojo turto registro duomenų naudojimo tikslą, gavimo teisinį pagrindą ir prašomų pateikti duomenų apimtį. Kai Nekilnojamojo turto registro duomenis prašoma pateikti siekiant duomenų gavėjo teisėto intereso, prašyme turi būti pagrįsta, kodėl duomenų gavėjo teisėtas interesas yra viršesnis už duomenų subjekto, kurio asmens duomenys yra Nekilnojamojo turto registre, teises ir laisves.

NTRĮ 42 straipsnio 5 dalis numato, kad dokumentų, kuriais remiantis Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas, daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai ar kitos žymos, kopijos teikiamos tik: 1) nekilnojamojo daikto savininkams; 2) kitų daiktinių teisių turėtojams ar su konkrečiu juridiniu faktu susijusiems asmenims; 3) asmenims, turintiems teisę paveldėti mirusio asmens daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą; 4) teismams ir teisėtvarkos institucijoms; 5) advokatams (advokatų profesinėms bendrijoms) ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai; 6) notarams; 7) antstoliams; 8) mokesčių administratoriams.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Ginčijamo sprendimo, kuriuo atsisakyta pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dokumentų, susijusių su nekilnojamaisiais daiktais (Kavine, į kurią įregistruotos R. A. nuosavybės teisės), esančiais (duomenys neskelbtini), kopijas, teisėtumo bei pagrįstumo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Registre į 2671/10303 dalis Pastato yra įregistruotos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės Vilniaus apygardos teismo 2022-11-03 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2865-779/2022 pagrindu, bei į Pastate esančią 20,98 kv. m. ploto Kavinę 2000-09-01 dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2007-02-23 dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu yra įregistruotos R. A. nuosavybės teisės. Taip pat nustatyta, jog Kavinė, į kurią įregistruotos R. A. nuosavybės teisės, ir Pastato, į kurį įregistruotos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės, dalis yra vienas ir tas pats objektas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis – nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (NTRĮ 2 str.).

Administracijos kreipimosi Prašymu į Registrų centrą metu, NTRĮ 42 straipsnio 1 dalis reglamentavo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys, Nekilnojamojo turto registrui pateiktų dokumentų kopijos, informacija apie Nekilnojamojo turto registro objektus ir su šiais Nekilnojamojo turto registro objektais susijusių asmenų duomenys teikiami šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis ir Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalis numatė, kad Nekilnojamojo turto registro archyviniai duomenys ir Nekilnojamojo turto registro informacija teikiami tik: 1) nekilnojamojo daikto savininkams; 2) kitų daiktinių teisių turėtojams; 3) teismams ir teisėtvarkos institucijoms – įstatymuose nustatytoms funkcijoms atlikti; 4) savivaldybėms – savivaldybių funkcijoms atlikti; 5) valstybės institucijoms ir kitiems asmenims – įstatymuose arba Vyriausybės nutarimuose nustatytoms funkcijoms atlikti ar įstatymuose nustatytoms teisinėms paslaugoms teikti; 6) žurnalistams – Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nustatytomis sąlygomis.

Visi aktualūs Nekilnojamojo turto registro duomenys ir Nekilnojamojo turto registro informacija apie asmeniui priklausančius Nekilnojamojo turto registro objektus (visą nekilnojamąjį turtą, daiktines teises į jį ir juridinius faktus), įregistruotus Nekilnojamojo turto registre, ir su šiais objektais susijusių asmenų duomenys teikiami tik: 1) nekilnojamojo daikto savininkams; 2) asmenims, turintiems teisę paveldėti mirusio asmens daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą; 3) teismams ir teisėtvarkos institucijoms – įstatymuose nustatytoms funkcijoms atlikti; 4) juridiniams asmenims, kurie verčiasi draudimo verslu, kai duomenys yra būtini atitinkamoms draudimo paslaugoms besikreipiantiems asmenims teikti; 5) juridiniams asmenims, kurie teikia licencijuojamas finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu ar kreditingumo vertinimu, kai duomenys yra būtini atitinkamoms finansinėms paslaugoms besikreipiantiems asmenims teikti; 6) savivaldybėms – savivaldybių funkcijoms atlikti; 7) valstybės institucijoms ir kitiems asmenims – įstatymuose arba Vyriausybės nutarimuose nustatytoms funkcijoms atlikti ar įstatymuose nustatytoms teisinėms paslaugoms teikti; 8) žurnalistams – Visuomenės informavimo įstatymo nustatytomis sąlygomis (NTRĮ 42 straipsnio 3 dalis).

NTRĮ 42 straipsnio 5 dalis numatė, kad dokumentų, kurių pagrindu registruoti Nekilnojamojo turto registro objektai, kopijos teikiamos tik: 1) nekilnojamojo daikto savininkams; 2) kitų daiktinių teisių turėtojams ar su konkrečiu juridiniu faktu susijusiems asmenims; 3) asmenims, turintiems teisę paveldėti mirusio asmens daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą; 4) teismams ir teisėtvarkos institucijoms; 5) advokatams (advokatų profesinėms bendrijoms) ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai; 6) notarams; 7) antstoliams; 8) mokesčių administratoriams.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 140 punkte (redakcija nuo 2023 m. sausio 1 d.) numatyta, jog dokumentų, kuriais remiantis Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas, daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai ar kitos žymos, kopijos teikiamos tik pagal motyvuotus prašymus Registro įstatymo 42 straipsnio 5 dalyje nurodytiems asmenims.

Nekilnojamojo turto registro duomenys, Nekilnojamojo turto registrui pateiktų dokumentų kopijos ir Nekilnojamojo turto registro informacija teikiami asmenims, turintiems teisinį duomenų gavimo pagrindą ir nurodžiusiems apibrėžtą ir teisėtą duomenų naudojimo tikslą, išskyrus atvejus, kai asmuo, kurio duomenys įrašyti Nekilnojamojo turto registre, susipažįsta su Nekilnojamojo turto registre tvarkomais savo, savo nepilnamečių vaikų ar įvaikių duomenimis, taip pat kai globėjai ar rūpintojai susipažįsta su Nekilnojamojo turto registre tvarkomais savo globotinių ar rūpintinių duomenimis arba kai asmuo, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo interneto svetainėje nurodęs nekilnojamojo daikto adresą, įgyvendina teisę neatlygintinai sužinoti tą nekilnojamąjį daiktą identifikuojančius duomenis, nurodytus Nekilnojamojo turto registro nuostatuose. Nekilnojamojo turto registre tvarkomi asmens duomenys, Nekilnojamojo turto registrui pateiktų dokumentų kopijos ir Nekilnojamojo turto registro informacija teikiami vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (42 straipsnio 4 dalis). Prašymuose pateikti Registro duomenis turi būti nurodytas apibrėžtas Registro duomenų naudojimo tikslas, gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti duomenų apimtis. Kai Registro duomenis prašoma pateikti siekiant duomenų gavėjo teisėto intereso, prašyme turi būti pagrįsta, kodėl duomenų gavėjo teisėtas interesas yra viršesnis už duomenų subjekto, kurio asmens duomenys yra Registre, teises ir laisves (Nuostatų 144 punktas).

Iš Prašymo nagrinėjimo metu galiojusios redakcijos Nuostatų 70 punkto (Nuostatų 14 punkte nurodyti Registro duomenys, apibūdinantys daiktinę teisę, šios teisės suvaržymus ir juridinius faktus, kai Registre išregistruojama daiktinė teisė, šios teisės suvaržymai ir (ar) juridiniai faktai, Registro duomenų bazėje pažymimi kaip archyviniai ir saugomi Registro duomenų bazės archyve), 72 punkto (Nuostatų 14 punkte nurodyti Registro duomenys apie nekilnojamąjį daiktą ar Teritoriją, kai iš Registro išregistruojamas nekilnojamasis daiktas ar Teritorija arba pakeičiami jų duomenys, pažymimi kaip archyviniai ir saugomi Registro duomenų bazės archyve) 102 punkto (Žyma apie sudarytą sandorį ar priimtą sprendimą, pagal kurį keičiasi nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą turėtojas, panaikinama, kai Registre įregistruojama asmens nuosavybės teisė, atsiradusi tuo pačiu pagrindu kaip ir žyma. Šiuo atveju žyma nekilnojamojo daikto Registro įraše pažymima kaip archyvinis duomuo ir saugoma Registro duomenų bazės archyve) darytina išvada, kad archyviniu duomenimi yra laikomas tas duomuo, kuris yra tam tikru pagrindu išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro, ir visi šie archyviniai duomenys atsispindi Nekilnojamojo turto registro išraše, kuris teikiamas su šiais duomenimis.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą reglamentavimą, teisėjų kolegijos vertina, kad dovanojimo sutartys yra dokumentai, kurių pagrindu šiuo metu yra įregistruotos asmens nuosavybės teisės į nekilnojamąją daiktą, tai nėra archyviniai Registro duomenys ar duomenys apie objektus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre, todėl NTRĮ 42 straipsnio 2 dalis nagrinėjamu atveju netaikytina.

Administracijos Prašyme nurodyta situacija atitinka NTRĮ 42 straipsnio 5 dalyje numatytą dokumentų, kurių pagrindu registruoti Nekilnojamojo turto registro objektai, kopijų teikimą, todėl šioje apimtyje nagrinėjamas Ginčijamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Ginčijamame sprendime nėra jokių duomenų apie tai, kad Administracija Prašyme nenurodė apibrėžto ir teisėto duomenų naudojimo tikslo, prašomų pateikti duomenų apimties, nepagrindė, kad duomenų gavėjo teisėtas interesas yra viršesnis už duomenų subjekto, kurio asmens duomenys yra Registre, teises ir laisves.

Iš Prašymo turinio spręstina, kad Administracija siekė gauti dokumentų kopijas, t. y. 2000 m. rugsėjo 1 d. dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2007 m. vasario 23 d. dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių pagrindu yra įregistruotos R. A. nuosavybės teisės į Kavinę. Prašyme tai pat paminėta, kad dokumentų kopijų pateikimo klausimas galėtų būti išspręstas NTRĮ 42 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktuose bei 5 dalies 1, 4 punktuose nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pritaria Ginčijamame sprendime išdėstytiems motyvams, kad NTRĮ 42 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktuose bei 5 dalies 1, 4 punktuose nustatyta tvarka Administracija neturi teisės gauti prašomų dokumentų kopijų, o Prašyme minima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1248-502/2018 nėra analogiška ar iš esmės panaši Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies prasme su nagrinėjama byla. Tačiau pažymėtina, kad NTRĮ 42 straipsnio 5 dalies 2 punktas numatė, jog dokumentų, kurių pagrindu registruoti Nekilnojamojo turto registro objektai, kopijos teikiamos ir kitų daiktinių teisių turėtojams ar su konkrečiu juridiniu faktu susijusiems asmenims. Tokia nuostata, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamos situacijos aspektu turėtų būti išnagrinėta, nes byloje neginčijai nustatyta, kad Kavinė, į kurią įregistruotos R. A. nuosavybės teisės, ir Pastato, į kurį įregistruotos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės, dalis yra vienas ir tas pats objektas.

Spręstina, kad Ginčijamame sprendime nepasisakyta dėl Prašymo patenkinimo NTRĮ 42 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytu atveju, todėl Ginčijamas sprendimas neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teisėjų kolegijos vertinimu, konstitucinis atsakingo valdymo principas, lemia tai, kad valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. išvadą). Šie pamatiniai konstituciniai imperatyvai ir iš jų išplaukiantys įvairūs reikalavimai teisėkūros aktams taikytini ir viešojo administravimo institucijoms, vykdant administracinio reglamentavimo veiklą. Priimdamos administracinius aktus, viešojo administravimo institucijos turi veikti neperžengdamos jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose apibrėžtos kompetencijos ribų, paisyti teisės aktų hierarchijos, teisės akto priėmimo ir paskelbimo procedūrų, užtikrinti, kad teisės aktai atitiktų Konstitucijoje ir įstatymuose (inter alia Viešojo administravimo įstatyme) įtvirtintus principus bei kitus reikalavimus.

Taigi teismas neturi pareigos pats apsibrėžti faktines aplinkybes, jas patikrinti ir po to spręsti, ar atsakovo pritaikytas teisinis kvalifikavimas buvo pagrįstas, atsižvelgiant į tai, kokias aplinkybes nustatė pats teismas.

Pagal Konstituciją valstybės valdžia organizuota ir įgyvendinama remiantis valdžių padalijimo principu. Šis principas reiškia, kad įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios yra atskirtos, pakankamai savarankiškos, kad tarp šių valdžių turi būti pusiausvyra. Kiekviena valdžios institucija turi jos paskirtį atitinkančią kompetenciją, kur teismams pavesta vykdyti teisingumą. Ir tuo atveju kai Konstitucijoje yra tiesiogiai nustatyti konkrečios valdžios institucijos įgaliojimai, nė viena kita institucija negali iš jos tų įgaliojimų perimti, o institucija, kurios įgaliojimai Konstitucijoje nustatyti, negali jų perduoti ar atsisakyti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 23 d., 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimus).

Teismas, Ginčijamą sprendimą vertindamas kaip individualų administracinį aktą Viešojo administravimo įstatymo kontekste, pažymi, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte yra įtvirtintas išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi, vertindamas prašymo ar skundo turinį. Reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) bei administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

Aptartame kontekste teismas sprendžia, kad Ginčijamas sprendimas turi esminius trūkumus, todėl yra pagrindas jį panaikinti, o Registrų centras įpareigojamas iš naujo išnagrinėti Administracijos Prašymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 4 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą patenkinti.

Panaikinti valstybės įmonės Registrų centro 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. S-42117 (1.4 E) „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“ ir įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrą iš naujo išnagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. rugpjūčio 4 d. prašymą Nr. A51-128392/23(3.3.15.3E-AD24) „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.