Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato atstovui V. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vytautas J. B. 2016 m. rugsėjo 19 d., 10 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) , vairuodamas automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į tvoros stovą ir jį apgadino, padarydamas 378,23 Eur dydžio turtinę žalą, ir nepranešęs nukentėjusiajam ar policijai, pasišalino iš eismo įvykio vietos, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato atstovas V. B. teisme patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytas aplinkybes. Susipažinęs su vaizdo medžiaga, mano, kad vairuotojas turėjo galimybę pajusti, kad atsitrenkė, todėl palaiko kaltinimą ir prašo V. J. B. nubausti, sutinka su ATPK 30¹ straipsnio taikymu dėl baudos paskyrimo

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. J. B. teisme paaiškino, kad ieškojo (duomenys neskelbtini) numerio, nerado, todėl prie pastato, pažymėto (duomenys neskelbtini) numeriu apsisukinėjo, paduodamas atbulas truputį kliudė tvorą ir nuvažiavo. Nors jis išvertė stulpelį, tačiau to nepajautė. Kad pasišalino iš įvykio vietos, neprisipažįsta, kadangi tik iš medžiagos vėliau suprato, kad kliudė tvorą. Ant jo automobilio bamperio buvo nubrozdinti dažai. Jei būtų pajutęs, būtų išlipęs ir eitų ieškoti šeimininko, jo mašina drausta. Jam yra 66 metai, turi antrą invalidumo grupę, gauna mažą pensiją, daugiau pajamų neturi. Su mašina važinėja į turgų, į parduotuvę, gyvena su pensininke žmona. Nedarbingumas jam duotas dėl širdies ligų. Žalą turėtų atlyginti draudimo bendrovė.

Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir V. J. B. rašytiniame paaiškinime (b.l. 4).

Nukentėjusio juridinio asmens (duomenys neskelbtini) atstovas teisme paaiškino, kad tvora buvo tvarkinga. Kai rado išverstą tvorą, peržiūrėjo vaizdo įrašą ir kreipėsi į policiją. Buvo surastas kaltas asmuo. Žala dar nėra atlyginta.

Liudytojas R. G. – Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato atstovas teisme paliudijo, kad jis fiksavo įvykį, o kolega P. pradėjo administracinę teiseną. Buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje automobilis atsitrenkė į tvorą ir nuvažiavo nesustojęs. Peržiūrėjo vaizdo įrašą, nesimatė valstybinio numerio ženklų, tačiau gerai išanalizavę įrašą nustatė automobilio markę ir modelį. Tą automobilį pastebėjo gatvėje. Kai peržiūrėjo įrašą matėsi, kad pats automobilis po smūgio lyg šiek tiek pakilo. Automobilio bamperis nebuvo stipriai sugadintas. Nuvykus pas Vytautą J. B. į namus, jis iš karto prisipažino, nesigynė, kad buvo toje vietoje.

Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir R. G. tarnybiniame pranešime (b.l. 8).

Iš (duomenys neskelbtini) pareiškimo (b.l. 3) matyti, kad 2016 m. rugsėjo 19 d., 11.30 val. buvo pastebėta apgadinta tvora adresu (duomenys neskelbtini) peržiūrėjus vaizdo kameros įrašą, pastebėjo, kad 10.50 val. automobilis važiuodamas atbuline eiga užpakaliniu bamperiu atsitrenkė ir apgadino tvorą bei pasišalino.

Pateikta lokalinė sąmata patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) dėl metalinių atitvėrimų remonto ir daviklio keitimo patyrė 378,23 Eur turtinę žalą.

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūno V. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. rugsėjo 20 d. buvo gauta papildoma informacija, kad galimai VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino. Nuvykus pas automobilio savininką V. J. B., apžiūrėjo automobilį ir ant galinio bamperio dešinėje pusėje rado apgadinimus. V. J. B. neneigė apsisukinėjęs (duomenys neskelbtini) teritorijoje, tačiau nurodė nepajutęs kontakto ir nepastebėjęs, kad nežymiai apgadintas jo automobilis (b.l. 9).

Vaizdo įraše užfiksuotas atbuline eiga važiuojantis automobilis, kuris atsitrenkia į tvorą, kurią nulenkia, ir nuvažiuoja.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta organo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Pagal ATPK 257 straipsnį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. J. B. neginčija, kad tai jo vairuojamas automobilis 2016 m. rugsėjo 19 d. atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) tvorą, ją apgadino ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo aiškina, kad iš eismo įvykio vietos išvažiavo, nes nepajuto smūgio.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes.

Nors V. J. B. savo kaltę neigia nurodydamas, kad iš eismo įvykio vietos išvažiavo, nes nepajuto, jog atsitrenkė į tvorą, tokius jo parodymus teismas vertina kaip pasirinktą gynybos strategiją bei siekį sušvelninti atsakomybę. Teisme peržiūrėjus civilinio ieškovo pateiktą vaizdo kameros įrašą, matyti, kad V. J. B. automobilis atsitrenkia į tvoros stovą, palenkdamas tvorą, automobilis šiek tiek pakyla bei sujuda nuo smūgio. Iš pateiktos fotonuotraukos matyti, kad ant V. J. B. automobilio galinio bamperio po smūgio yra likę nedideli apgadinimai. Teismo įsitikinimu, V. J. B., turėjo pajusti tokį smūgį, nes tai nebuvo tik lengvas automobilio prisilietimas prie tvoros, atvirkščiai, įvykio metu buvo nulenktas ne tik vielos tinklo skydas, bet ir metalinis tvoros stovas, o nuo smūgio pakilęs ir sujudėjęs automobilis rodo, kad smūgis buvo pakankamai stiprus, todėl neįtikėtina, kad V. J. B. smūgio nepajuto. Automobilio kontaktas su tvora buvo aiškus ir pakankamai stiprus, tačiau ignoruodamas susidūrimą ir neįvertinęs pasekmių, V. J. B. iš eismo įvykio vietos išvažiavo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus. Ištyrus bylos įrodymus teismas daro išvadą, kad V. J. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Skiriant nuobaudas atsižvelgiama į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, pažeidėjo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. V. J. B. padarė du pažeidimus kelių eismo saugumo srityje, dėl vieno iš jų savo kaltę neigia, tačiau nepaisant to, jis dėl susiklosčiusios situacijos gailisi. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis yra sulaukęs 66 metų. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. V. J. B. anksčiau administracine tvarka baustas nebuvo, yra pensininkas, be to neįgalus. Teisme V. J. B. nurodė, kad vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas nuvykti automobiliu į parduotuvę, nes dėl sveikatos problemų jam sunku vaikščioti. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas V. J. B. vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis bei teisingumo ir protingumo kriterijais, už pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, kuri gali pasiekti nuobaudos tikslus.

Atsižvelgiant į V. J. B. turtinę padėtį, jo prašymu ir vadovaujantis ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, baudos mokėjimas išdėstytinas šešių mėnesių laikotarpiui.

Administraciniu teisės pažeidimu V. J. B. padarė (duomenys neskelbtini) 378,23 Eur turtinį nuostolį, atsiradusį dėl sugadintos tvoros. Atsižvelgiant į tai, kad turtinio nuostolio Vytautas J. B. nėra atlyginęs, vadovaujantis ATPK 37 straipsnio 1 dalimi, pažeidėjas įpareigotinas atlyginti padarytą turtinį nuostolį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30¹ straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286, 287 straipsniais,

nutarė:

Vytautui J. B. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirti 30 Eur administracinę baudą, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskirti 300 Eur administracinę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirti V. J. B. galutinę nuobaudą - 300 Eur (trijų šimtų eurų) administracinę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti šešių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant pažeidėją per mėnesį sumokėti po 50 Eur (penkiasdešimt eurų 00 centų), šešių mėnesių terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos. Priešingu atveju, bauda bus išieškota priverstinai, be to, išieškant vykdymo išlaidas.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 16061690299 ir įmokos kodą 1001.

Informuoti pažeidėją, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos yra: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300.

Įpareigoti V. J. B. atlyginti 378,23 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 23 centų) turtinį nuostolį (duomenys neskelbtini)

Išaiškinti pažeidėjui, kad turtinį nuostolį jis turi atlyginti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarimo jam įteikimo dienos, priešingu atveju nutarimas bus siunčiamas nuostoliui išieškoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatyta vykdymo proceso tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.