Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl antstolio veiksmų pagal pareiškėjos J. M. skundą suinteresuotiems asmenims A. M., AB SEB bankui, antstoliui Andriui Bespalovui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad antstolio A. B. žinioje yra vykdomoji byla Nr.0025/14/01228 dėl išieškojimo iš skolininkų J. M. ir A. M. ( vykd. bylos lapai 1-10, tomas 1). 2014-06-09 buvo surašytas antstolio Turto arešto aktas ( vykd. bylos lapai 22-27, tomas 1), kuriuo buvo areštuotas butas , esantis (duomenys neskelbtini) , ir butas, esantis (duomenys neskelbtini) . 2014-06-09 antstolio patvarkymu Nr.0025/14/01228 „Dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti“ ( vykd. bylos lapai 29-30, tomas 1) buvo paskirta ekspertizė areštuoto turto vertei nustatyti. Iš Ekspertizės akto Nr.50A0-1407-0005 ( vykd. bylos lapai 33- 54 tomas 1) matyti, kad buto, esančio(duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną( 2014-07-01) yra 21 142,26 EUR ( 73 000 LT). Iš Ekspertizės akto Nr.50A0-1511-0023 ( vykd. bylos lapai 48-82 tomas 2) matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 38 600 EUR .

Taigi, pareiškėja savo skundą dėl antstolio veiksmų grindžia ta aplinkybe, kad yra neteisingai nustatyta iš varžytynių parduodamo turto vertė.

Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo (2002 m. gegužės 9 d. Nr. IX-876) 3 str. 1 d.). Kai vykdant teismo sprendimą išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtą, vykdymo proceso dalyvių teisėtų interesų apsaugos ir derinimo principas tinkamai įgyvendinamas tik tuo atveju, kai išieškojimo objektu esantis turtas yra teisingai, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos įkainojamas ir realizuojamas. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos LR CPK 681 str., kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi nuomonės, kad antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto vertės įkainojimui nustatyti tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia jam abejonių . Šioje byloje nustatyta, jog buvo atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė, kurią atliko UAB Korporacija „Matininkai“, pagrįstų abejonių dėl ekspertų tinkamumo byloje nėra, apie šias aplinkybes nenurodė ir pati pareiškėja. Pareiškėja savo prieštaravimus dėl nustatytos turto rinkos vertės grindžia pateiktais skelbimais apie parduodamus 4-ių kambarių butus Panevėžio mieste, tačiau tai nelaikytina tinkamais ir pakankamais turto rinkos vertę patvirtinančiais įrodymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra akcentavęs, kad įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 str.), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 str. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. Šiuo atveju įrodyti skunde nurodytas aplinkybes dėl didesnės turto vertės privalo pareiškėja J. M.. Remiantis nurodytu, laikytina, kad pareiškėja nesutikdama su nustatyta verte nepateikė jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad nustatyta areštuoto turto vertė neatitinka rinkos vertės, o iš esmės apsiribojo vien deklaratyviais teiginiais apie buto lokalizacijos vietą, infliaciją ir pan. IŠ pateiktų butų pardavimo skelbimų neįmanoma nustatyti kokiu laiku šie skelbimai buvo patalpinti. Taigi, pareiškėjos argumentai dėl turto vertės laikytini kaip neįrodyti ir prieštaraujantys byloje esančioms ekspertizės išvadoms. Kaip jau minėta, pareiškėja savo teiginius grindžia tik subjektyvia nuomone, nepateikdama jokių objektyvių duomenų, paneigiančių ekspertizių duomenys, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos J. M. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.