Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos E. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria atmestas E. D. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014 m. kovo 7 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014 m. kovo 7 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną K. D., nenustačius K. D. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nutarime nurodyta, kad 2013 m. rugsėjo 10 d., apie 16.05 val., (duomenys neskelbtini) 4 kilometre, įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadintas automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. D.. Minėtam automobiliui priešpriešiais prasilenkiant su vilkiku „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo K. D., vežusiam medieną į (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini), iš vilkiko galbūt iškrito pagalys ir trenkęsis į automobilio „Toyota Yaris“ variklio dangtį jį apgadino.

Pareiškėja E. D. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014-03-07 nutarimą apskundė apylinkės teismui.

Apeliaciniame skunde pareiškėja E. D. teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai neįvertino to, kad institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, ignoravo ATPK 248 straipsnyje įtvirtintą reikalavimą – kiekvieną administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėti tiksliai pagal įstatymus. Apeliantė nurodo, kad, jeigu Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio specialistas V. L. būtų tinkamai išnagrinėjęs bylą, būtų žinojęs, kad eismo įvykis įvyko visai ne 2010-03-23, o 2013-09-10, ir ne (duomenys neskelbtini) sankryžoje, o kelio (duomenys neskelbtini) 4 kilometre. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl to, kodėl esant visiškai akivaizdžiam faktui, policijos patruliai jokiame su eismo įvykiu susijusiame dokumente neužsiminė apie tai, kad tokių gabaritų miškovežiui-vilkikui su priekaba, kurio ir be krovinio tonažas yra pakankamai didelis, pakrautam su lapuočių mediena, valstybiniu keliu (duomenys neskelbtini) važiuoti draudžiama. Apeliantės teigimu, ji pati išsiaiškino, kad vilkiką vairavo K. D., iš AB „(duomenys neskelbtini) “ gavo krovinio važtaraštį, iš jo seka, kad minimas vairuotojas vežė medžių rąstus. Šiuo atveju ypatingai svarbu akcentuoti tai, kad priimant sprendimą, jokie įrodymai iš anksto nustatytos galios neturėtų turėti. Šiuo atveju apylinkės teismas visiškai nepagrįstai atmetė jos, kuri padėjo policijai surinkti administracinę medžiagą, paaiškinimus, o patikėjo administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašymu suinteresuoto vilkiko vairuotojo K. D., kuris iš pradžių neigė, kad tuo keliu važiavo iš viso, o vėliau sukūrė pasakojimą, kad „pagaliukas buvo išspriegtas“ iš po jo vilkiko ratų, parodymais.

Apylinkės teismas taip pat ignoravo ATPK 7 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 53 punkto reikalavimas įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui. Apylinkės teismas neįsigilino į 2014-02-03 ekspertizės akto Nr. 11K-205(13) motyvuojamąją dalį bei pačių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų turinį, kurie konkrečiai ir akivaizdžiai paneigia vilkiką vairavusio K. D. parodymus.

E. D. įsitikinimu, ekspertas laikėsi 2002-10-29 Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1161 12 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimo, kuris teismo ekspertą įpareigoja atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos klausimus ir atlikti specialių žinių nereikalaujančias užduotis, o taip pat šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto imperatyvo, draudžiančio teismo ekspertams duoti išvadas teisiniais klausimais. Šiuo atveju ne į specialių žinių kokioje nors srityje reikalaujantį klausimą, o į teisės klausimą turėjo atsakyti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos būrio specialistas V. L. nutarime bei apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. Peržiūrėdamas bylą ir nutarimo pagrįstumą, apylinkės teismas privalėjo visapusiškai susipažinti su bylos medžiaga ir nutartyje tiksliai paaiškinti, kokių konkrečiai duomenų jam trūksta ir kodėl iš duomenų viseto negalima daryti išvados, kad dėl eismo įvykio kaltas būtent vilkiko, kuris vežė netinkamai pritvirtintą krovinį ir draudžiamoje vietoje, vairuotojas K. D..

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. D., tačiau nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, jog nenustatyta, kad eismo įvykis buvo sukeltas dėl vilkiko vairuotojo kaltės, dėl jo kaltės buvo apgadintas E. D. automobilis.

Tiek paaiškinime, tiek ir teismo posėdyje E. D. tvirtino, kad jos vairuojamo automobilio variklio dangtį ir groteles apgadino iš vilkiko iškritęs rąstas (b. l. 29–30, 54).

Paaiškinime K. D. tvirtino, kad iš jo vairuojamo vilkiko joks rąstas neiškrito, bet patvirtino: „pamačiau, kaip iš po ratų išspriegė pagaliukas, kuris buvo nukritęs kelkraštyje. Tai įvyko (duomenys neskelbtini) apie 16 valandą 3–4–5 km. Pagaliukas skrido į kairę pusę ant ko galėjo užkristi aš nemačiau, kadangi vairavau. Vairavau a/m leistinu greičiu apie 70 km/h. Aš šioje situacijoje savo kaltės neįžvelgiu (b. l. 35–36).

Ekspertizės akte Nr. 11K-205 (13) ekspertas D. J. kategoriškos išvados apie tai, kad jam pateiktas tirti rąstas užkrito ant variklio dangčio krisdamas iš viršaus žemyn, nepateikė. Ekspertas nurodė, jog tikėtina, kad nagrinėjamo įvykio metu ant į priekį važiuojančio automobilio „Toyota Yaris“ variklio dangčio užkrito iš viršaus žemyn kritęs tirti pateiktas rąstas. Tikėtina, kad, krisdamas ant variklio dangčio ir į jį atsitrenkdamas, rąstas skilo (atskilo 62 cm ilgio dalis) bei padarė tirti pateiktoje medžiagoje esančiose nuotraukose matomus automobilio „Toyota Yaris“ variklio dangčio sugadinimus. „Techniniu požiūriu tirti pateiktoje medžiagoje esančių duomenų pagrindu negalima nustatyti rąsto judėjimo aplinkybių iki kontakto su automobilio „Toyota Yaris“ variklio dangčiu (iškrito iš jį vežusio automobilio, pakilo nuo važiuojamosios dalies paviršiaus ar panašiai)“ (b. l. 11–16).

Tai, kad medžio kamieno fragmentas buvo nuskilęs, iš esmės nepaneigia aplinkybes, kad rąstas galėjo būti pervažiuotas, kaip ir nepaneigia to, jog rąstas galėjo nuskilti ir krisdamas iš vilkiko. Ekspertas ekspertizės akto aprašomojoje dalyje nurodė, kad tirti pateikti tik rąsto fragmentai ir skeveldros, ant jų transporto priemonės ratais paliktų pėdsakų nėra (...) (b. l. 15). Tačiau aplinkybė, kad ant ekspertui pateikto tirti rąsto nėra transporto priemonės ratų pėdsakų, nepatvirtina to, jog šis rąstas iškrito iš vilkiko. Iš E. D. paaiškinimo turinio (b. l. 29–30) matyti, kad įvykio metu lijo lietus, todėl galima prielaida, kad automobilio ratų pėdsakus nuo medienos galėjo nuplauti lietus.

Iš Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vado D. M. tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad D. M. tarnybiniame pranešime aplinkybę, jog ant E. D. automobilio užkrito rąstas iš pravažiuojančio miškovežio, užfiksavo remdamasis E. D. paaiškinimu (b. l. 24), nes pats įvykio nematė, kitų asmenų, išskyrus E. D., įvykio vietoje nebuvo.

Apie tai, kad įvykio metu, (duomenys neskelbtini) rajono keliu (duomenys neskelbtini) vilkikas „Volvo FH12“ važiuoti neturėjo teisės, byloje duomenų nėra.

Aptarti E. D. ir K. D. paaiškinimai dėl to, kaip buvo apgadintas E. D. automobilis, yra prieštaringi, bet iš K. D. ir E. D. paaiškinimų turinio įmanoma suprasti, kad pagalys E. D. automobilį sužalojo šių asmenų automobiliams prasilenkiant, o K. D. net pastebėjo, kad pagalys buvo „išspriegtas“ iš po jo automobilio rato. Ekspertizės akto išvados K. D. kaip vairuotojo kaltės neginčytinai nepatvirtino. Jokių objektyvių ir abejonių nekeliančių duomenų, patvirtinančių, kad E. D. automobilis buvo apgadintas iškritus rąstui iš K. D. vairuojamo vilkiko, nėra.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Esant aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-14 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintina ir nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą, E. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.