Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Danutė Matiukienė Baudž. bylos Nr. 1A-225-154/2008

Teisėjas Mindaugas Striaukas Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.; 1.1.10.1.;1.2.14.9.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. liepos 3 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės, teisėjų Klavdijos Kruminienės ir Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. nuteistas pagal LR BK 183 str. 1d. laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

R. A. nuteistas už tai, kad 2007 m. liepos 10 d., apie 10-11 val., tiksliau nenustatytu laiku, iš lombardo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, be nukentėjusiojo A. V. leidimo paimdamas savo vardu įkeistą UAB „S. L.“ išperkamosios nuomos būdu A. V. perduotą 629 Lt vertės televizorių „PROMUS 29 K65 PF SXS“ su distancinio valdymo pultu, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą – UAB „S. L.“ televizorių „PROMUS 29 K65 PF SXS“ su distancinio valdymo pultu bendros 629 Lt vertės.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. A. prašė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 25 d. nuosprendį pakeisti: jo veiką perkvalifikuoti iš LR BK 183 str. 1 dalies į LR BK 178 str. 1 dalį ir sumažinti jam paskirtą bausmę bei, esant galimybei, taikyti jo atžvilgiu LR BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti.

Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis (R. A.) nusprendė televizorių pavogti ne jo įkeitimo lombarde metu, o vėliau, kai minėtas televizorius jau buvo lombarde, todėl teismas nepagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal LR BK 183 str. 1 dalį, o ne pagal LR BK 178 str. 1 dalį.

Nuteistasis taip pat prašė atsižvelgti į tai, kad jis visiškai prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi nusikaltęs, pasižada naujų nusikaltimų nebedaryti, sutinka atlyginti žalą nukentėjusiajam, ruošiasi įsidarbinti ir dorai gyventi, todėl prašė sumažinti jam paskirtą bausmę, arba, vadovaujantis LR BK 75 str. nuostatomis, paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

Teismo posėdyje nuteistojo R. A. gynėja adv. S.Kručienė prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė N.Raugienė prašė skundą patenkinti iš dalies: perkvalifikuoti nuteistojo R. A. nusikalstamą veiką iš LR BK 183 str. 1 dalies į LR BK 178 str. 1 dalį, tačiau Šiaulių miesto apylinkės teismo paskirtos bausmės nuteistajam nekeisti.

Nuteistojo R. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 25 d. nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (LR BPK 328 str. 1, 2 punktai).

Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo esmę sudaro tai, kad kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą ar turtinę teisę neteisėtai neatlygintinai paverčia savo turtu ir taip padaro žalą turto savininkui. Nusikaltimo dalykas yra ne bet koks turtas (turtinė teisė), bet tik kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje turtas.

Vadovaujantis teismine praktika, patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus, o kaltininko žinioje esantis turtas – tai toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Turto pasisavinimas – tai veiksmai, kuriais patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas neteisėtai, neatlygintinai paverčiamas savo turtu. Jeigu svetimą turtą pasisavina asmuo, kuriam šis turtas nebuvo patikėtas ar nebuvo jo žinioje, jo veika kvalifikuojama kaip vagystė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 10 punktas).

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs įrodymų visumą, pagrįstai ir teisingai nustatė, kad nukentėjusysis A. V., leisdamas R. A. savo vardu lombardui įkeisti bendrovei „S. L.“ priklausiusį ir teisėtame jo valdyme buvusį televizorių, taip patikėjo pastarajam šį turtą, kurį nuteistasis R. A. vėliau iš lombardo pasiėmė taip jį pasisavindamas. Gaudamas už įkeistą televizorių lombardo kvitą, nuteistasis R. A. tuo pačiu gavo įgalinimą minėtą televizorių atsiimti, tačiau šis įgalinimas nesuteikė R. A. teisės svetimą, ne jam priklausantį turtą, paversti savo turtu, t.y. pasisavinti.

Iš nukentėjusiojo A. V. parodymų matyti (parodymai buvo ištirti teisme, b.l. 136), kad jis, neturėdamas paso, paprašė R. A. įkeisti lombarde televizorių pastarojo (R. A.) vardu, ką šis ir padarė, o lombardo kvitą pasiimti pamiršo ir jis liko pas R. A.. Po kelių dienų nuėjęs į lombardą pasiimti televizoriaus sužinojo, kad jį jau pasiėmė vyriškis, pateikęs kvitą (b.l. 30-31, 32-33). Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojų I. R. bei G. K. parodymai (parodymai buvo ištirti teisme, b.l. 137). Liudytoja I. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2007-07-05 jai dirbant lombarde (duomenys neskelbtini), televizorių „PROMUS“ įkeitė R. A. (b.l. 36-37), o liudytojas G. K. patvirtino, kad 2007-07-10 minėtą televizorių pateikęs kvitą iš lombardo atsiėmė taip pat R. A. (b.l. 38-39). Iš nuteistojo parodymų matyti, kad jis neneigia savo patėvio A. V. leidimu įkeitęs lombarde televizorių, kurį jis manė esant A. V. nuosavybe, ir kurį vėliau (sumokėjęs likusią televizoriaus vertę ir už lombardo paslaugas), pasiėmęs iš lombardo bei pardavęs nepažįstamai moteriškei (b.l. 136). Tai, kad 2007-07-05 R. A. savo vardu įkeitė televizorių „PROMUS“, distancinio valdymo pultą ir televizoriaus dokumentus, kuriuos 2007-07-10 pasiėmė, patvirtina ir „Sutartis dėl lombardo paslaugų“ (b.l. 26) bei kasos pajamų orderis (b.l. 25).

Nors kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad R. A., pasiimdamas iš lombardo jo vardu įkeistą televizorių „PROMUS 29 K65 PF SXS“ jo nepavogė, o pasisavino, tačiau iš byloje esančio prekės perdavimo-priėmimo akto bei išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties (b.l. 22, 23) matyti, kad nors UAB „S. L.“ perdavė A. V. atlygintinai valdyti ir naudotis jai nuosavybės teise priklausantį 629,- Lt vertės televizorių „PROMUS 29 K65 PF SXS“, kuris ir buvo užstatytas lombardui, dalį pinigų, t.y. 300 litų A. V. jau buvo gavęs iš lombardo. Iš byloje surinktų įrodymų, UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderio ir sutarties dėl lombardo paslaugų (b.l. 25, 26) matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) už užstatą – televizorių „Promus“, distancinį pultą ir dokumentus išmokėjo R. A. 300,- litų, kuriuos faktiškai pasiėmė nukentėjusysis A. V. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis teismui patvirtino, kad įkeitus televizorių „PROMUS 29 K65 PF SXS“ iš lombardo gavo 300,- litų, iš kurių 250, - litų pasiliko sau, o 50,- litų davė R. A. už tai, kad pastarasis jo prašymu įkeitė televizorių savo vardu (b.l. 142). Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad nuteistojo R. A. nusikalstama tyčia buvo nukreipta pasisavinti ne 629,- litų, o tik 329,- litų vertės svetimą turtą, dėl ko jo veika kvalifikuotina ne pagal LR BK 183 str. 1 dalį, o pagal LR BK 183 str. 3 dalį kaip baudžiamasis nusižengimas.

Konstatavus, jog R. A. tyčia buvo nukreipta pasisavinti ne 629,- Lt, o 329,- Lt vertės svetimą turtą, byloje nustatytina, kad R. A., 2007 m. liepos 10 d. apie 10-11 val., tiksliau nenustatytu laiku, iš lombardo, esančio (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, be nukentėjusiojo A. V. leidimo paimdamas savo vardu įkeistą UAB „S. L.“ išperkamosios nuomos būdu A. V. perduotą televizorių „PROMUS 29 K65 PF SXS“ su distancinio valdymo pultu, kurio pradinė vertė 629 Lt ir likutinė vertė 329 Lt, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą svetimą turtą – UAB „S. L.“ televizorių „PROMUS 29 K65 PF SXS“ su distancinio valdymo pultu, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. V. 329 Lt turtinę žalą.

Nors, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal Išperkamosios nuomos sutartį nusikalstamos veikos padarymo dieną A. V. buvo likę sumokėti UAB „S. L.“ 340,56 Lt, tačiau skirtumas tarp 340,56 Lt ir 329 Lt, t.y. 11,56 Lt, negali būti inkriminuoti R. A. kaip svetimo jam patikėto turto pasisavinimas, nes tai yra A. V. mokamos palūkanos pagal Išperkamosios nuomos sutartį, ir jos turėjo būti mokamos nepriklausomai nuo to, ar R. A. būtų pasisavinęs televizorių „PROMUS 29 K65 PF SXS“, ar ne.

Kadangi skundo dėl civilinio ieškinio dydžio nėra, nuteistasis su civiliniu ieškiniu sutinka, tai kolegija šio klausimo nebenagrinėja.

Kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo nuosprendžio nustatomosios dalies nuostata, kad R. A. pasisavino „jo žinioje buvusį“ svetimą turtą, nes, kaip jau buvo minėta, kaltininko žinioje esantis turtas yra toks turtas, dėl kurio kaltininkas pagal savo užimamas pareigas turi teisę pavaldiniams, kuriems tas turtas patikėtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Kadangi byloje nenustatyta, jog R. A. pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą, ši aplinkybė iš kaltinimo pašalintina.

Perkvalifikavus R. A. nusikalstamą veiką iš LR BK 183 str.1 dalies į LR BK 183 str. 3 dalį, t.y. pripažinus R. A. kaltu padarius ne nusikaltimą, o baudžiamąjį nusižengimą, spręstinas jo bausmės klausimas.

Skirdama R. A. bausmę, kolegija atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau teistas tris kartus (b.l. 66-68), baustas administracine tvarka (b.l.75-78), baudžiamąjį nusižengimą padarė tiesiogine tyčia ir praėjus vos keletui mėnesių po jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, LR BK 27 str. pagrindu yra laikomas recidyvistu, nedirba, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti R. A. paskyrus arešto (LR BK 49 str.) bausmę, savo dydžiu artimą minėtos bausmės vidurkiui.

Kadangi teismas švelnina nuteistojo padėti skirdamas žymiai švelnesnę bausmę, t.y. areštą, o Baudžiamasis įstatymas suteikia teismui teisę atidėti bausmės vykdymą tik asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu (kitų rūšių bausmių vykdymo atidėjimo galimybės nenumato), tai LR BK 75 straipsnio nuostatų taikymo klausimas nebesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2 p., nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 25 d. nuosprendį pakeisti: perkvalifikuoti nuteistojo R. A. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 3 dalį ir nuteisti jį areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

Iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad R. A. pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.