Kauno apygardos teismo nutarimas

2019-07-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-310-579/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-07-09
Bylos Nr.
AN2-310-579/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evaldas Gražys
Kategorijos
  • 19.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-310-579/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00841-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 19.9.10.; 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 9 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nutarimo E. Č. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. E. Č. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas galutine 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) bauda be transporto priemonės konfiskavimo už tai, kad jis 2019 m. balandžio 3 d., 21.45 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje, ta pačia kryptimi važiavusio kito automobilio „Opel Vectra C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastarajam stabdant, į jį atsitrenkė, įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Padaręs turtinę žalą, nepranešęs apie įvykį nukentėjusiajai ar policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126, 219.1, 219.2 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde Institucija prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutarimą pakeisti ir pažeidėjui skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

2.1. Skunde Institucija nurodo, kad pagal ANK 426 straipsnio 7 dalį už šio straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų. Nors E. Č. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs, tačiau pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bylą nagrinėjančiam teismui nėra užkertama galimybė skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

2.2. Institucija pažymi, kad E. Č. padarė itin šiurkštų administracinį nusižengimą, t. y. sukėlė grėsmę eismo saugumui. Todėl skundžiamas nutarimas neatitinka administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų (nubausti nusižengimą padariusį asmenį bei vykdyti tokių nusižengimų prevenciją, kad pažeidėjas ateityje gerai įvertintų savo neatsakingo elgesio padarinius), taip pat pusiausvyros tarp šių nusižengimų pavojingumo visuomenei, jų sukeltų padarinių ir pažeidėjo asmenybės.

3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, padarymo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutarimu E. Č. paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. nesutinkama su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones nepaskyrimu, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).

6. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo vadovaujantis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

7. ANK 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą, o 3 dalis nurodo, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. ANK 34 straipsnio 1 dalis įtvirtina reikalavimą administracines nuobaudas ir poveikio priemones parinkti iš kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

8. Nagrinėjamoje byloje E. Č. pripažintas padaręs du administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje. ANK 426 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad už nusižengimo padarymą skiriama bauda, o 426 straipsnio 7 dalyje įtvirtinama, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų. Tai reiškia, kad dėl šio nusižengimo padarymo teismui suteikiama diskrecija spręsti, ar pažeidėjui tikslinga skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas yra pateikiamas išaiškinimas dėl ANK 28 straipsnio nuostatų turinio ir jų taikymo galimybių. Praktikoje formuojama pozicija, kad specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė gali būti skiriamas ir asmenims, kuriems pažeidimo metu tokia specialioji teisė nebuvo suteikta. Toks sprendimas grindžiamas aiškinimu, jog ANK 28 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas administracinio poveikio priemonės turinys, numatantis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Taigi, iš šios normos turinio išplaukia, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis), 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2K-12-719/2018, 2AT-27-697/2018, 2AT-60-693/2018).

10. Be to, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Tai praktikoje aiškinama kaip galimybė specialiosios teisės atėmimą taikyti ir asmenims, kurie tokios teisės neturėjo (nebuvo įgiję). Remiantis sisteminiu ANK ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų aiškinimu, praktikoje patikslintai išaiškinta, kad šio įstatymo 22 straipsnio nuostatos nesieja galimybės taikyti specialiosios teisės (šiuo atveju – teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą tik su asmeniu, kuriam tokia teisė buvo suteikta. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriamas ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta.

11. Be šių išaiškinimų, pabrėžtinas ir teisingumo principas. Teigiant, kad specialioji teisė negali būti atimta jos neturintiems asmenims, pastarieji, nepaisant to, kad neturėdami specialių žinių bei įgūdžių gali kelti didesnį pavojų, padarę analogiškus administracinius nusižengimus, ypač tuos, už kuriuos numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ilgesniam nei vienerių metų terminui, galėtų sulaukti švelnesnių teisinių pasekmių nei tie, kuriems tokia teisė buvo suteikta. Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, darytina išvada, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesvarstė galimybės E. Č. skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

12. Administracinio nusižengimo bylos duomenys patvirtina, kad E. Č. prisipažino sukėlęs eismo įvykį ir pasišalinęs iš įvykio vietos, dėl to nuoširdžiai gailisi (b. l. 19), tai įvertinta, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vis dėlto, surinkta bylos medžiaga pažeidėjo asmenybę charakterizuoja labiau neigiamai, nei pozityviai. Nors byloje esantis administracinių nusižengimų registro išrašas (b. l. 29-33) liudija, kad analizuojamas eismo įvykis E. Č. yra pirmasis, anksčiau jis nėra pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tačiau administracine tvarka E. Č. ne kartą baustas už kitus nusižengimus, susijusius su viešosios tvarkos nesilaikymu, turto sugadinimu, alkoholinių gėrimų vartojimu viešoje vietoje ir kt. Nusižengimų pobūdis rodo, jog pažeidėjas nėra brandi ir atsakinga asmenybė, gerbianti kitų visuomenės narių teises ir teisėtus interesus. Atkreiptinas dėmesys, kad E. Č. draugui priklausančią transporto priemonę vairavo neturėdamas tam specialiosios teisės, t. y. žinodamas, jog neturi reikiamų nei teorinių, nei praktinių vairavimo įgūdžių. Vairavimo tikslas – noras pavežioti draugę – laikytinas nerūpestingu bei neatsakingu, kadangi pažeidėjas tokiu savo elgesiu kėlė pavojų ne tik sau, tačiau ir kartu vykusiai merginai bei kitiems eismo dalyviams. Nors sukelto eismo įvykio metu žmonių sveikata nebuvo sutrikdyta, apgadintos tik transporto priemonės, tačiau tai nesuteikia pagrindo atlaidžiau vertinti E. Č. priešingo teisei poelgio.

13. Aukštesnysis teismas pažymi, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar neskirti administracinio poveikio priemonės, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymų leidėjas sankcijoje už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir galimybę atimti specialiąją teisę vairuoti transporto priemones, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, tačiau ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Todėl, apygardos teismo vertinimu, Institucija skunde pagrįstai prašo E. Č. uždrausti vairuoti kelių transporto priemones tam tikram laikotarpiui. Šioje nutartyje jau minėta, kad už ANK 426 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo padarymą įstatymų leidėjas numato specialiosios teisės atėmimą nuo vienerių iki trejų metų. Kadangi E. Č. nėra sistemingas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, tačiau jis nėra linkęs laikytis įstatymų imperatyvų, todėl jam tikslinga atimti (uždrausti įgyti) teisę vairuoti transporto priemones, laikantis sankcijos vidurkio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nutarimo dalį dėl nuobaudos skyrimo pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.

E. Č. pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį paskirti 850 (aštuonių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą be transporto priemonės konfiskavimo su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (uždraudimu įgyti šią teisę) 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 850 (aštuonių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą be transporto priemonės konfiskavimo su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (uždraudimu įgyti šią teisę) 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą 2019 m. gegužės 20 d. apylinkės teismo nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

TeisėjasEvaldas Gražys