- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-04
- Bylos Nr.
- 1S-351-166/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Punys (pirm.), Arūnas Kisielius, Jurgita Kolyčienė
- Nuteistasis
- T. P.
Teisėja Giedrė Norvilienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. balandžio 4 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio, teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Arūno Kisieliaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo T. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties, kuria netvirtintas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. 59-34 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad T. P. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos), BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme 2 metų laisvės atėmimu. Be to, T. P. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. ir 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, T. P. paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas kardomojo kalinimo nuo 2009 m. gruodžio 8 d. iki 2009 m. gruodžio 21 d. ir nuo 2014 m. rugsėjo 27 d. iki 2014 m. spalio 20 d. laikas.
Nurodoma bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. rugsėjo 27 d., pabaiga – 2018 m. rugsėjo 13 d., ½ bausmės atliks 2016 m. rugsėjo 13 d., neatliktos bausmės dalis 2016 m. vasario 4 d. – 2 metai 7 mėnesiai 9 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2016 m. vasario 9 d. priėmė nutarimą Nr. 59-34 taikyti T. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą bei nustatyti intensyvią priežiūrą. Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija siūlo nuteistajam nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2018 m. rugsėjo 13 d., dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos, neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2018 m. rugsėjo 13 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi nepatvirtino Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. 59-34 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. P..
Šalies argumentai
Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis T. P. prašo taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Nuteistasis su teismo nutartimi nesutinka, mano, jog teismas priimdamas nutartį rėmėsi nuteistojo praeitimi, nors kaip nurodo nuteistasis, būdamas pataisos namuose taisyklių nepažeidinėja. Pažymi, kad po padarytų nusikaltimų jis sukūrė šeimą, užsienyje su žmona susilaukė vaiko, dirbo ir nusikaltimų nedarė. Nuteistasis nurodo, jog šiuo metu vaikas auga pas jo motiną, kadangi žmona jį paliko, tuo tarpu motina yra pensininkė ir jai sunku prižiūrėti bei išlaikyti vaiką. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad pinigus jis siunčia pagal galimybes, be to moka vykdomuosius raštus, be to padeda ir sesuo. Nuteistasis nurodo, kad išėjęs į laisvę turėtų kur gyventi ir prašo suteikti galimybę įrodyti, kad gali rūpintis dukra bei padėti artimiesiems.
2016-03-30 Vilniaus apygardos teisme taip pat buvo gautas nuteistojo T. P. 2016-03-29 paaiškinimas, kuriame nurodoma, jog jis slapstėsi, dėl duotų parodymų prieš savo bendrininkus, kadangi sutiko bendradarbiauti su pareigūnais ir atskleisti nusikaltimus. Pažymi, jog visas pargabenimo iš Didžiosios Britanijos išlaidas nuteistasis moka pagal galimybes, dalimis.
Atsiliepimo į skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. P. skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinanti nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šio termino suėjimas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo.
Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, atlikta pagal OASys metodiką bei kitos aplinkybės. (Lietuvos Respublikos BVK 164 str. 2 d.).
Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su teismui pateikta medžiaga ir nuteistojo skundu konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes bei jų pagrindu priėmė teisingą ir motyvuotą nutartį. Nagrinėjamu atveju nuteistojo teisės, įstatymų reikalavimai ir nuostatos pažeistos nebuvo.
Vertinant galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai svarbus yra materialiojo BVK 157 str. 1 d. kriterijaus nustatymas – ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors komisija priėmė sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, vis tik pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pagrindo taikyti T. P. lygtinį paleidimą nėra. Kaip matyti iš įstatymo formuluotės, lemiamą reikšmę turi tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema, arba ar pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tiek komisijos nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog T. P. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 79 balai, o ne žema, kaip reikalauja įstatymas. Be to, atsisakydamas patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad T. P. teistas šešis kartus, pirmą kartą – būdamas 16 metų, 2 kartus jam buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, atidedant bausmės vykdymą, 4 kartus jam buvo paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, 4 kartus jis yra nuteistas už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams, 2007 m. sausio 4 d. jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau 2007 m. rugpjūčio 6 d. lygtinis paleidimas buvo panaikintas ir T. P. buvo pasiųstas atlikti bausmę. Pažymėtina, kad priėmus teismo nutartį dėl lygtinio paleidimo panaikinimo, 2007 m. gruodžio mėnesį jis vėl įvykdė nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nuosprendžiu. Be to, 2009 m. balandžio 10 d. atlikęs jam anksčiau paskirtą bausmę, jis, praėjus faktiškai 6 mėnesiams, vėl įvykdė nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu irgi atlieka bausmę. Nors nuteistasis T. P. skunde nurodo, jog apylinkės teismas priimdamas nutartį rėmėsi nuteistojo praeitimi, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu nuteistojo argumentu nesutinka, kadangi ankstesnių asmens teistumų, jo elgesio anksčiau jam taikant bausmės vykdymo atidėjimą įvertinimas, leidžia tiek apylinkės teismui, tiek ir aukštesniajam teismui padaryti išvadas dėl asmens požiūrio į jo atžvilgiu taikomą valstybės prievartą, jo požiūrį į atsakomybę bei spręsti apie tinkamą bausmės paskirties realizavimą. Šiuo gi atveju T. P. parodyto pasitikėjimo neįvertino, turi polinkį nusikalsti, kadangi teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, vėl darė naujus nusikaltimus, nėra linkęs keisti gyvenimo būdo, laikytis įstatymų reikalavimų, visuomenėje nustatytų moralės normų. Be to, jo atžvilgiu buvo paskelbta paieška, išduotas Europos arešto orderis. Nors nuteistasis papildomai pateiktame teismui paaiškinime nurodo, jog slapstėsi jis dėl duotų parodymų prieš savo bendrininkus, tačiau toks argumentas nepateisina tokio jo poelgio, priešingai vertintinas, kaip bandymas išvengti atsakomybės už padarytus nusikaltimus. Apylinkės teismas svarstydamas lygtinio paleidimo klausimą, taip pat atsižvelgė ir į Socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodoma, jog vienas iš kriminogeninių veiksmų nebeišlieka jo ankstesni nusikalstami veiksmai bei netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, taip pat nurodyta, kad T. P. ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas, nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje, asmuo yra linkęs kai kada pasielgti impulsyviai, neapgalvotai, kad nuteistasis neigiamai vertina padarytus nusikaltimus, tačiau linkęs minimizuoti jų reikšmę bei savo vaidmenį juose. Šiuo atveju nėra pakankamos pažangos mažinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, o nustačius, kad T. P. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis T. P. pasitaisė ir nebenusikals, būdamas laisvėje tikrai laikysis įstatymų, o bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, t.y. nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jau pasiekti. Šios išvados nepaneigia ir byloje nemažai esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojamų duomenų į kuriuos, kaip ir į skunde nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia. Be to apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad dar liko pakankamai didelė neatliktos bausmės dalis – kiek daugiau nei 2 metai 6 mėnesiai. Neabejotinai ši bei aukščiau nurodytos aplinkybės yra ypač svarbios darant išvadą, ar nuteistasis gali būti toliau taisomas neizoliuojant jo nuo visuomenės, bet prižiūrint.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo laikyti ją niekine.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo T. P. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.