- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-20
- Bylos Nr.
- 2S-666-227/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03267-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė, Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Panevėžio miesto apylinkės teismui
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-666-227/2017 Teisėja Vitalija Ragauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03267-2017-1
2017 m. rugsėjo 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Čeknienės, Laimutės Sankauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-734-786/2017, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Panevėžio miesto apylinkės teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Anykščių rajono apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo V. K. pareiškimas suinteresuotam asmeniui Panevėžio miesto apylinkės teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog V. K. nuo 1990 m. liepos 1 d. iki 1992 m. vasario 21 d. (1 metus, 7 mėnesius ir 20 dienų) dirbant Lietuvos valstybinio socialinio banko Kauno skyriuje, reorganizuotame į Lietuvos banko Kauno skyrių, juristo, vyresniojo juristo ir vyriausiojo juristo pareigose, šioms pareigybėms buvo taikomas aukštojo išsilavinimo reikalavimas. Juridinę reikšmę turintį faktą prašė nustatyti tikslu patikslinti pareiškėjo ištarnautą Lietuvos Valstybei darbo stažą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Anykščių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 27 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą atsisakė priimti ir grąžino pareiškėjui.Teismas nustatė, kad 2016 m. balandžio 28 d. pareiškėjas kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismo tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo komisiją dėl darbo stažo valstybei patikslinimo ir prašė į darbo stažą valstybei įskaityti laikotarpį nuo 1990 m. birželio 13 d. iki 1992 m. vasario 21 d., kuriuo dirbo TSRS butų, komunalinio ūkio ir socialinio vystymo banko Kauno skyriaus (nuo 1990 m. gruodžio 31 d. – Lietuvos banko Kauno skyriaus) I-os kategorijos juristo, vyresniojo juristo, vyriausiojo juriskonsulto pareigose. 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu Panevėžio miesto apylinkės teismo tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo komisija V. K. prašymo netenkinto. V. K. šį sprendimą turėjo teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti Panevėžio apygardos administraciniam teismui, tačiau sprendimo neskundė ir kreipiasi į teismą ypatingos teisenos tvarka dėl juridinio fakto nustatymo.Pažymėjo, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2005-12-29 nutarimą Nr. 56, 1.5 punktą ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje byloje.Vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 06 17 nutarimo Nr 910 (ir vėlesni pakeitimai) Dėl tarnybos Lietuvos Valstybei stažo skaičiavimo taisyklių patvirtinimo, nuostatomis, kad valstybės tarnautojui, valstybės politikui, teisėjui ar valstybės pareigūnui nesutikus su komisijos sprendimu, ginčas sprendžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Todėl atsisakė priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas V. K. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui spęsti iš naujo.Nurodo, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nesutikus su komisijos sprendimu ginčas sprendžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau pareiškėjas sutinka su 2016 m. gegužės 9 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo komisijos sprendimu. Kadangi trūksta duomenų nustatyti faktui, kad pareiškėjui nuo 1990 m. liepos 1 d. iki 1992 m. vasario 21 d. (1 metus, 7 mėnesius ir 20 dienų) dirbant Lietuvos valstybinio socialinio banko Kauno skyriuje, reorganizuotame į Lietuvos banko Kauno skyrių, juristo, vyresniojo juristo ir vyriausiojo juristo pareigose, šioms pareigybėms buvo taikomas aukštojo išsilavinimo reikalavimas, pareiškėjas ir kreipėsi dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo civilinio proceso tvarka. Pagal Lietuvos Banko pažymėjimą, duomenys, kad būtų taikomas aukštojo išsilavinimo reikalavimas pareiškėjo eitoms pareigoms, nėra išlikę, o analogijos komisija taikyti negali. Pareiškėjas neturėjo pareigos skųsti komisijos sprendimo, todėl nepagrįsta išvada, kad pareiškėjas, nesikreipęs į administracinį teismą, nebeturi galimybės įrodyti juridinę reikšmę turinčio fakto civilinio proceso tvarka. Teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės, turėjo sprendimu tenkinti arba motyvuotai atmesti pareiškimą, o ne atsisakyti jį nagrinėti. Taip pat nebuvo išspręstas klausimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo pareiškėjui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paliko nenagrinėtu motyvuojant tuo, kad ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje byloje. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad negali pateikti dokumentų, patvirtinančių, kad nuo 1990 m. liepos 1 d. iki 1992 m. vasario 21 d. (1 metus, 7 mėnesius ir 20 dienų) jam dirbant Lietuvos valstybinio socialinio banko Kauno skyriuje, reorganizuotame į Lietuvos banko Kauno skyrių, juristo, vyresniojo juristo ir vyriausiojo juristo pareigose, šioms pareigybėms buvo taikomas aukštojo išsilavinimo reikalavimas. Teigia, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo komisija 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu nutarė netenkinti jo prašymo dėl darbo stažo Lietuvos valstybei patikslinimo, nes nėra pateikta jokių duomenų(dokumentų) apie buvusį reikalavimą pareigybei turėti aukštąjį išsilavinimą, tačiau nevertino Lietuvos banko pažymos jog pagal dabar esamą Lietuvos banko struktūrą, jo eitoms pareigoms prilyginamos pareigos, kurioms taikomas reikalavimas turėti aukštajį išsislavinimą. Iš to seka, kad jo netenkino pateiktų dokumentų komisijai įvertinimas. Tačiau atskirajame skunde jis teigia priešingai, t.y. ,kad sutinka su Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo komisijos sprendimu. Todėl prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo eitoms minėtoms pareigybėms buvo taikomas aukštojo išsilavinimo reikalavimas.Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs juridinio fakto nustatymo specifinę reikšmę šioje byloje, iš esmės atsižvelgė į įstatymo nustatyta ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, bei atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su 2016 m. gegužės 9 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo komisijos sprendimu, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl darbo stažo Lietuvos valstybei patikslinimo, šį sprendimą galėjo skųsti įrodinėdamas prašomą aplinkybę.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008 buvo išaiškinta, kad tokiu atveju, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymais įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas yra nustatęs tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tai tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali ir turi būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444-448 straipsnių nustatyta tvarka, tačiau kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento (pavyzdžiui, skundo aukštesniam organui (pareigūnui) pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Kaip nustatyta, visi dokumentai, susiję su pareiškėjo darbo stažu yra išlikę, tačiau juose nėra duomenų apie tai, jog jo dirbtam darbui buvo reikalingas aukštasis išsilavinimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas turi galimybę pateikdamas turimus duomenis įrodinėti aplinkybę, kad jo eitoms pareigoms de facto buvo keliamas reikalavimas dėl aukštojo išsilavinimo turėjimo (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-05-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1241-552/2015). Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neatitinka CPK 442 straipsnio 1 dalies, 445 straipsnio, 447 straipsnio 3 punkto reikalavimų ir nenagrinėtinas šiame teisme. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pareiškimą priimti. Teismas išaiškina pareiškėjui, jog jis turi teisę 2016 m. gegužės 9 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo komisijos sprendimą skųsti Administracinės teisenos tvarka (CPK 293 str. 1 p., 2005-12-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.5 p.).Kadangi yra nustatyta tvarka stažui įrodinėti, tai pagal CPK 445 straipsnį negali būti nagrinėjama byla nustatant juridinį faktą. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Kadangi pirmosios instancijos teismas neišsprendė klausimo dėl žyminio mokesčio grąžinimo, apeliacinės instancijos teismas nutaria grąžinti pareiškėjui sumokėtą 41 Eur žyminį mokestį (CPK 87 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeista.
Grąžinti V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 41 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2017-04-12 mokėjimo nurodymu Nr. 2828, AB Swedbanke.
Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos respublikos Finansų ministerijos.