- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-04
- Bylos Nr.
- 2S-657-485/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Birutė Bobrel, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- Rimanto Venskūno
- Advokatai
- Diana Višinskienė, Dianas Višinskienęjas
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Rimanto Venskūno atstovės advokatės Dianos Višinskienės atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2289-59/2008 dėl atsakovo Rimanto Venskūno apeliacinio skundo dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-09-30 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2289-59/08 dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo priėmimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2008 m. spalio 29 d. Alytaus rajono apylinkės teismui atsakovas Rimantas Venskūnas išsiuntė apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d, sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2289-59/2008 panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
2008 m. lapkričio 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismas nutartimi Nr. 2-2289-59/2008 atsisakė priimti atsakovo Rimanto Venskūno apeliacinį skundą. Nurodė, kad klientas ir advokatas atstovavimo sutartį turi patvirtinti savo parašais. Sulyginus atsakovo parašą atsiliepime į ieškinį ir atstovavimo sutartyje, akivaizdžiai matosi, kad atstovavimo sutartį pasirašė ne atsakovas Rimantas Venskūnas. Be to, pokalbio telefonu metu, atsakovas prisipažino, kad atstovavimo sutartį pasirašė jo sesuo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad atstovo pagal pavedimą teisės ir pareigos nėra tinkamai įformintos rašytinėje sutartyje (LR CPK 57 str. 2 d.), todėl skundas atsisakytinas priimti kaip paduotas neįgalioto vesti bylą asmens (LR CPK 137 str. 1 d. 8 p.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovo Rimanto Venskūno atstovė advokatė Diana Višinskienė prašo patenkinti atsakovo Rimanto Venskūno atskirąjį skundą, panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartį ir priimti nagrinėti atsakovo Rimanto Venskūno apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-09-30 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2289-59/08. Nurodo, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis nepagrįsta, neteisėta ir turi būti panaikinta dėl sekančių motyvų. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad apeliacinį skundą atsisako priimti, nes apeliacinis skundas pasirašytas neįgalioto vesti bylą asmens, tokia išvada padaryta, nes: „Sulyginus atsakovo parašą atsiliepime į ieškinį ir atstovavimo sutartyje, akivaizdžiai matosi, kad atstovavimo sutartį pasirašė ne atsakovas Rimantas Venskūnas. Be to, pokalbio telefonu metu, atsakovas prisipažino, kad atstovavimo sutartį pasirašė jo sesuo". Tokia teismo padaryta išvada, nėra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti atsakovo apeliacinį skundą, tuo užkertant atsakovui kelią kreiptis teisminės gynybos į apeliacinės instancijos teismą. Teismas, sutinkamai su LR CPK 316 str. ir Aukščiausiojo teismo praktika (Teismų praktika 3-4, p.72-75), kurioje nustatyta, jog tuo atveju kai prie atstovo paduodamo apeliacinio skundo turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus, jeigu tokio dokumento byloje nėra, savaime negali būti vertinama kaip įgaliojimų neturėjimas ir nėra pagrindas atsisakyti priimti apeliacinį skundą. Tokiu atveju teismas turėjo nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti - pateikti įgaliojimą ar kitokį dokumentą, patvirtinantį skundą padavusio asmens teises. Telefoninis pokalbis negali būti laikomas byloje tinkamu įrodymu apie tam tikrų aplinkybių buvimą ar nebuvimą, nes telefoninio pokalbio metu nustatyti kalbančiųjų asmenų tapatybės nėra galimybės; be to, civilinio proceso normos nenumato, teisėjo pareigos skambinti proceso šalims, telefoninio pokalbio metu tikslinti suteiktų įgaliojimų ribas. Atsakovas Rimantas Venskūnas įgaliojo atstovę advokatę Dianą Višinskienę jo vardu parengti ir jo vardu pasirašyti apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo, tuo būdu, buvo sudarytos dvi sutartys pirminė ir antrinė. Pirminę sutartį pasirašė atsakovo įgaliota sesuo, ši atstovavimo sutartis pasirašyta 2008-10-23, o antrinę sutartį pasirašė pats atsakovas, ši atstovavimo sutartis pasirašyta 2008-10 -24. Esant dviems atstovavimo sutartims per klaidą prie apeliacinio skundo buvo pridėta atsakovo sesers pasirašyta pirminė sutartis. Pažymėtina, kad esant aplinkybėms, kad vizualiai parašas ant atstovavimo sutarties skiriasi sulyginus su atsiliepimu į ieškinį, nepatvirtina aplinkybių, kad būtent atstovavimo sutartyje pasirašė ne atsakovas, kilus abejonių dėl parašo tikrumo, teismas turėjo nustatyti atsakovui trūkumus pateikti įrodymus apie tai, kad apeliacinį skundą pasirašė įgaliotas asmuo jį pasirašyti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė Nijolė Venskūnienė prašo atsakovo atskirąjį skundą dėl 2008-11-10 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2289-59/2008 panaikinimo, atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad iš esmės atsakovas savo atskirajame skunde neginčija ir patvirtina, kad apeliacinis skundas buvo paduotas ne tik kad neįgalioto asmens, bet asmens, kuris neturėjo teisės jo paduoti, nes atstovavimo sutartis, pridėta prie apeliacinio skundo buvo pasirašyta atsakovo sesers, ko neginčija, ir ką patvirtina atsakovas savo atskirajame skunde. CPK 316 str. 1 d. įtvirtinta, kad jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka šio Kodekso 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti. Tačiau CPK 315 str. 2 d. 2 p. vienareikšmiškai nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Taigi šiuo atveju, Alytaus rajono apylinkės teismas neprivalėjo ir neturėjo priimti atsakovo apeliacinio skundo, nes jis buvo paduotas asmens, kuris neturėjo teisės jo paduoti. Norėčiau pažymėti, kad atsakovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacija, publikuota Teismų praktikoje Nr. 3-4, nėra aprobuota nutartis, o be to, jos faktinės aplinkybės visiškai neatitinka šios bylos faktinių aplinkybių (nesutampa ratio decidendi), todėl ja vadovautis šiuo konkrečiu atveju negalima, juo labiau, kad konsultacija teikta dar pagal senąjį, jau negaliojantį Civilio proceso kodeksą. Nepaisant to, pastebėtina, kad ir atsakovo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacijoje, kaip nurodo ir pats atsakovas, yra nurodyta, kad nutartis trūkumams šalinti priimama, kai prie apeliacinio skundo nėra pridėtas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimą, ko šiuo atveju nebuvo, nes atstovavimo sutartis buvo pridėta. Be to, vadovaujantis CPK 315 str. 3 d., teismo atsisakymas priimti apeliacinį skundą šio straipsnio CPK 315 str. 2 d. nurodytais pagrindais nekliudo nepažeidžiant apeliacinio skundo padavimo termino vėl kreiptis su apeliaciniu skundu, jeigu trūkumai bus pašalinti. Šiuo atveju, apeliacinio skundo padavimo termino nepraleidimu turi rūpintis atsakovas, nes jis kaip bylos šalis turi laikytis ekonomiškumo ir bylos koncentruotumo, bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų ir savo teises įgyvendinti laikydamasis šių principų. CPK 307 str. 1 d. nustatytas 30 dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti, manau, yra pakankamas tinkamai surašyti ir paduoti apeliaciniam skundui. Todėl atsakovas turėjo visas galimybes ne tik surašyti apeliacinį skundą, kuris atitiktų CPK 306 str. ir 311 str. reikalavimus, bet ir pasirūpinti tinkamu savo įgaliojimų perdavimu, ko atsakovas nepadarė, ir dėl to Alytaus rajono apylinkės teismui buvo tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas, atsisakyti priimti atsakovo apeliacinį skundą, ką atsižvelgiant į CPK 315 str. 2 d. 2 p. nuostatas, teismas privalėjo padaryti ir padarė. Todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad Alytaus rajono apylinkės teismas, priešingai negu teigia atsakovas, tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, bei tinkamai išaiškino ir pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias apeliacinio skundo priėmimą, todėl 2008-11-10 d. priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2289-59/2008, todėl jos naikinti nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas ( CPK 320 str. 1 dalis, 338 str. ). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Išnagrinėjus atskirtąjį skundą nustatyta, kad atsakovo Rimanto Venskūno vardu apeliacinį skundą padavė jo atstovė adv. Diana Višinskiėnė ( b. l. 59-64 ). Pirmosios instancijos teismas 2008-11-10 nutartimi apeliacinį skundą priimti atsisakė ( b. l. 68 ). Savo nutartyje nurodė, kad buvo nustatyta, jog atstovavimo sutartį pasirašė ne atsakovas Rimantas Venskūnas. Be to, telefoninio pokalbio metu pats atsakovas pripažino, kad atstovavimo sutartį pasirašė jo sesuo. Todėl laikė, kad atstovo pagal pavedimą teisės ir pareigos nėra tinkamai įformintos rašytinėje sutartyje. Tokiu būdu skundą priimti atsisakė kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši nutartis nėra teisėta ir pagrįsta, nes tuo atveju kai prie atstovo paduodamo apeliacinio skundo turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimą, jeigu tokio dokumento byloje nėra, savaime negali būti vertinamas kaip įgaliojimų neturėjimas ir nėra pagrindas atsisakyti priimti apeliacinį skundą. Tokiu atveju teismas turėjo nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti įgaliojimą ar kitokį dokumentą, patvirtinantį skundą padavusio asmens teises ( CPK 316 str. ). Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad telefoninis pokalbis negali būti laikomas byloje tinkamu įrodymų apie tam tikrų aplinkybių buvimą ar nebuvimą, nes civilinio proceso normos nenumato teisėjo pareigos skambinti proceso šalims, telefoninio pokalbio metu tikslinti suteiktų įgaliojimo ribas.
Be to, atskirtajame skunde nurodyta, kad atsakovas Rimantas Venskūnas įgaliojo savo atstovę advokatę Dianą Višinskienęjo vardu parengti ir jo vardu pasirašyti apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo, tuo būdu buvo sudarytos dvi sutartys, t. y. pirminė ir antrinė.
Pirminę atstovavimo sutartį pasirašė atsakovo Rimanto Venskūno įgaliota sesuo, ši atstovavimo sutartis pasirašyta 2008-10-23 ( b. l. 66 ), o antrinę atstovavimo sutartį pasirašė pats atsakovas Rimantas Venskūnas, ši atstovavimo sutartis pasirašyta 2008-10-24 ( b. l. 74 ).
Esant dviems atstovavimo sutartims per klaidą prie apeliacinio skundo buvo pridėta atsakovo Rimanto Venskūno sesers pasirašyta pirminė atstovavimo sutartis.
Šios atsirajame skunde nurodytos aplinkybės nėra paneigtos.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui kilus abejonių dėl parašo tikrumo, teismas turėjo nustatyti atsakovui terminą trūkumams pašalinti, t. y. pateikti įrodymus apie tai, kad apeliacinį skundą pasirašė įgaliotas asmuo jį pasirašyti.
Tačiau kaip matyti, pirmosios instancijos teismas to nepadarė, o iš karto 2008-11-10 nutartimi atsisakė priimti atsakovo pateiktą teismui apeliacinį skundą.
Tokiu būdu teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši pirmosios instancijos teismo nutartis nėra teisėta ir pagrįsta.
Be to , apeliantas pateikęs atskirąjį skundą prašo teismo jį patenkinti ir 2008-11-10 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį panaikinti.
Taip pat prašo priimti nagrinėti atsakovo Rimanto Venskūno apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-09-30 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2289-59/2008. Šis prašymas netenkintinas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas, pateikdamas teismui savo apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, kartu pateikė ir prašymą dėl termino pateikti apeliacinį skundą atnaujinimo ( b. l. 77-78 ). Šis prašymas buvo išspręstas teismo posėdyje ir 2009-01-30 teismo nutartimi buvo atmestas ( b. l. 119-120 ). Minėtos nutarties apeliantas neapskundė.
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl ji panaikintina.
Kartu teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad apeliantas yra padavęs ir prašymą dėl termino pateikti apeliacinį skundą atnaujinimo, šis klausimas yra išspręstas, prašymas atmestas, tačiau dėl šios teismo nutarties skundas nėra paduotas, Apeliacinio skundo priėmimo klausimą pagal įstatymą sprendžia pirmosios instancijos teismas ( LR CPK 338 str., 329 str. 1 d., 137 str. 1 d., ).
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, o apeliacinio skundo priėmimo klausomas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.