Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Mindaugo Šimonio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dumesta“ ir ko apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2305-802/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dumesta“ ir ko ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus dėl kelio servituto nustatymo, trečiasis asmuo DNSB ,,Beržas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Byloje nustatyta, kad 2004-08-11 ieškovė UAB ,,Dumesta“ ir ko įsigijo pastatą boilerinę, esančią (duomenys neskelbtini), kuris ieškovės iniciatyva buvo rekonstruotas į cheminę valyklą (T. 1, b. l. 10-12, T. 2, b. l. 19-30). 2004-09-23 nuomos sutartimi ieškovei išnuomotas valstybei priklausantis 0,0177 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (po ieškovės pastatu, nedaug viršijantis užstatytą plotą), jame nustatytas servitutas, leidžiantis prižiūrėti požemines ir antžemines komunikacijas (T. 1, b. l. 8-9, 13, 14-15). Greta esantis valstybei priklausantis žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)) suformuotas ir įregistruotas viešame registre 2001-01-11. Nuo 2001-01-11 žemės sklypas 99 metams išnuomotas DNSB ,,Beržas“ (T. 1, b. l .6-7, T.1, b. l. 83, 85-87). Ieškovė veiklą (drabužių skalbimą ir valymą) vykdo 10 metų. Nurodo, kad pati savo lėšomis įrengė šalia valyklos esantį pėsčiųjų taką – paklojo plyteles, kuriuo iki šiol naudojosi privažiuodama prie pastato iš kitos pusės. Tačiau vėliau, kai prie šio tako buvo pastatytas ženklas ,,Pėsčiųjų takas“, juo naudotis tapo nepatogu. Taip pat nurodo, kad ieškovei nepatogu naudotis pastatu, nes iškraunant chemines medžiagas reikia privažiuoti prie pastato iš galo, prie rampos, o tą padaryti ne visada pavyksta, nes šalia esančio namo (duomenys neskelbtini) kiemo aikštelė būna užstatyta šio namo gyventojų automobiliais. Dėl to ieškovė reiškia reikalavimą dėl servituto nustatymo pagal UAB „Topografas“, parengtą žemės sklypo servituto nustatymo planą (t. 2, b. l. 18), kad šiuo pagrindu galėtų įsirengti ženklą, draudžiantį gyventojams statyti jų automobilius, o ieškovei būtų užtikrintas netrukdomas patogus privažiavimas prie pastato.

Byloje kilo ginčas dėl kelio servituto nustatymo pagrįstumo.

CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. T. M. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Green Vilnius Hotel“ v. BAB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-285/2015). Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Green Vilnius Hotel“ v. BAB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-285/2015).

Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. P. v. V. Z., bylos 3K-3-118/2012).

Valstybei priklausantis žemės sklypas, ant kurio stovi ieškovės pastatas ir kurį nuomoja ieškovė Nekilnojamojo turto duomenų registre buvo įregistruotas 2004 metais. Ieškovė 2004-08-10 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo boilerinę, vėliau ši rekonstruota į cheminę valyklą. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), per kurį ieškovė pageidauja, kad teismas nustatytų servitutą, Nekilnojamojo turto duomenų registre įregistruota 2001-01-24. Įsigijus pastatą ir sudarius valstybinės žemės nuomos sutartį, ieškovė servituto nustatymo klausimo nekėlė, kliūčių patekti į pastatą dėl vykdomo verslo nebuvo. Šio klausimo ieškovė nekėlė ir iki 2010-08-30 Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-338 Žemės sklypų formavimo prie (duomenys neskelbtini) gatvių esamų pastatų, (duomenys neskelbtini) parko bei (duomenys neskelbtini) gatvės išplatinimo detalaus plano patvirtinimo. Pažymėtina, kad rengiant detalųjį planą UAB ,,Dumesta“ ir ko dukart (2008-11-28 ir 2009-03-24 registruotais laiškais) buvo informuota apie teritorijos planavimą, buvo kviečiama atvykti susipažinti su parengtu planu, pateikti pastabas ir pan. Apie teritorijos planavimą taip pat skelbta viešai (T. 2, b. l. 2, 4, 5, 12), tačiau ieškovės valia dėl servituto reikalingumo nebuvo išreikšta.

Iš detalaus plano aiškinamojo rašto matosi, kad žemės sklypas, per kurį ieškovė pageidauja, kad teismas nustatytų servitutą, yra suformuotas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), eksploatacijai. Pagal STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos 2 skirsnio 10 lentelę ir pagal STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ VI skyriaus reikalavimus prie šio namo turėtų būti įrengtos 49 automobilių stovėjimo vietos, nes daugiaaukštyje yra 49 butai, tačiau pagal esamą situaciją tai padaryti neįmanoma. Suformuotame sklype yra tik 6 automobilių stovėjimo vietos, todėl tik maža dalis gyventojų gali patenkinti savo poreikius pastatyti savo automobilius prie namo. Kiti namo gyventojai turi ieškotis įvairių būdų, kur pasistatyti jiems priklausančias transporto priemones. Šiuo metu ieškovė naudojasi kiemo aikštele lygiomis teisėmis su daugiabučio namo gyventojais. Esant šioms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustačius ieškovei jos siekiamą servitutą ir jai šio pagrindu įsirengus ženklą, draudžiantį namo gyventojams, toje aikštelės dalyje statytis savo automobilius darbo valandomis nuo 8 val. iki 17 val., 49 butų savininkų teisė naudotis jiems išnuomotu valstybiniu žemės sklypu būtų neproporcingai apribota, ieškovė viena naudotųsi trečdaliu aikštelės, kuri išnuomota daugiabučio namo gyventojams ir tokiu būdu realizuotų teisę naudotis jai priklausančiu turtu taip, kaip yra patogiau jai pačiai. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nustačius servitutą trečiojo asmens DNSB „Beržas“ interesai nebus pažeisti.

Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Pažymėtina, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.).

Pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (ieškovui). Kokios sąnaudos būtų normalios, kiekvienu atveju sprendžiama pagal bylos aplinkybes, vadovaujantis protingumo kriterijumi. Sąnaudos neprotingomis negali būti pripažįstamos vien todėl, kad naudotis servitutu yra pigiau ir patogiau, nes tai reikštų, kad vieno asmens problemos sprendžiamos kito asmens sąskaita, nepagrįstai suvaržant šio nuosavybės teisę, ir neatitiktų CK 4.126 straipsnio esmės.

Byloje nustatyta, kad ieškovės valdomas pastatas ribojasi su nuo (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio namo Nr. (duomenys neskelbtini) einančiu žemės sklypu, kuriame pagal detaliojo plano sprendinius yra numatytas kelio servitutas. Šis žemės sklypas nėra išnuomotas minėto daugiabučio gyventojams. Byloje liudytoju apklaustas Marijampolės savivaldybės vyr. architektas A. L. paaiškino, kad šiame žemės sklype esančiame pėsčiųjų take, kuris įrengtas ieškovės iniciatyva, būtų galima nustatyti ieškovei servitutą, suteikiantį trumpalaikio privažiavimo prie ieškovės pastato teisę. Nors ieškovė nurodė, kad pėsčiųjų takas netinkamas, per siauras, neatlaikys sunkiasvorės technikos, be to, reikia žeminti šaligatvio bortelius, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė minėtu taku naudojosi kaip privažiavimu, o šiuo metu negali juo naudotis tik todėl, kad buvo pastatytas ženklas „Pėsčiųjų takas“. Iš to darytina išvada, kad yra galimybė nustatyti servitutą kitame žemės sklype, taip neapribojant trečiojo asmens namo gyventojų teisių, tačiau ieškovė šios savo teisės nepagrįstai neįgyvendina.

Nors apeliantas nurodo, kad servituto nustatymas žemės sklype šalia pastato (duomenys neskelbtini) būtų ekonomiškai nepagrįstas, tačiau jokių įrodymų dėl šio teiginio pagrindimo į bylą nepateikė. Apeliantas taip pat nurodo, kad dėl aikštelėje stovinčių trečiojo asmens gyventojų automobilių jis patiria nepatogumus, nes krovinius (skalbinius ir chemines medžiagas) darbuotojams reikia nešti didesnį atstumą, tačiau šie argumentai nesudaro pagrindo nustatyti ieškovės prašomą servitutą, nes ieškovės siekis patogiau naudotis pastatu negali būti servituto nustatymo pagrindu. Be to, kaip paaiškino ieškovė pirmosios instancijos teisme, šiuo metu ji krovinius prie pastato prisiveža naudodama techniką (šakinį keltuvą), tai tenka daryti ne kiekvieną dieną, o ieškovės nurodymu cheminės medžiagos vežamos du kartus per mėnesį. Ieškovė nenurodė ir nepateikė kitų įrodymų, dėl kurių ieškovei būtų apsunkinta teisė naudotis jai priklausančiu pastatu. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė pastatu naudojasi ir jame vykdo veiklą jau 10 metų ir tai jai nesutrukdė privažiuoti prie pastato bei atlikti kitus su jos veikla susijusius darbus ir teikti paslaugas, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė negali laisvai ir netrukdomai vykdyti savo veiklos nenustačius servituto, atmestinas.

Pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovė siekia patenkinti savo interesus kito asmens sąskaita, t. y. reiškia reikalavimą leisti jai naudotis svetimu daiktu tik dėl to, kad jai taip naudingiau ir patogiau. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė, jog nenustačius servituto neįmanoma normaliomis sąnaudomis naudotis jai priklausančiu daiktu pagal paskirtį. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra esminės servituto nustatymo sąlygos – objektyvaus būtinumo. Šiuo atveju servituto nustatymas reiškia nepagrįstą kito savininko – atsakovės nuosavybės teisės ribojimą ir neatitinka tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Be to, byloje nustatyta, kad ginčo kelias yra ne vienintelis patekti prie ieškovės pastato, ieškovei gali būti nustatytas servitutas take, esančiame žemės sklype prie pastato (duomenys neskelbtini), neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymo teismo sprendimu sąlygas, priėmė teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą trečiasis asmuo DNSB „Beržas“ turėjo 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 86). Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, iš ieškovės trečiajam asmeniui DNSB „Beržas“ priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 88, 98 str.).

Iš ieškovės pašto išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis yra mažesnis už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 Eur (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Dumesta“ ir ko, į. k. 300028305 DNSB „Beržas“, į. k. 151435144, 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.